Meilė ateis į mūsų gyvenimą

aš tryniau labai letai. O Paskutines su nerealiai skaudama širdim. O laiškus ilgai laikiau,tik vėliau įtikinau save,kad kol jie pas mane,tol nieko naujo ir šviesaus nebus. Deginau, rūkiau,gal brendžio įsipyliau ir laikiausi....laikiausi,kad neverkt. Skaudėjo taip,kaip nėra skaudėję,nors jau daug laiko buvo praėję ir jis jau vedęs buvo.

oj kad taip butu sirdy "delete" mygtukas...

Manau,kad laikas miegot,nes užplūdo ašaros kartu su prisiminimais. Vis atrodo,kodėl kitos moka kovot,jei kažko labai nori, o aš tesugebėjau padaryt krūvą klaidų ir paleist patį brangiausią žmogų.
Aš laiškus buvau atsispausdinusi. Kalną laikiau giliai spintoje. Tačiau nutariau naikinti. Labai sunkiai degė, dūmų kalną padariau, čiut ne gaisrą. Gal taip sunkiai degė,nes širdį labai skaudėjo,tačiau taip nutariau, nes aš jam niekas. O savo rašyto paskutinio laiško buvau pasidarius juodraštį,kurį labai ilgai nešiojausi su savim. Manau,kad gyvena, ar laimingas nežinau, turintis viską-gerą materialinį gyvenimą, net labai gerą, šeimą,bet....nežinau kodėl,bet manau,kad širdy tik ledo gabalas,kad pajuto,kas yra meilė ir....pats nuo to jausmo pabėgo...pabėgo,išsigandęs jo.....
Nesu aš Auka. Tiesiog bijau,kad tokio jausmo nebebus.... O be jausmų būt su žmogum negalėčiau....
Papildyta:
Aš pamastau ne apie mygtuką kažką ištrint iš širdies, o apie tai,kad kas leistų laiką atsukt...........

Mergyt... Dxija... Imk balioną Na neliūdėk brangute... Viskas tik juoda juosta, po kurios seka balta.. Net neabejotinai

O dėl tavo žodžių... tai turiu pora komentarų...

Žinai ir pati, kad kituose pastebėti klaidas yra daug lengviau nei savąsias... Tad perskaičius tavo šį postą prisiminiau psichologijos kursus, kuriuose teko dalyvauti darbo reikalais... Tai buvo viena iš pirmųjų paskaitų. Mus valdo nuostatos. Mes patys susikuriame iliuzijas, tariamą vaizdą ir tariamą realybę. Tu niekada nežinai ką jaučia, mąsto, išgyvena kitas žmogus, tačiau perleidi įvykius per savo prizmę ir pasidarai išvadas. Visi tavo paryškinti žodžiai tai ir nusako. Tu manai, tu galvoji, tu jauti. Bet tai absoliučiai nesusiję su tikrove. Tai tik tavo nuostatos.... Ir aš toli gražu nenoriu kad tu žvelgtum atgal.. Bet ateity, linkiu būti iš tokio požiūrio jau pasimokiusiai... Nuspręsti pačiai yra daug lengviau nei rasti tikrąją tiesą.. Ir tas sprendimas ne visada gali būti teisingas..

Tarkim aš kažkuriuose postuose netgi rašiau, kad jis mane jau senai pamiršo.. nieko neprisimena.. aš jam niekas... Bet kai šnekuosi su juo, esu mažų mažiausiai abstulbinta to, Kiek jis atsimena.. Ir Kaip atsimena...

