Darbo paieškos: pleputės konsultacijos

plepute,gal žinai būdų kaip sužinoti kokiam darbui geriausiai tiktum, koks būtų tinkamiausias, šitam labirinte klaidžioju jau metus, bet kažkaip apsirinku.....lyg žinau ko noriu, bet po to pamatau, kad tikrai klydau taip galvodama ......kas man dažnai neblogai gaunasi-tai sudaryt neblogą pirmą įspūdį, oj jei gaunu darbą ir suprantu, kad šiukštu negalėsiu tą darbą dirbti jokiais būdais , pasijuntu kaip kokia "tūndra", kas aišku savimeilės nepaglosto ir kažkuria prasme žlugdo, aišku nepatogumas prieš darbdavį tai irgi našta tokioje situacijoje

Labas, merginos

Vel buvau trumpam dingus, dabar grizau. Pabandysiu siandien i laiskus atsakyti...

Man reiketu daugiau suzinoti apie tavo situacija, kad galeciau konkreciau pakomentuoti. Tu palietei labai svarbu klausima, kuris anksciau arba veliau iskyla kiekvienam - is pradziu mes labai stengiames sudaryti kuo geresni ispudi, po to suprantame, kad ne tame esme. Ispudis turi buti ne geriausias, o adekvatus. Suformuosi netinkamus lukescius, pati nuo to kentesi. Aisku, niekas nera apsaugotas nuo to, kad darbdavys ziuredamas i tave prisigalvos to, ko tu net teoriskai negali padaryti. Puikiai zinau, kaip tada buna skaudu. Gal tave nustebinsiu, bet ir pati esu tai patyrus ne viena karta. Vis dar prisimenu dardavio (ir ne vieno) nevilties pilna zvilgsni, kai jis ziuri i tave ir supranta, kad apsiriko. Sau asmeniskai as tuomet padariau tokia isvada - as darau viska ka galiu, kad ivertinciau kiek is tiesu galiu padaryti. Dabar tai taikau bendraudama su klientais - klientai ateina su nerealiais lukesciais, as visuomet turiu ivertinti ka as galiu, o ko ne ir atvirai jiems apie tai pasakyti. Jei jie zino, kad as nesu tikra del rezultato ir vis tiek pasiraso bendradarbiavimui, tada jau mes dalinames atsakomybe (ir didziaja dali turi kaip tik klientas). Panasu principa siulau taikyti ir santykiuose su darbaviais - tu ivertini tai, ka gali. Ivertinti kuo objektyviau, be jokiu graziu saves pateikinejimu ir pan. Ir apie tai pasakai darbdaviui - manau, kad galiu ta, ta ir ta, o del to, to ir to nesu tikra. Toliau spresti jam.
Nezinau ar atsakiau tau i klausima, bet tik tiek galiu pakomentuoti is to, ka parasei.
O atsakant i tavo klausima "gal žinai būdų kaip sužinoti kokiam darbui geriausiai tiktum, koks būtų tinkamiausias" galiu duoti labai banalu atsakyma - zinau tik viena buda ir jis yra gilesnis susipazinimas su savimi, saves ir savo poreikiu pazinimas
Dar tam padeda savo buvusiu darbu analize. Kiek suprantu, turejai nesekmiu. Surasyk ant lapo kur suklydai, o kur ne. Kas tiko, o kas ne. Jei padarysi tokia rimta SWOT savo kiekvieno buvusio darbo analize, pasiziuresi i save is kitos perspektyvos

Plepute, prasau taves patarimo, zinau, kad atlyginimo klausimu labai daug kalbeta buvo ir atsakymas man kaip ir aiskus, kai sneki su darbdaviu/aggentura akis i aki, bet ka siuo klausimu parasyti rastu ir dar yra prasymas pagristi, atsiustoje anketoje?
Taip ir rasyti, kad pvz. "noreciau uzdirbti tiek ir tiek, nes manau, kad esu tiek verta, tai patenkins mano finansinius lukescius ir leis ramiai ir produktyviai dirbti", ar nereikia gilintis.? Ir vat idomus man toks dalykas, kaip duoti "namioka" darbdaviui, kad siuo metu noretum pradeti nuo tokio atlygimo, o veliau noretum ir tikesies ir daugiau? Subtilaus tokio pasakymo niekaip neisgaunu nei zodziu, kai kalbu, o tuo labiau rastu. Vis lemenu kazka

