QUOTE(jurgilas @ 2013 03 17, 22:01)
Mano mama dirbo pradinuku mokytoja, kaimo mokykloje. Ten nebuvo jokiu specialistu, o vaiku su palengvintom programom nemazai.
Per viena specialiste kaimo mokykloje mano vaikas mokosi jau trecioje mokykloje. Niekaip nesugebejo susitvarkyti klaseje su 13 vaiku ir kas idomiausia, kad maniskis vienintelis turejo modifikuota programa. Visas uzimtumas buvo per pertraukas paleisti vaikus ne aisku kur ir begti apsipirkti i parduotuves.Jei sutikus paklausi, kaip sekasi mano vaikui, tai atsakymas vienas: vaikai sake, kad.. arba vaikai nesake, kad....
Idomus dalykas, kad vakar kazkaip besiguglindama iejau i miestelio kur gyvenome puslapi ir beziurinedama, suradau sunaus buvusios klases su mokytoja nuotrauka. Pasikvieciau ir klausiu ar pazisti, ar atsimeni. kaip jis pradejo rekti kodel as ji nervuoju, liepie tuoj pat isjungti. Vadinasi, tas menesis mokykloje jam buvo tikrai siaubingas. Kur mokesi kitoje mokykloje, tai mielai varto nuotraukas, prisimena mokytoja. o dabartine mokykla, tai visai rojus. Susirado (o gal kas pasake) mokyklos puslapi, tai ziurineja, pasakoja, kviecia, kad parodytu.
Papildyta:
QUOTE(Bekasė @ 2013 03 18, 11:37)
As tik ant savo kailio pasimokiau, kad vaiko aukletoja ar mokytoja (ar kitas zmogus dirbantis su mano vaiku) neturi patikti man - su ja turi vaikas gerai jaustis, o as jau turiu prisitaikyti.
Su situo sutinku. Tik as kitaip pervardinu, kad mokytojas turi myleti savo darba, nes jei jis myli darba, tai jam isomus ieskojimai, o dar jei ji uzvedi ant kelio, papasakodamas vaiko pomegius, sugebejimus ir kt., tada rezultatas yra.
Papildyta:
QUOTE(jurgilas @ 2013 03 18, 00:22)
jei vaiko raida atsilieka nuo bendraamziu - tai ir gali rodyt, kad jam galbut kils problemu mokykloje... Jei vaikas nesidomi kas vyksta grupeje, nedalyvauja ugdomojoje veikloje, dar galima stebet darbelius, lygint su kitu toje grupeje esanciu vaikuciu (juk dabar dazniausiai grupes formuojamos pagal tuos pacius gimimo metus). Jei vaikas lankosi pas logopeda, ir sis dirba nuosirdziai, o rezultatu nesimato jokiu puse ar net visus metus (ta prasme tikrai lanko, neserga) - reiktu eiti, kreiptis, teirautis, galbut jam reikalinga didesne pagalba. Jei su vaiku dirbama - bet neskaiciuoja kiek bendraamziai, neskiria spalvu, formu, nerusiuoja pagal pozymius daiktu (paprasytas), spalvinant islenda uz ribu, negeba kirpt ir pan - nu cia individualu pagal amziu...
Maniskis prabilo 5 metu. Iki tol jo kalba sudarydavo gal 10-15 zodziu, jokio akiu kontakto ir daug savarankiskumo. Ir kai kazkas man pasake, kad jis tures mokymosi problemu, prisipazistu, kad buvau sokiruota ir labai isizeidusi. Siai dienai, galiu pasakyti, kad tai buvo visiska tiesa.
kai sunus lanke abilitacine grupe, tai veikla vyko, nes grupeje buvo 7 vaikai, individualiai dirbo spec. pedagoge. Kai isleidau i paprasta darzeli su 22 vaikais, buvo beveik tas pats: bendroje veikloje nedalyvavo, bet kazka veikdavo vienas, bet girdedavo skaitomas pasakas, vaidinimus. Piesti nemoka po siai dienai, jei spalvina, tai beveik visada tik viena spalva (spalvas skiria),kerpam kreivai. Bet moka naudotis priemonemis, ismoko sokti (nes yra sokio pamoka), dalyvauja vaidinimuose, net i sporto bureili uzsimane (stambioji motorika gerokai slubuoja) .
Salia visu problemu, mums visur yra rasomi autizmo bruozai. Rudeni del autizmo gulejo Vilniuje, bet nieko kito nerado.