Smurtas mokykloje

turėjau tokį atvejį, kai klasiokai spardė, mušė ir filmavo NEĮGALŲ (silpnai protiškai atsilikusį) bendraklasį. Kai paklausėm kodėl - "nu kad gerą fotiką su kamera turiu, norėjau išbandyt" Kas čia tokio?" O baisiausia, kai tėvus pakvietėm jie irgi atėjo su nuostata - "nu kas čia tokio - durnių apstumdė ir viskas" Kai parodėm įrašą (nes buvom suspėję jau įkelt į kompą), tai net aršiausios močios nusigando - aš pati ašarų (nors ir direktorė) nesulaikiau. Bet reakcija trumpa - nu ateis ir atsiprašys. Mama to vargšo pareiškimo policijai nerašė, nes bijojo kaimo kaimynių. Tai aš pati parašiau. Ir ką manot - taip policijoj suokė, girdi visi kalti, tik ne jų vaikai - po įspėjimą gavo. Ir toliau nevaldomi... Išvadų jokių, bausmės realios jokios... Niekam. Tik pažeminimas...

Pastebėjau, kad šioje temoje pagyvėjama pirmosiomis rugsėjo dienomis.
Kas naujo?

Kas vakar ziurejot laida apie smurta mokykloje?

laidos nežiūrėjau, bet esu mačiusi panašių laidų.Išvada--reikia auklėjimo, nepilnamečiai nebaudžiami, o su smurtautojų tėvais nesusikalbėsit. O ir ką kalbėti, jei "nieko baisaus neatsitiko"...? Kai kas nors jau išties baisaus atsitinka, tada gal policija su jumis kalbės, o gal ir ne...Pasakys, kad nieko nepasieksit ir ...susiprasit užtilti. Kažkas rašo apie tai, ką turėtų daryti pedagogai, bet ar jie ką daro? Žinoma, visokių yra, bet daugiausia jie tokiais atvejais nedaro nieko konkrečiai. Galima būtų pasiaiškinti su klase, jei jau ir mokinio tėvai kelia problemą--susirinkimą klasės pravesti, soc. pedagogę pakviesti.., bet dažniausiai tėvams pareiškiama kokia nors nesamonė--"geriausia leisti paaugliams patiems išsiaiskinti,dabar tokie vaikai, pykstasi-susitaikins"ir pan.
Dukra pernai mokykloje susimušė su klasioke. Sako-ši ilgą laiką kabinėjosi. Gal ir tiesa, nes mums skųsdavosi ir aš stengiausi patarti, kaip elgtis, kaip atsikirsti. Kalbėjau su klasės auklėtoja ir supratau, kad ji nieko nedarys, o jei aš dar teisybės ieškosiu, bus tik blogiau dukrai. Pakeitėm dukrai mokyklą, kad šaudytis jos ten nepradėtų.
Nuotaikos nekokios. Išties bendravimas mokykloje trukdo mokytis, o tėvams kelia baimę dėl vaiko saugumo ir ugdymo. Turi būti koks nors aiškinimasis su mokiniais šia tema mokykoje, turi būti ugdymas, kitaip tėvai liks atsilikėliais vaikų akyse su savo "atgyvenusiom" vertybėm. Su "šustriakų tėvais nesusikalbėsite. Bandžiau jau kartą ir kitiems nepatariu. Mokyklą vaikui keičiant, nesi užtikrintas, kad reikalai pasitaisys. Tėvams tegaliu patarti, kad rinkdami vaikui mokyklą, labai pasidomėtų apie mikroklimatą mokykloje ir atsižvelgtų į tai, koks rajonas.

daugiausia priekabiauja soc. remtinų, asocialių ir pasiturinčių šeimų vaikai-ne aš tai sugalvojau, bet pritariu 100 proc.
pailsėjome per vasarą ir vėl " į mokyklėlę"

Tevai privalo pamatyti kad ju vaikas emociskai pazeidziams, pazinti jo silpnas vietas, kad laiku pastebeti jog vaikui yra blogai, yra skriaudziamas ar net terorizuojamas.Tada gales padeti.

Su tokia tėvų vaikui skiriamo dėmesio statistika kokia buvo paskelbta - vidutiniškai 7 minutės per dieną kažin ar tai įmanoma.
Didžioji dauguma tėvų ne tik kad nebando įžvelgti kažką giliau vaiko elgesyje ar savijautoje, jie net nepasiteirauja apskritai kaip sekėsi mokykloje.

Mano sūnus sakė, kad nemaža grupelė jo klasiokų nėra atnešę gydytojo pažymų už praeitus mokslo metus (apie šiuos nė kalbėt neverta). Argi tai nieko nesako apie tokių vaikų tėvus? Manau, kad labai daug. Visų pirma tai, kad vaiko reikalai nėra laikomi svarbiais ir tai mažų mažiausia. Kitas reikalas yra, kad savų vaikų sveikata yra antraeilis dalykas - jiems neva "nėra laiko" pasitikrint net pagrindinius sveikatos parametrus.

