QUOTE(#Mia# @ 2006 11 15, 22:11)
Galima as ne i tema paklausiu
(nu beveik kaip blondine). Mano panai yra disleksija ir disgrafija (kur kuri pastoviai maisau
) ir as jau kazkaip raminuosi, kad labai taisosi ir dar po metu bus viskas gerai, nu po dvieju tai tikrai. Tai mano viltys nesamone? Logopede dirba pora kartu per savaite ir mokytoja biski padeda (bent jau vertinant paraso "saunuole", "pasistengiai", "sumazinai logopediniu klaidu" ir t.t.) ir paciai yra noras dirbti.


Jums tiesiog sekasi- matyt ir sutrikimo laipsnis menkas, ir logopedė savo darbą moka. Kalbu apie tai, kad mokytojai iki šiol nemokomi, kaip dirbti su tokiais vaikais, todėl arba verčiasi per galvas, ieškodami savo būdų ir metodų, arba nuleidžia rankas...
QUOTE(gdaiva @ 2006 11 16, 09:00)
Man patiko vienos mūsų matematikos mokytojos žodžiai, kai ji man patarė nesinervuoti, kad nevisi gali būti inžinieriai ar matematikai, sako darykit kaip žydai, reikia rasti pas savo vaiką vieną gyslelę, ką jis tikrai sugeba ir tam turi potraukį ir tą gyslelę smarkiai lavinti.
Va tokiai nuomonei ir aš pritariu
