radau apie priežiūrą:
Gausaus derėjimo paslaptys
Lietuvoje galima surinkti 50-80 kg riešutų iš medžio, o iš 1 ha sodo - 2-5 tonas.
Trumpai atskleisime derliosios riešutmedžių sodininkystės reikalavimus.
Pirma - auginti tik skiepytus veislinius sodinukus. Poskiepiams tinka graikiniai riešutmedžiai, išauginti iš Lietuvoje rinktų riešutų. Čekijoje tinkamiausiais poskiepiais laikomi juodieji riešutmedžiai, išauginti iš sėklų, rinktų nuo labiausiai į šiaurę nutolusių individų (Lietuvoje jie beveik nedera). Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas yra sėkmingai įskiepijęs graikinio riešutmedžio veislę ´Ideal´ į pilkąjį - Juglans cinerea ir mandžiūrinį - Juglans mandshurica riešutmedžius. Tai labai ištvermingos žiemą poskiepių rūšys. Skiepijimas į jas atvertų naujas riešutmedžių sodininkystės perspektyvas.
Antra - įprastiniai skiepijimo būdai graikiniam riešutmedžiui mažai tinkami. Mūsų klimato sąlygomis geriausia skiepyti gegužės pabaigoje, birželio pradžioje sprogstančia akute. Tam tikslui būtina įsigyti specialų skiepijimo peilį arba pasidaryti jį iš dviejų įprastinių skiepijimo peilių, nejudamai sujungiant juos 3 cm atstumu vieną virš kito. Šiuo peiliu poskiepio stiebelyje išpjaunamas 3 cm pločio žievės žiedas. Įskiepiui būtini didelėmis riešutų kekėmis (4-9 vnt.) ir plonais kevalais individai (tokių Lietuvoje yra). Įskiepio šakelėje specialiu sudvejintu peiliu padarius žiedinį pjūvį ir atkėlus 3 cm pločio žievės žiedą su sprogstančia akute, šia žieve apgaubiama tokio pat pločio pašalintos žievės vieta ant poskiepio stiebelio. Tampriai apvyniojama ir aprišama skiepijimo juostele.
Galima pamėginti akiuoti žiemą stačiakampiais skydeliais su mediena. Šį vegetatyvinio dauginimo būdą galėtų išbandyti sodybų šeimininkai, turintys šildomas ūkines patalpas.
Trečia - sode sodinami 2-4 metų skiepeliai. Riešutmedžio šaknelės labai trapios. Jei iškasant jos nutraukiamos, riešutmedžiai neprigyja. Todėl kai kas mano, kad persodinti riešutmedžiai apskritai blogai prigyja. Tačiau balandžio mėnesį, medelio šaknis iškėlus dviem kastuvais, švelniai (nemindant) pasodinus ir gausiai palaisčius (dirvožemiui sutankinti - 20-30 litrų), riešutmedžiai puikiai prigyja.
Ketvirta - didžiausias pavojus kyla lygioje vietoje augantiems medžiams. Atlydžių metu medelių žievė prie šaknies kaklelio įmirksta, o staigiai užšalus ledu virtęs vanduo ją plėšo, todėl dažnai atsiveria žaizdos. Šios bėdos galima išvengti, kalnų prigimtiniam medžiui parenkant vakarinį (geriausia) ar rytinį kalvos šlaitą, kur po sniego danga atsiradęs polaidžio vanduo nuteka žemyn.
Jauni sodinukai dažnai nukenčia nuo vėlyvųjų pavasarinių šalnų. Pažeidimų galima išvengti sodinant nedidelėse pakilumose. Sode rekomenduojama formuoti juostinius mikropakilimus žemėjančia šlaito kryptimi. Riešutmedžių eilės sodinamos į supiltas 50-70 cm aukščio ir 2 m pločio juostas kas 8 metrus. Tarp medelių eilių paliekamas 10 m pločio tarpas.
