QUOTE(Mrs. R @ 2011 09 27, 19:50)
Pradėjau skaityti temą, bet dar neradau atsakymo į klausimą: ar gali būti pailgi riešutai? Kieme auga medis, panašus į riešutmedį, vaisiai irgi panašūs į graikiškus riešutus, tačiau pailgi. Kas dar įdomu - tas jau kietasis riešutėlio lukštas yra aštriai gruoblėtas, ne toks lygus kaip įprasto graikinio riešuto. Dabar krinta žali vaisiai (na, su ta dažančiąja luobele), pririnkau jų ir padėjau džiūti, kol kas niekas neskyla, bet priverstinai lengvai lupasi... Rankas tepa lyg jodu. Palietus vaisių, rankos limpa.
Dar norėjau paklausti dėl medžių lapų - jų viršus labai švelnus, nors pūkelio lyg ir nėra.
Ką auginame?
Na šie Japonijos riešutai Lietuvoje auga..turiu jų pora medelių, bet dar nėra dideli. Manau, kad tavo aprašytieji riešutmedžiai irgi yra Lipnieji /Juglans Ailanttifolia/

...anksčiau juos vadino Ziboldo lipniaisiais/Juglans sieboldiana/, dar yra Širdžiavaisiai /Cordiformis/. Na jei atitinka šį aprašymą... Jie tik auga žymiai aukštesni - per 10 metų užauga 20 m.
Lipniųjų jauni lapeliai ir lapkočiai apaugę rožiniais plaukeliais, jų vaisiai apskritai kiaušiniški, 4-5 cm. ilgio, žaliu, lipniu ir plaukuotu apvalkalu, kevalas beveik lygus arba šiek tiek raukšlėtas, su dviem iškiliomis briaunomis, nusmailėjusia viršūne, apskritu arba buku pagrindu.
Širdžiavaisių ūglių galai apaugę tankiais rudais plaukeliais, kurie laikosi per žiemą, vaisiai kiaušiniški, po 8-12 kekėse, apvalkalas rudai žalias, apaugęs rudais plaukeliais, nuo sunokusių vaisių lengvai nusilupa. Kevalas širdies formos, kiek suplotas, šiek tiek vagotas, plonas, viršūnėlėaštriai nusmailėjusi.
Abiejų rūšių branduoliai prie pagrindo dviskiautės, gana lengvai išsiima iš kevalo, skonio savybėmis nenusileidžia graikiniams. Tik jų branduoliai gerokai mažesni negu graikinių. Jų tėvynė - Japonija. Pradeda derėti 7-10 metais, nereiklūs dirvožemiui, ir gan atsparūs šalčiams.
Daugiau skaitykite:
http://www.walnuts.l...s#ixzz1ZC8354b7
Augalų pasaulis
http://en.wikipedia....ns_ailantifolia