Sveikos,
norėjau sužinot, ar ilgai tenka laukti kvietimo į pokalbį dėl darbo, kai nusiunti CV į atrankos kompaniją, ieškančią žmogaus tam tikrom pareigom. Sakykim, jei CV reikia nusiųsti iki tam tikros datos, ir po jos per savaitę nepaskambina, tai jau reikia daryt išvadą, kad CV jiems pasirodė netinkamas?

as taip pat apie atlyginima...
dirbu jau trecias menuo - taigi, bandomasis jau i pabaiga.
kai ejau darbintis, atrankos specialistui sakiau, kad noriu per bandomaji xxx, o po to yyy.
darbo sutartyje irasytas xxx.
tai kai eisiu darbaviui po bandomojo sakyti, kad noriu jau yyy ar reikia sakyti, kad su atrankos specialistu apie tai kalbejom? ar tiesiog sakyti, kad va - jei jau neismetet po bandomojo, tai noreciau daugiau gauti?
kaip cia psichologiskai suzaisti, kad darbdavys jaustusi laimejes, bet is tiesu laimeciau as?

Laba diena plepute ir darbo paieskos koleges

Dalyvavau pokalbyje per pazystama, visai kitas reikalas.
Reikia skubiai zmogaus.Ir darbo laikas tinka (del atstumu ir darzelio) ir planu jokiu nereikia vykdyti,ir kolektyvas pasirode draugiskas,truputi tolokai nuo namu reiktu su masina vaziuoti.Del mano studiju laiko nieks griestai neskaiciuos darbo minuciu, galim ir namie padirbet, ir atlyginimas ir perspektyvos ir studiju specializacija mano tokia ir praktikos nors vezimu vesk .BET reikalinga anglu kalba, , buvo patikrintas elemtariai supratimas anglu klabos, isversti teksta, pasikalbeti telefonu su uzseniete.Jiems mano lygis visai tiko ir ramino kad pades kad nesunku kad ismoksi suprasi...o man toks kompleksas nes nei rasyt,nei gramatikos ,laiku ar daugiau zodziu be elemtariu fraziu as nemoku,ir bijau pavesti darbdavi ir pazystama prisiimdama si darba,nes sioj srity angliskai paremtas visas prekiu importas...na esu pasimetusi,ir kaip cia pasielgus ar rizikuoti ir juk viskas ismokstama,yra kursai ar programos anglu kalbos ar truputi dar pasislepti ir pabaigti studijas paauginti vaikuti... Va nezinau. Praktiskai vos ne verteja, bet man geda bus jei kas ko paklaustu o as angliskai kapotai atsakysiu, kai siuolaikniai zmones kalbeti angliskai moka kaip seniau rusiskai mokejo visi.Tiek kad labai drasino nebijoti ta iseinanti darbuotoja...
Papildyta:

kad taip panasiai nesigautu

Papildyta:
[quote=*plepute*,2007 11 07, 14:17]
Ispudis turi buti ne geriausias, o adekvatus. Suformuosi netinkamus lukescius, pati nuo to kentesi. Aisku, niekas nera apsaugotas nuo to, kad darbdavys ziuredamas i tave prisigalvos to, ko tu net teoriskai negali padaryti. - tu ivertini tai, ka gali. Ivertinti kuo objektyviau, be jokiu graziu saves pateikinejimu ir pan. Ir apie tai pasakai darbdaviui - manau, kad galiu ta, ta ir ta, o del to, to ir to nesu tikra. Toliau spresti jam.