Penkta - nuo pirmųjų auginimo sode metų graikinius riešutmedžius būtina genėti. Graikiniai riešutmedžiai genimi vos lapams išsiskleidus. Genėti pavasarį, net ir sodinimo metu, negalima - kaip ir vynuogės, jie ašaroja.
Šešta - pavieniui augantys medžiai dera labai negausiai. Didelį riešutų derlių galima gauti tik esant kryžmadulkai. Todėl sodeliuose ir sodybose verta auginti ne vieną, o bent 3-4 augalus.
Septinta - dirvožemyje turi pakakti kalcio ir magnio. Jie reikalingi riešutų kevalams susidaryti. Tam tikslui derančiame sode periodiškai reikia berti dolomito išlakas.
QUOTE(Enija @ 2011 09 25, 07:45)
radau apie priežiūrą:
Gausaus derėjimo paslaptys
Lietuvoje galima surinkti 50-80 kg riešutų iš medžio, o iš 1 ha sodo - 2-5 tonas.
Trumpai atskleisime derliosios riešutmedžių sodininkystės reikalavimus.
Pirma - auginti tik skiepytus veislinius sodinukus. Poskiepiams tinka graikiniai riešutmedžiai, išauginti iš Lietuvoje rinktų riešutų. Čekijoje tinkamiausiais poskiepiais laikomi juodieji riešutmedžiai, išauginti iš sėklų, rinktų nuo labiausiai į šiaurę nutolusių individų (Lietuvoje jie beveik nedera). Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas yra sėkmingai įskiepijęs graikinio riešutmedžio veislę ´Ideal´ į pilkąjį - Juglans cinerea ir mandžiūrinį - Juglans mandshurica riešutmedžius. Tai labai ištvermingos žiemą poskiepių rūšys. Skiepijimas į jas atvertų naujas riešutmedžių sodininkystės perspektyvas.
Antra - įprastiniai skiepijimo būdai graikiniam riešutmedžiui mažai tinkami. Mūsų klimato sąlygomis geriausia skiepyti gegužės pabaigoje, birželio pradžioje sprogstančia akute. Tam tikslui būtina įsigyti specialų skiepijimo peilį arba pasidaryti jį iš dviejų įprastinių skiepijimo peilių, nejudamai sujungiant juos 3 cm atstumu vieną virš kito. Šiuo peiliu poskiepio stiebelyje išpjaunamas 3 cm pločio žievės žiedas. Įskiepiui būtini didelėmis riešutų kekėmis (4-9 vnt.) ir plonais kevalais individai (tokių Lietuvoje yra). Įskiepio šakelėje specialiu sudvejintu peiliu padarius žiedinį pjūvį ir atkėlus 3 cm pločio žievės žiedą su sprogstančia akute, šia žieve apgaubiama tokio pat pločio pašalintos žievės vieta ant poskiepio stiebelio. Tampriai apvyniojama ir aprišama skiepijimo juostele.
Galima pamėginti akiuoti žiemą stačiakampiais skydeliais su mediena. Šį vegetatyvinio dauginimo būdą galėtų išbandyti sodybų šeimininkai, turintys šildomas ūkines patalpas.
Trečia - sode sodinami 2-4 metų skiepeliai. Riešutmedžio šaknelės labai trapios. Jei iškasant jos nutraukiamos, riešutmedžiai neprigyja. Todėl kai kas mano, kad persodinti riešutmedžiai apskritai blogai prigyja. Tačiau balandžio mėnesį, medelio šaknis iškėlus dviem kastuvais, švelniai (nemindant) pasodinus ir gausiai palaisčius (dirvožemiui sutankinti - 20-30 litrų), riešutmedžiai puikiai prigyja.
Ketvirta - didžiausias pavojus kyla lygioje vietoje augantiems medžiams. Atlydžių metu medelių žievė prie šaknies kaklelio įmirksta, o staigiai užšalus ledu virtęs vanduo ją plėšo, todėl dažnai atsiveria žaizdos. Šios bėdos galima išvengti, kalnų prigimtiniam medžiui parenkant vakarinį (geriausia) ar rytinį kalvos šlaitą, kur po sniego danga atsiradęs polaidžio vanduo nuteka žemyn.
