QUOTE(Bekasė @ 2013 04 10, 22:05)
*tai ka dabar daryti jeigu tau toks ispudis susidaro? Ka daryti, jeigu tu negali suprasti, kad tarp namu darbo ruosimo (darymo) ir namu darbo padarymo teisingai ir be klaidu nera lygybes.
*o kas draudzia kelti pamatuotus siekius, uz kuriu pasiekima vaikas bus paskatintas?
Pvz visus keturi metus pradineje vyresnysis is dailes ir shoreografijos turejo ivertinima PT - ir ka, tai netrukde mums susitarti ir siekti rezultatu ten, kur jisai gali.
*galima kalbeti apie pasizymejimas kas yra uzduota namu darbams, prisiminima namuose, kad yra uzduotas namu darbas, pasiruosima jam atlikti (kad ir pasiimti vadoveli) ir teksto perskaityma...
*Tada kokią JŪS matote prasmę iš namų darymo, jei vaikas juos daro, bet nesuvokia kas užduotyje parašyta? JUMS atrodo, kad tegul daro, nesvarbu, kad iš namų darbų jokios naudos vaikui naudos nebus?
Mano suvokimu, namų darbai yra užduodami tam, kad vaikas įtvirtintų tai, ką išgirdo, išmoko mokykloje. Ir man tikrai svarbu lygybė tarp namų darbų darymo ir jų darymo teisingai. Bet turbūt čia mūsų suvokimas ir išsiskiria. Jeigu JUMS čia lygybės nėra, tai tada JŪSŲ vaikas beprasmiškai sėdi prie knygų namie.
*Dar kartą parodote, kad JŪS pataikėte ne į tą temą. Taip, dėl pažadų ir paskatinimų mes padarėme didelę klaidą, bet ji buvo "gerų" specialistų patarimu. Tai mūsų patirtis, gaila, kad jis atėjo per vaiką. Tikiuosi, kad JŪS to niekad nepatirsite, kaip suprantu JŪS gyvenate "teisingą" gyvenimą, klaidų nedarote

Džiaugiuosi už JUS.
Iš kitos pusės, kodėl JŪS galvojate, kad JŪSŲ vaikui labai svarbu dailė ir choreografija? Dėl to, kad JŪS to norite? Gal jis bus labai žymus architektas, inžinierius, o JŪS vaiką vaikystėje būsite vertę užsidirbti pramogas ir malonumus iš dailės ir choreografijos. Gal ateityje jis JUMS padėkotų už matematikos ar tarkim chemijos pamokas?
*Mūsų atveju šiuo klausimu problemų nėra.
QUOTE(Karusia @ 2013 04 10, 22:09)
Kriiste - juk aiškiau rašiau - mokytoja, užduodama namų darbą - įrašo į sąsiuvinio kiekvieną eilutę, ką turi parašyti namuose,
Daugmaž:
R
R
r
r
Re
Ra
ar
Vadinasi - ta eilutė turi būti už pildyta tiap, kaip parodyta. Tai kur rašyti, jei dvi eilutes vaikas adr tik bando pagauti tą raidę ar jos sujungimą?
Mes lygiai taip pat rašėme pirmas raides į juodraštį, tik paskui į namų darbų sąsiuvinį. Bet šiandien džiaugiamės, kad vaikas gražiai rašo

tada atrodė sunku, vaiko gaila,o šiandien džiaugiamės

vaikas taip pat-gauna daug pagyrimų už gražų raštą.
QUOTE(Kriiste @ 2013 04 10, 22:15)
*Saunuoliai
*o jus manot kad visi logopedai turi ekstrasensiniu savybiu ir vien paziureje i vaika numato kad su juo dar kazkas dirba? Jei pas mane lankytu vaikas ir jam
spraciai geretu - irgi manyciau, kad gabus, imlus vaikas, tad puikiai sekasi (pasitaiko tokiu vaiku, kad du kartus parodei - ir gaunasi). Jin galbut norejo pasidziaugt rezultatais, o va jus iskart kriminalus uzuodziat Atgyvena jau tie visi "atsidekojimai"... Kiek esam kalbeje su kolegem, ziauriai nesmagu, nejauku tuos "atsidekojimus" gauti - nei is kabineto "ismesti" nei paimti... 100 kartu geriau nieko negauti, o dziaugsma apie vaiko sekme isgirsti
*Ačiū
* Aš suprantu, kad logopedai ne ekstrasensai, bet per vieną pamoką, kur dirbama su 5-7 vaikų grupe, realu vaiką išmokinti tartį garsą "r"? Sutikite, sparčiai ir dar grupėje tokie dalykai nevyksta

Apie atsidėkojimus aš nė minčių netiru, visi dirbame savo darbą, už tai gauname atlyginimą, bet mūsų atveju, žinant visą situaciją ir pedagogę, tikrai nebuvo Jūsų aprašytas jos džiaugsmas
QUOTE(jurgilas @ 2013 04 10, 22:25)
Mums logopede pasake: kad pasalinti sutrikima reiki dirbti po 2 valandas papildomai, cia per diena. Ir savaitgaliais.
Mes tiek nedirbam, nes neturim kantrybes, jeigu lieka laiko paskaitom papildomai ir viskas.
Sestadienis yra be knygu, viena diena smegenim pravedinti.
Mes dirbam ir kantrybės turim (aišku, kartais būna, kad ji išeina pasivaikščioti, tada apšauki, aprėki, vaiką, bet paskui apsikabini, atsiprašai, susitaikai ir vėl važiuoji tolyn

), ir rezultatais džiaugiamės (džiaugiamės tuo ką turim, negalvojam, kad- būtų sveikas, o tada tai būtų!)

