QUOTE(Balanda @ 2008 11 18, 16:01)
Taigi čia jau įsisenėjusi problema ir tėvai jau ne kartą ėjo į mokyklą ,kiek supratau.Ir niekas nepasikeitė.Suprantu,kad tėvus gal net neviltis jau ima.
Už save galiu garantuot,jei muštų kas nors man artimą žmogų,ginčiau nesvarstydama apie jėgų santykį
Aš irgi suprantu, kad ima. O bet tačiau, tėvai tik mokyklon ėjo, o kai vaiką operuot reikėjo (nu sakė, kad dėl to paties smurto), tai ar kreipėsi kur nors? Galų gale yra ne tik mokykla, o jei dar toliau - pamačius smurto faktą, kai yra ne tik "mano vaikas sakė", bet "aš pats ir dar ... vaikų matė", vat tada ir reikėjo veikti
protongai ir atsakingai. Kai turi faktą prieš akis, liudininkus, viską, tada reikėjo įtraukt visas įmanomas institucijas ir tėvus. Tai buvo momentas, kurį išnaudoti buvo galima savo vaiko naudai. Bet ne, nueita paprasčiausiu ir bene blogiausiu (nes dabar tie patys liudininkai matė, kaip suaugęs vyras "stumdosi" su mažamečiu vaiku) keliu. Na, bet jei kam tai atrodo teisinga, tai tebūnie. Visa tai, ką aš rašau, yra tik mano nuomonė, nepretenduojanti į vienintelę tiesą pasaulyje.
Nu kad gintumėt, tai aišku, bet jei jau apgynus (išskyrus), pašalinus pagrindinę grėsmę, patraukus "auką" į šoną, tas smurtautojas jus "pasiųstų", pultumėt ant jo su pagaliu? Na, gal tik aš čia tokia nesusivokusi kaip ginti reikia...