Jauni sodinukai dažnai nukenčia nuo vėlyvųjų pavasarinių šalnų. Pažeidimų galima išvengti sodinant nedidelėse pakilumose. Sode rekomenduojama formuoti juostinius mikropakilimus žemėjančia šlaito kryptimi. Riešutmedžių eilės sodinamos į supiltas 50-70 cm aukščio ir 2 m pločio juostas kas 8 metrus. Tarp medelių eilių paliekamas 10 m pločio tarpas.
Penkta - nuo pirmųjų auginimo sode metų graikinius riešutmedžius būtina genėti. Graikiniai riešutmedžiai genimi vos lapams išsiskleidus. Genėti pavasarį, net ir sodinimo metu, negalima - kaip ir vynuogės, jie ašaroja.
Šešta - pavieniui augantys medžiai dera labai negausiai. Didelį riešutų derlių galima gauti tik esant kryžmadulkai. Todėl sodeliuose ir sodybose verta auginti ne vieną, o bent 3-4 augalus.
Septinta - dirvožemyje turi pakakti kalcio ir magnio. Jie reikalingi riešutų kevalams susidaryti. Tam tikslui derančiame sode periodiškai reikia berti dolomito išlakas.
Gausaus derėjimo paslaptys
Lietuvoje galima surinkti 50-80 kg riešutų iš medžio, o iš 1 ha sodo - 2-5 tonas.
Trumpai atskleisime derliosios riešutmedžių sodininkystės reikalavimus.
Pirma - auginti tik skiepytus veislinius sodinukus. Poskiepiams tinka graikiniai riešutmedžiai, išauginti iš Lietuvoje rinktų riešutų. Čekijoje tinkamiausiais poskiepiais laikomi juodieji riešutmedžiai, išauginti iš sėklų, rinktų nuo labiausiai į šiaurę nutolusių individų (Lietuvoje jie beveik nedera). Kėdainių miškų urėdas Juozas Girinas yra sėkmingai įskiepijęs graikinio riešutmedžio veislę ´Ideal´ į pilkąjį - Juglans cinerea ir mandžiūrinį - Juglans mandshurica riešutmedžius. Tai labai ištvermingos žiemą poskiepių rūšys. Skiepijimas į jas atvertų naujas riešutmedžių sodininkystės perspektyvas.
Antra - įprastiniai skiepijimo būdai graikiniam riešutmedžiui mažai tinkami. Mūsų klimato sąlygomis geriausia skiepyti gegužės pabaigoje, birželio pradžioje sprogstančia akute. Tam tikslui būtina įsigyti specialų skiepijimo peilį arba pasidaryti jį iš dviejų įprastinių skiepijimo peilių, nejudamai sujungiant juos 3 cm atstumu vieną virš kito. Šiuo peiliu poskiepio stiebelyje išpjaunamas 3 cm pločio žievės žiedas. Įskiepiui būtini didelėmis riešutų kekėmis (4-9 vnt.) ir plonais kevalais individai (tokių Lietuvoje yra). Įskiepio šakelėje specialiu sudvejintu peiliu padarius žiedinį pjūvį ir atkėlus 3 cm pločio žievės žiedą su sprogstančia akute, šia žieve apgaubiama tokio pat pločio pašalintos žievės vieta ant poskiepio stiebelio. Tampriai apvyniojama ir aprišama skiepijimo juostele.
Galima pamėginti akiuoti žiemą stačiakampiais skydeliais su mediena. Šį vegetatyvinio dauginimo būdą galėtų išbandyti sodybų šeimininkai, turintys šildomas ūkines patalpas.
