ką tik patariau savo ex, kad pasistengtų išsaugoti santykius su savo dabartine... o kas belieka.. turiu gerbti jo pasirinkima ir tik palaikyti, nes labiau uz viska vertinu musu draugyste ir nenoriu bent jau jos prarasti.. noriu kad būtų laimingas.. negaliu galvoti apie save kalbėdama su juo.. apie save mąstau tik dabar.. ir šiek tiek suspaudė gniužulas gerklę kai pagalvojau, kad man neptars niekas... gryšiu ir vėl įsikniaubsiu į knygas... bet aš juk jau pripratusi...
noriu ir aš jau sutikti gerą žmogų. užtenka būti vienai. prisibuvau. ką reikėjo, tą supratau, o gyvenimas tęsiasi. reikia gyventi toliau...
noriu įsimylėti... noriu pamesti galvą dėl to, kuris pames galvą dėl manęs... noriu mylėti.. noriu dovanoti jam visą savo pasaulį... noriu sutikti žmogų, kuris nedvejotų dėl manęs.. kuris būtų tikras dėl manęs taip pat kaip ir aš tikra dėl jo... noriu tvirtų abipusių jausmų...
noriu, tai vadinasi, tikrai bus.. belieka tikėti...