O jau kad tokie "užimti" tėvai rūpintųsi vaiko emocine būsena arba juo labiau, kad jo vaikas subaladojo kažką ar nuolat tyčiojasi iš kitų vaikų, tai pamiršti reikia. Ir net jeigu tokius tėvus papurtytum už atlapų ir paklaustum kodėl saviškio neprižiūri ir neauklėja, atsakymas būtų 100 procentų vienintelis: šiais sunkiais laikais man nėra kada nesąmonėm užsiimti, aš daug ir sunkiai dirbu, o vaikas tegul eina gyvenimo mokyklą ir išmoksta savo problemas spręsti pats.
Tai jau - chrestomatija galima sakyt.

As turejau uomenyje-savo vaikus pamatykime ,kai jiems negera,kazkas juos slegia ir nebukime tie blogieji statistiniai skaiciai. Labai nelengva bet rezultatu dziaugsimes patys ir vaikai. Patikrinta, man suveike. Tik deka to kad kai sunaus atzvilgiu buvo bjauriai pasielgta ir jis toks grizo namonamie buvo tevas ir nesugebejes is jo isklausti kas atsitiko-paskambino man. man s8nus pasisak4 ir a6 uz 15 minuciu buvau direktores kabinete, jai tiesiogiai pagrasinau pakelti skandala jei ji nesutvarkys situacijos. Megstu viska sudramatizuoti ir reaguoti audringai, bet siuo atveju tai pasiteisino. Padejo ,labai padejo.Pati dirbu policijoje, bet padejo mano asmenines savybes...Policija irgi gali bet visur dirba zmones ir suveikia zmogiskasis faktorius..

Jungiuosi ir aš prie kompanijos. Kai dukra papasakoja kas darosi mokykloj tai net liūdna darosi. Bernai tarpusavy pliekiasi, mergaites stumdo, o per pamokas išsidirbinėja. Maniškė taip nori mokytis, bet dėmesį nuolat blaško kokie išsišokėliai kuriuos mokytojai tenka tramdyti. O dar tik pirma klasė kai pagalvoji...

Taigi taigi ........ prasidėjo mokykla, prasidės ir nauji potyriai tiek vaikui, tiek man.
Be galo be krašto bijau šito dalyko.
Ateinančiame pirmokų klasės susirinkime siūlysiu tėvams apsikeisti kontaktiniais duomenis. Aš juos visus turiu kaip klasės komiteto narė. Bet aš tik viena juos turiu. Žadu rytoj padauginti ir tiesiog visiems klasės tėvams tas kopijas , atsiklaususi išdalinti.
Kodėl aš tai noriu padaryti ?
Ogi todėl, kad noriu kuo greičiau sužinoti ne tik, kas blogo daroma su mano vaiku, bet ir ką blogo mano vaikas mokykloje veikia. Dažnai vaikai grįžta iš mokyklos ir papasakoja daug informacijos, kuri dažnai nutekinama ....... "Ai , ne mano vaikas, ne mano problema" . Norėčiau bent SMS sulaukti su pastabėle. Man nesunku bus atskambinti ir viską smulkiau išsiklausinėti ir tuoj pat imtis kažkokių priemonių.
Kaip nenorėčiau paskutinė sužinoti apie tai kaip mano vaikas skriaudžiamas, taip nenorėčiau paskutinė sužinoti, kad mano vaikas jau senai įsivėlęs į negražius dalykus.
Gal ir labai naivu, bet labai norėčiau rimto bendradarbiavimo ne tik su klasės mokytoja, bet ir su klasės vaikų tėvais.

Smagu kai tėveliai taip mąsto. Deja, tokių vienetai, daugelis pradės zirsti dėl asmeninių duomenų paviešinimo visiems kitiems tėveliams, o kai kurių visai nebus susirinkime, dar kelių net telefonų numeriai gali būti netikri. Linkiu dideliausios sekmės

Smurtas mokykloje opi problema, deja kaip mokytoja matau situaciją iš vidaus. Patiko viena skaityta mintis - jei vaikas žinos, kad jis mylimas, kad jis yra vertinamas už tai koks yra, ir turi savo pranašumų, tai jam nereikės to įrodinėti kitiems naudojant fizinį ir psichologinį smurtą.

Na taip, jam to įrodinėt nereikės, bet užtai kiti ant tokio vaiko savo pranašumą pradės įrodinėt..

O šiaip tai man kirba tokia mintis, kad šiais laikais labai didelę įtaką vaikų elgesiui turi ne tik tėvų dėmesio trūkumas, bet ir TV. Apsidairau aplink ir matau, kad vaikams leidžiama žiūrėt beveik viską (kas mane šokiruoja, nes pas mus TV įjungiamas tik išimtiniais atvejais, o pati žiūriu tik kai vaikai miega). Turėjau laisvesnio laiko, suguldžiau vaikus miegot pietų, o pati įsijungiau TV su tikslu pažiūrėt animacinius filmukus per lietuviškus kanalus. Net nesitikėjau, kad teks žiūrėt tokį mėšlą. Kažkokių iškrypėlių ir narkomanų kūrybos vaisiai.. Ir tai manau žiūri didelė dalis pradinukų , nes rodo patogiu laiku po pamokų O juk ne visi vaikai ir savo kambarį turi, tai matyt vakarais bežaisdami dar ir tėvų programas pasižiūri, filmų 'gerų ir protingų' Juk tai turi įtakos vaikų elgesio ir pasaulėžiūros formavimuisi?