Trečia - sode sodinami 2-4 metų skiepeliai. Riešutmedžio šaknelės labai trapios. Jei iškasant jos nutraukiamos, riešutmedžiai neprigyja. Todėl kai kas mano, kad persodinti riešutmedžiai apskritai blogai prigyja. Tačiau balandžio mėnesį, medelio šaknis iškėlus dviem kastuvais, švelniai (nemindant) pasodinus ir gausiai palaisčius (dirvožemiui sutankinti - 20-30 litrų), riešutmedžiai puikiai prigyja.
Ketvirta - didžiausias pavojus kyla lygioje vietoje augantiems medžiams. Atlydžių metu medelių žievė prie šaknies kaklelio įmirksta, o staigiai užšalus ledu virtęs vanduo ją plėšo, todėl dažnai atsiveria žaizdos. Šios bėdos galima išvengti, kalnų prigimtiniam medžiui parenkant vakarinį (geriausia) ar rytinį kalvos šlaitą, kur po sniego danga atsiradęs polaidžio vanduo nuteka žemyn.
Jauni sodinukai dažnai nukenčia nuo vėlyvųjų pavasarinių šalnų. Pažeidimų galima išvengti sodinant nedidelėse pakilumose. Sode rekomenduojama formuoti juostinius mikropakilimus žemėjančia šlaito kryptimi. Riešutmedžių eilės sodinamos į supiltas 50-70 cm aukščio ir 2 m pločio juostas kas 8 metrus. Tarp medelių eilių paliekamas 10 m pločio tarpas.
Penkta - nuo pirmųjų auginimo sode metų graikinius riešutmedžius būtina genėti. Graikiniai riešutmedžiai genimi vos lapams išsiskleidus. Genėti pavasarį, net ir sodinimo metu, negalima - kaip ir vynuogės, jie ašaroja.
Šešta - pavieniui augantys medžiai dera labai negausiai. Didelį riešutų derlių galima gauti tik esant kryžmadulkai. Todėl sodeliuose ir sodybose verta auginti ne vieną, o bent 3-4 augalus.
Septinta - dirvožemyje turi pakakti kalcio ir magnio. Jie reikalingi riešutų kevalams susidaryti. Tam tikslui derančiame sode periodiškai reikia berti dolomito išlakas.
Šiaip įstatymas ir ...etika reikalauja nurodyti šaltinį (autorystę)... Antra, visa ši informacija yra pasenusi, tuo pačiu klaidinanti... mūsų šioje temoje kalbame apie seniai introdokuotų graikinių riešutmedžių auginimą... kuriems nei dvinamystė, nei skiepijimas nereikalingi... Pateiktoje gi informacijoje yra kaip tik ir aiškinama, kaip atlikti tą "selekcinį" darbą, kad išauginti ir gauti bent kokį derlių iš pietuose augančių įprastinių graikinių riešutmedžių... galingų, labai aukštų medžių, kurių riešutai dera, o ir jie patys gali augti tik žymiai šiltesnio klimato juostoje... Tai ar tikslinga mums grįžti su šia informacija į pradinį tašką... iš kurio išeita išvedus pritaikytas mūsų klimatui graikinių riešutmedžių rūšis - mažaūges ir greito derėjimo, atsparias iššalimui?...
...tiesiog reikia tik pasiskaityti šią temą...joje pakanka informacijos atsakyti į visus čia užduodamus vis iš naujo tuos pačius ar panašius klausimus... tema gi neplati... 
...arba aš gerbiu visų čia mūsų laiką...
Fonda Pas mane pats riešutas toks daugiau gruoblėtas ,nelygus..tai nuo veislės priklauso,ar dar nuo ko? gal nuo augimo salygų,ar amžiaus?
gal nuo augimo salygų,ar amžiaus?