Nenukabinkit nosies, nenuleiskit rankų, bet nepamirškit ir džiaugtis mažiausiom smulkmenom

Kartais mūsiškis grįžta iš mokyklos, atsiverti sąsiuvinį, ten atlikta kokios 3 užduotys iš knygos(čia apie matematiką, nes lietuvių k. visai neblogai mums sekasi), visur raudona raudona, vien mokytojos paaiškinimai, kaip, ką daryt, bet randi kokį vieną ar du stulpelius,išspręstus teisingai ir kur matai tik mėlyną spalvą, jokių raudonų žymėjimų, aiškinimų, o tada tai džiaugiamės, kad va, matai, koks tu šaunuolis sugebėjai, savarankiškai dirbai

Ir kai pamatai, kad vaikas džiaugiasi kiekvienu pagyrimu, kiekvienu bučiniu už tokias pastangas ir mažulytę pažangą, tada supranti, kad jokios nuperkamos dovanos vaikui neatstoja tėvų džiaugsmo ir pagyrimo
QUOTE(Para @ 2013 04 10, 22:33)
Pasidalinsiu paprastu patarimu mamoms. Vaikai tegul skaito jums garsiai tada, kada ruošiate valgyti. Bus dviguba nauda. Aišku, čia tinka tiems vaikams, kurie
jau moka skaityti, tikrai ne pirmokams. Sutaupysite laiko ir vaikas bus pasimokęs skaityti, ir pabendrausit, ir bulvienė išvirta Skaitykite tai, kas vaikui įdomu. Tegu pats išsirenka knygelę knygyne ar bibliotekoje.
O kai perskaitote "apsidovanokite". Tikrai tiks visiems vaikams ir gabiems ir negabiems. Išbandyta

Mes dažnai taip darome

Kai tingi skaityti knygeles papildomam skaitymui, tada darom taip: pasirenkam dvi knygas-vieną jis, kitą aš. Dažniausiai tai būna trumpų pasakų knygos. Vieną vakarą jis man skaito po vieną-dvi-tris pasakas iš savo knygos, kitą vakarą-aš jam. Ir taip per porą savaičių mes perskaitome po knygą. Jis savo perskaitytą knygą pasižymi papildomai perskaitytų knygelių sąsiųvinyje, o mamos perskaityta knyga taip ir lieka niekam neatsiskaityta
QUOTE(Kriiste @ 2013 04 10, 22:43)
o kokio atsakymo jus norejote?
tai jums nereikia, bet ne jus viena tema skaitote

, be to tai tebuvo pavyzdziai, kuriuos galima prisitaikyti pagal savo poreikius ir galimybes
Kokio atsakymo man reikia? Tarkim tokio, kokį aš gaunu iš klasės mokytojos: "Dabar mes mokomės daiktavardį. Kol kas sakiniuose sunkiai sekasi juos atrasti, nors klausimus ir žino, bet tai jam kol kas sunki užduotis." Tada štai ką mes darome: skaitome pasaką, paskui aptariame, kuris herojus, geras, kuris blogas ir t. t. tada pasiimam iš pasakos kokį sakinį ir bandom ieškom jame daiktavardžių, keliam klausimus, ieškom, taip įtvirtinam ir stengiamės užpildyti spragas. Kitas pvz.,veiksmažodis:"Sunkiai sekasi nustatyti laikus". Mes tiesiog buityje: tarkim jis man sako:"-mamytuk, šiandien gerai skaičiau, mokytoja pagyrė". Aš: Tu šaunuolis, didžiuojuosi tavimi. O, pala, sakinyje buvo veiksmažodžių,gal nors vieną prisimeni? Skaičiau? Jei skaičiau, tai koks klausimas? Kada veiksmas vyko? Kiek kartų veiksmas vyko? Tai, kaip tu manai, koks tai veiksmažodžio laikas būtų? Tokiais žaidimo-pažinimo-mokymosi keliais mes įtvirtinam visas taisykles. Aišku nėra tai, kad vaikas visą laisvalaikį prikaltas prie kėdės ir mokosi. Bet būtent tokio tikslaus pasakymo, kas vaikui sekasi, o kur galbūt ir mes namie galim tiesiog žaisdami, kalbėdami padėti vaikui, pamokyti jį