Todėl aš jau mečiau tą reikalą su skubotomis išvadomis... Ir linkiu visoms tą mesti Tai turėtų tapti ir mūsų dar vienu punktu Nereikia prisigalvoti to, ko iš tikrųjų nežinai

O šiandien Dxija, labai linkiu tau nurimti... Išsimiegoti saldžiai ir nubusti visai kitokiu žmogumi Skamba lyg iš pasakos ar ne? Bet juk tik mes ir tik Mes kuriame tą pasaką Patikėk tik tuo, kad tavęs laukia šviesus rytojus ir kai tikėjimas bus stipresnis už viską, jis tikrai išauš

Powerpuff, tau taip pat Net neabejok tuo

...........gal tada labiau branginčiau tai ką turėjau ir gal dar daugiau bandyčiau kovot, o ne paleist.....Nors....juk tai ne tik nuo manęs priklauso. aš gal padariau viską, tik man atrodo,kad dar kažką galėjau.....
Sakoma,kad taip išgyvena tik stipriausi. Tai psichologo žodžiai. Bandau tikėt,kad esu stipri....

Dxija.. Aš taip pat kartojau sau tūkstančius kartų turbūt, kad dabar daryčiau viską kitaip... Bet paskui suvokiau, kad ne daryčiau... O DARYSIU... Proga būtinai bus.. Ir jei ne su tuo pačiu žmogumi.. Tai to žmogaus dėka, mylėsi kitą žmogų neapsakomai... Belieka pavydėti tam, kuris bus šalia tavęs

Abžoryte, ačiū tau
Žinau,kad mes nežinom ką kitas jaučia, ar prisimena, ar ką tada jautė,kai skyrėmės, irgi gerai nežinau. Tiksliau-visai nežinau nes mano sms likdavo be atsako....
Iš jo kalbų žinau,kad prabudinau jame MEILĘ, kuria jis niekad netikėjo. Visad šaipėsi iš to. Buvo šaltas,protu besivadovaujantis žmogus. O aš pažinau kitokį-jautrų, šiltą, švelnų.....
Deja....to jausmo reikėjo tik tam tikrą laiką ir kad ir kaip sunkiai su tuo jausmu skyrėsi,bet pasirinko PROTĄ. Tą tikrai žinau.
Yra kaip yra. Tai praeitis. Gal labiausiai norėčiau,kad būtumėm skirtinguose miestuose.
Nustebsi, bet i vieną parduotuvę tam tikru laiku neinu,nes visad prekinasi vieną dieną vienu laiku Tai apsipirkimas savaitei. Tas dvi valandas aplenkiu tą rajoną lanku
Labanakt Iki ryt.

Dxija, gal gali man paaiškinti, ką reiškia pasirinkti protą. Aš vis tvirtinu, kad pati renkuosi labiau protu, nei širdimi, tad norėčiau išgirsti Tavo versiją

Liūdnos nuotaikėlės čia pas jus vyrauja, žiūriu...

Va, už tai išgerčiau

Labas rytas

Vakar knygyne ieškojau vienišųjų biblijos, kur abžorytė rekomendavo - "Kodėl vyrai myli kales" ar kažko panašaus. Neradau, užtai Milda išsirinko spalvinimo knygelę su lipdukais. Grįžom namo, vaikas lauke klijavo tuos lipdukus o aš užsiėmiau meditacija - ploviau mašiną Galvoj viskas nuskaidrėjo Kažkaip pati save nustebinau tokia ramybe. Nei skaudėjo, nieko. Viskas gerai
Tiesa, vakar pasiguodžiau kolegei kad diedas mane metė - reakcija stulbinanti - "Tau gerai, tave kas nors bent jau meta" Aiškiai ne visus privalumus savo situacijos įvertinau

Abžoryte, Dxija, skaičiau jūsų postus, ir liūdna darės. Ir net nežinau ką pasakyti. Viskas praeina. Anot Ivanauskaitės, net skausmas tave išduoda, nes ir jis baigiasi, nieko nėra amžino...

Paskaičiusi liūdnus postus, tik dar kartą patvirtinau sau, kad geriau visai nemylėti, negu po to taip kankintis Bent jau šiuo metu mano širdyje ramu, nieko nenoriu į ją įsileisti

Labas rytas
Nebeliūdėkim, šiandien nauja diena Skausmas išdavikas jau pradeda išdūrinėt mane Turbūt nori palikti vieną mane šiai dienai