QUOTE(Fonda @ 2011 09 25, 10:10)
Šiaip įstatymas ir ...etika reikalauja nurodyti šaltinį (autorystę)... Antra, visa ši informacija yra pasenusi, tuo pačiu klaidinanti... mūsų šioje temoje kalbame apie seniai introdokuotų graikinių riešutmedžių auginimą... kuriems nei dvinamystė, nei skiepijimas nereikalingi... Pateiktoje gi informacijoje yra kaip tik ir aiškinama, kaip atlikti tą "selekcinį" darbą, kad išauginti ir gauti bent kokį derlių iš pietuose augančių įprastinių graikinių riešutmedžių... galingų, labai aukštų medžių, kurių riešutai dera, o ir jie patys gali augti tik žymiai šiltesnio klimato juostoje... Tai ar tikslinga mums grįžti su šia informacija į pradinį tašką... iš kurio išeita išvedus pritaikytas mūsų klimatui graikinių riešutmedžių rūšis - mažaūges ir greito derėjimo, atsparias iššalimui?... ...tiesiog reikia tik pasiskaityti šią temą...joje pakanka informacijos atsakyti į visus čia užduodamus vis iš naujo tuos pačius ar panašius klausimus... tema gi neplati... ...arba aš gerbiu visų čia mūsų laiką...
...tiesiog reikia tik pasiskaityti šią temą...joje pakanka informacijos atsakyti į visus čia užduodamus vis iš naujo tuos pačius ar panašius klausimus... tema gi neplati... ...arba aš gerbiu visų čia mūsų laiką...autorystė- google kopija.
O kas klaidinačio toje info? Tikrai nenoriu taikyti savo sode pasenusios informacijos
Kiek kalbėjau šioje temoje tai kalbėjau apie savo auginamus riešutus kurie tikriausiai neintrodukuoti nes išsiauginau iš riešutų surinktų skirtingose valstybėse.
Ar tai labai blogai ir kaip atsikirti kada jis jau introdukavosi?
Mano medžiai yra maždaug kaip iki trečio aukšto, tai bus kokie 7-8 metrai.Jie tikriausiai ne žemaūgiai? Ar jiems taikyti žemaūgių priežiūros taisykles?
Gerbama jūsų laiką prašau atsakyti tik į jums aktualius klausimus
QUOTE(Fonda @ 2011 09 25, 10:10)
tiesiog reikia tik pasiskaityti šią temą...joje pakanka informacijos atsakyti į visus čia užduodamus vis iš naujo tuos pačius ar panašius klausimus... tema gi neplati... ...arba aš gerbiu visų čia mūsų laiką...
...arba aš gerbiu visų čia mūsų laiką...tik nepykit ant manes.galm cia menkas pasiteisinimas, bet prie pc dabarturiu beproto mazai laiko prisesti, kadangi auginu dvi padauzas.tad skaityti temos, kad ir nedidele ji, nu negaliu niekaip, bet klausimeliu kyla ivairiom temom.nebukit tokios nedraugiskos ir taip niuru cia Lietuvoje, zmones visai nedraugiski
beje, aciu uz atsakymus
as vietos turiu tai galvoju, jog sodinsiu dar viena salia 
Sveiki,
gal kas galėtų papasakoti, kaip vartoja Lietuvoj augančius riešutus?
Šalia mūsų auga labai didelis graikinis riešutmedis, dabar po juo žemė visa nuklota "vaisiais" - vieni žalios spalvos, kiti kiek parudavę. Ta luobelė gan stora, bet viduj yra riešuto kelavas, tik neišdžiūvęs. Pagalvojau, kad galėčiau prisirinkt kad ir maišą, bet ką su jais toliau daryt? Džiovint su ta luobele, ar išlupti ir tada džiovint tik kevalus? Ar nepradės pūti, jei su visu tuo minkštimu džiovinsiu?
gal kas galėtų papasakoti, kaip vartoja Lietuvoj augančius riešutus?
Šalia mūsų auga labai didelis graikinis riešutmedis, dabar po juo žemė visa nuklota "vaisiais" - vieni žalios spalvos, kiti kiek parudavę. Ta luobelė gan stora, bet viduj yra riešuto kelavas, tik neišdžiūvęs. Pagalvojau, kad galėčiau prisirinkt kad ir maišą, bet ką su jais toliau daryt? Džiovint su ta luobele, ar išlupti ir tada džiovint tik kevalus? Ar nepradės pūti, jei su visu tuo minkštimu džiovinsiu?
surinkti, išdžiovinti be žalių luobų ir valgyti.
Žalius luobus senovėje naudojo kaip naturalius rudus dažus plaukams.
Žalius luobus senovėje naudojo kaip naturalius rudus dažus plaukams.
QUOTE(Enija @ 2011 09 26, 11:27)
surinkti, išdžiovinti be žalių luobų ir valgyti.
Žalius luobus senovėje naudojo kaip naturalius rudus dažus plaukams.
Žalius luobus senovėje naudojo kaip naturalius rudus dažus plaukams.
Ačiū
Ten netoliese ir keletas mažų medelių priaugę, jei kas norėtų
vienas jau virš mano ūgio, kiti mažesni... kadangi po ąžuolais sudygę ir nemažai vienoj vietoj, tai vargu ar jiem ten bus gerai...
Greiciausiai prie Jusu auga juodasis arba mandzurinis riesutmedis, tai vaisiu nelabai ir pavalgysit, turejau tokiu prisisrinkus, ne t ir issdziovinus nelabai, ka ten buvo valgyti, kevalas laaabai storas, o riesuto.... jei nors kiek jo su peiliuku iskapstysit... Kiek zianu i tokius medzius idealiausias budas skiepinti gerai derancius graikiskus riesutmedzius, bet cia jau kita tema ir, ko gero, sudetinga.... pati sklype turiu didziuli mandzurini riesutmedi, bandziau skiepyt neisejo, nupjaut gaila, bet, kad jo saknys labai visur lenda, tai net nezinau ar verta ji pasilikt (nes ir dabartine jo funkcija tik del grozio (vienintelis suauges medis sklype:))...
pati sklype turiu didziuli mandzurini riesutmedi, bandziau skiepyt neisejo, nupjaut gaila, bet, kad jo saknys labai visur lenda, tai net nezinau ar verta ji pasilikt (nes ir dabartine jo funkcija tik del grozio (vienintelis suauges medis sklype:))...
QUOTE(saulute111 @ 2011 09 26, 12:39)
Greiciausiai prie Jusu auga juodasis arba mandzurinis riesutmedis, tai vaisiu nelabai ir pavalgysit, turejau tokiu prisisrinkus, ne t ir issdziovinus nelabai, ka ten buvo valgyti, kevalas laaabai storas, o riesuto.... jei nors kiek jo su peiliuku iskapstysit... Kiek zianu i tokius medzius idealiausias budas skiepinti gerai derancius graikiskus riesutmedzius, bet cia jau kita tema ir, ko gero, sudetinga.... pati sklype turiu didziuli mandzurini riesutmedi, bandziau skiepyt neisejo, nupjaut gaila, bet, kad jo saknys labai visur lenda, tai net nezinau ar verta ji pasilikt (nes ir dabartine jo funkcija tik del grozio (vienintelis suauges medis sklype:))...
pati sklype turiu didziuli mandzurini riesutmedi, bandziau skiepyt neisejo, nupjaut gaila, bet, kad jo saknys labai visur lenda, tai net nezinau ar verta ji pasilikt (nes ir dabartine jo funkcija tik del grozio (vienintelis suauges medis sklype:))...Labai gali būti, bet pabandysiu
nes riešutų prikritę labai daug. Vieną pabandžiau plaktuku sudaužyti - tai kevalas tikrai storas, bet ir riešuto buvo, tik labai prilipęs kol žalias, nėjo iškrapštyti... Padžiausiu kokį bliūdelį išlukštenus ir pažiūrėsiu kas gausis... Lazdynai mūsų irgi buvo pilni riešutų šiemet, ale riešutėliai tušti beveik visi
QUOTE(Enija @ 2011 09 25, 14:26)
autorystė- google kopija.
O kas klaidinačio toje info? Tikrai nenoriu taikyti savo sode pasenusios informacijos
Kiek kalbėjau šioje temoje tai kalbėjau apie savo auginamus riešutus kurie tikriausiai neintrodukuoti nes išsiauginau iš riešutų surinktų skirtingose valstybėse.
Ar tai labai blogai ir kaip atsikirti kada jis jau introdukavosi? Mano medžiai yra maždaug kaip iki trečio aukšto, tai bus kokie 7-8 metrai.
Jie tikriausiai ne žemaūgiai? Ar jiems taikyti žemaūgių priežiūros taisykles?
Gerbama jūsų laiką prašau atsakyti tik į jums aktualius klausimus
O kas klaidinačio toje info? Tikrai nenoriu taikyti savo sode pasenusios informacijos
Kiek kalbėjau šioje temoje tai kalbėjau apie savo auginamus riešutus kurie tikriausiai neintrodukuoti nes išsiauginau iš riešutų surinktų skirtingose valstybėse.
Ar tai labai blogai ir kaip atsikirti kada jis jau introdukavosi?
Mano medžiai yra maždaug kaip iki trečio aukšto, tai bus kokie 7-8 metrai.Jie tikriausiai ne žemaūgiai? Ar jiems taikyti žemaūgių priežiūros taisykles?
Gerbama jūsų laiką prašau atsakyti tik į jums aktualius klausimus
Na autorystės parodymas - tai ne nežinia iš kur kopija... o skelbto viešai šaltinio nuoroda...kurios jūsų citatose nebuvo...
...Galbūt šita? http://www.valstieti...i-riesutmedziaiO į kitus jūsų klausimus atsakė žemiau saulute111
Papildyta:
QUOTE(zebrina @ 2011 09 25, 11:24)
Fonda Pas mane pats riešutas toks daugiau gruoblėtas ,nelygus..tai nuo veislės priklauso,ar dar nuo ko? gal nuo augimo salygų,ar amžiaus?
gal nuo augimo salygų,ar amžiaus? Manau, kad kuo senoviškesnė veislė, tuo kevalas storesnis... o kuo storesnis, tuo gruoblėtumas didesnis... Pas mane riešutai gana stambūs, kevalas plonas ir lygus, lengvai atsidaro peilio galiuką šiek tiek pasukus... branduolys atsiveria širdutės formos, lengvai išsiima ir visas būna smegenų pusrutulių formos... gal dėl to sakoma, kad labai gerai šie riešutai gerina atmintį... Na kad šis riešutas turi begalę ypatingų gydančių, valančių, maitinančių savybių rašoma ir čia http://www.balsas.lt...istata-archyvas
Žinau taip pat, kad graikinių riešutų pertvarėlių spiritinė ištrauka kartu su gvazdikėlių yra labai geri priešvėžiniai vaistai... o pats medelis, augdamas sode, tiesiog dezinfekuoja visą orą aplink ir kiti augalai neserga jokiomis ligomis... jis juos kapitaliai apsaugo...
Papildyta:
QUOTE(aaktinija @ 2011 09 25, 21:21)
tik nepykit ant manes.galm cia menkas pasiteisinimas, bet prie pc dabarturiu beproto mazai laiko prisesti, kadangi auginu dvi padauzas.tad skaityti temos, kad ir nedidele ji, nu negaliu niekaip, bet klausimeliu kyla ivairiom temom.nebukit tokios nedraugiskos ir taip niuru cia Lietuvoje, zmones visai nedraugiski
beje, aciu uz atsakymus as vietos turiu tai galvoju, jog sodinsiu dar viena salia
beje, aciu uz atsakymus
as vietos turiu tai galvoju, jog sodinsiu dar viena salia O kas čia ant ko pyksta
Tiesiog mandagiai pasakoma tiesa.... Įdomu,kas daugiau atima laiko, ar kelis kartus rašyti atsakymus į tuos pačius klausimus? Ar vieną kartą pasiskaityti, kas jau parašyta? Juk tam temos ir yra... O laiko kiekvienas iš mūsų neturi perdaug 
Nesupratau, kodėl jūsų tokia nuomonė, kad mes nedraugiškos? Ir ką tokio nedraugiško mes jums padarėme? Net ir atsakau jums aš pirmą kartą...anksčiau lyg tai išvis nebuvau susidūrusi... Bet vistiek atsiprašau... Papildyta:
QUOTE(Enija @ 2011 09 26, 10:27)
surinkti, išdžiovinti be žalių luobų ir valgyti.
Žalius luobus senovėje naudojo kaip naturalius rudus dažus plaukams.
Žalius luobus senovėje naudojo kaip naturalius rudus dažus plaukams.
O manęs kitam forume užsiprašė didelės menininkės tų žalių luobų kaip juodų dažų kiaušiniams...margučiams...
Papildyta:
QUOTE(zuikis5 @ 2011 09 26, 14:48)
Tai va ta pati bėda ir pas mane... labai gražiai ir gausiai buvo primezgę raudonieji dideji lazdynai raudonų riešutėlių... jau baigiant augti jie pradėjo kristi nuo šakų... pajuodęs vidus... sako, kad nuo žaibavimo be perkūnijos taip sugadinami riešutai...
Beliko tik keli sveiki sėklai...Tačiau graikiniai riešutai derėjo labai gausiai, škvalas buvo nedidelis... riešutų nenudaužė... jau pribiro ir surinkom kelias dideles dėžes išlukštentų riešutų... džiūsta šiltnamyje... todėl visoms norinčioms,kurioms nebeužteko pavasarį išaugintų daigų, duosiu riešutų, kad laisvai pasisodintumėte prieš užšąlant į dirvą, o pavasarį, kad ir vėlesnį, bus sudygę... aš taip sodinau ir beveik visi sudygo, draugai ir pažįstami apsisodino daigais ištisas alėjas...kelios dešimtys daigų buvo atiduoti... tai kad jau visai esam nedraugiški...nelabai tikslu sakyti...
Užsakymus siųskit katytes@gmail.com ...turiu pavasarinius draugiukus, kurie norėjo...bet gal pasikeitė jų norai, patys įsigijo medelius... ar naujų norinčių atsirado... esam Kaune, siųst nelabai norėčiau...geriau perduoti per ką nors... duosiu ne vieną ir du riešutus...kad tikrai įsiveistumėte ir dar paskanautumėte...
QUOTE(Fonda @ 2011 09 27, 01:30)
Tai va ta pati bėda ir pas mane... labai gražiai ir gausiai buvo primezgę raudonieji dideji lazdynai raudonų riešutėlių... jau baigiant augti jie pradėjo kristi nuo šakų... pajuodęs vidus... sako, kad nuo žaibavimo be perkūnijos taip sugadinami riešutai...
Beliko tik keli sveiki sėklai...Kaip įdomiai
- pas mane daug riešutų, bet tik vienas kitas tuščias Papildyta:
QUOTE(Fonda @ 2011 09 27, 01:30)
O kas čia ant ko pyksta
Tiesiog mandagiai pasakoma tiesa.... Įdomu,kas daugiau atima laiko, ar kelis kartus rašyti atsakymus į tuos pačius klausimus? Ar vieną kartą pasiskaityti, kas jau parašyta? Juk tam temos ir yra... O laiko kiekvienas iš mūsų neturi perdaug Nesupratau, kodėl jūsų tokia nuomonė, kad mes nedraugiškos? Ir ką tokio nedraugiško mes jums padarėme? Net ir atsakau jums aš pirmą kartą...anksčiau lyg tai išvis nebuvau susidūrusi... Bet vistiek atsiprašau... 
Pritariu, visos čia mes laiko nedaug turime, nes taip pat šeima, darbas, gėlynai ir visi namų rūpesčiai 