na va kaip ir tinkantis atsakymas,bet as detaliau aprasau savo situacija

plepute,tavo patarimai-AUKSO vertės, šiandien buvau pokalbį-praėjo viskas super
laukia antrasis, bet jau nebebijau labai,
nes iš tiesų dar tiksliai nežinau ar noriu to darbo, džiaugiuosi tuo, kad apskritai pasisekė neblogai interviu, na per antrą pokalbį galbūt sužinosiu kiek daugiau apie darbą

DĖKUI
aš vietoj jūsų neskelbčiau viešai tokių vertingų patarimų, nes jie turi kainą ir NEMAŽĄ

Patarciau taip ir parasyti: noreciau pradeti nuo tokio ir tokio atlyginimo, o ateity tikiuosi, kad jis augs, pvz., 10-15% kiekvienais metais (kiek tiksliau jau reikia tau paciai ivertinti:) O del pagrindimo tai manau, kad neverta labai plestis, tiesiog parasyti: toks atlyginimas patenkins mano finansinius poreikius ir uztikrins man saugumo jausma - galesiu ramiai ir efektyviai susikoncentruoti ties darbo ir jo rezultatu

Patarciau palaukti maziausiai dvi savaites, nors didzioji dalis skambuciu buna pirma savaite arba net eigoj (kai dar nesibaige galiojimo data), bet vis delto buna, kad ir antra savaite paskambina

Jei nesi sutarius su darbdaviu del yyy, tada laikykis prielaidos, kad jei nieko nedarysi, atlyginimas toks ir liks. Todel po bandomojo tau butinai reikia su juo pasikalbeti (arba net dabar, bandomajam einant i pabaiga) ir si klausima aptarti - ateiti lyg niekur nieko ir sakyti, kad nori pasitikslinti kada ir kaip yyy atlygininamas, kuri tu buvai aptarius su atrankos specialiste, bus apiformintas popieriuose Bet buk pasiruosus, kad jis sakys, kad nieko nezino ir teks deretis tarsi nuo nulio. Esu beveik tikra, kad teks deretis. Paruosk savo pasiekimus per siuos tris menesius, prisimink visus savo argumentus ir nepasiduok jokiam spaudimui - jei jie yra tavimi patenkinti, jie nenores taves paleisti. Gal pavyks net didesni atlyginima issidereti, m?
Linkiu sekmes. Rasau ir isivaizduoju, kaip skaitant jau isitempe tavo peciai ir sirdis pradejo plakti stipriau, todel per savaitgali nueik i pirti, atsipalaiduok, o pirmadieni butinai sutvarkyk si reikala. Sutarem?

Ramoniuk, visu pirma sorry, kad dar tau neatsakiau laiske - vis nerandu laiko prisesti rimtai. Bet prisesiu, bent jau del idomumo. Visu antra, turi dziugias naujienas Kaip suprantu, vienintelis dalykas, del kurio abejoji yra anglu kalba. Taip? Perskaitykim dar karta, ka parasei. Stai pagrindiniai akcentai:
- jiems mano lygis visai tiko ir ramino, kad pades
- as pasimetusi ... ar rizikuoti ... ar truputi dar pasislepti ir pabaigti studijas, paauginti vaikuti
- praktiskai vos ne verteja, bet man geda, jei kad ko paklaustu, o as angliskai kapotai atsakysiu
- labai drasina nebijoti ta iseinanti darbuotoja
Jei teisingai surpatau, tavo anglu lygis jiems tiko. Tave patikrino ir pasake, kad anglu tinka. Tave ne tik praso, tave ikalbineja ateiti pas juos dirbti. O tu taip ilgai ieskojai darbo, tiek kankinaisi ir dabar staiga esi pasimetusi ir nezinai ka daryti. Tu nieko neparasei del darbo specifikos, ten viskas super, ir kolektyvas geras. Viskas yra, tik anglu, kuri jiems tinka, o tau ne. Idomi situacija ir man ja stebint susiformuoja kelios versijos del to, kas vyksta:
1. Is tiesu dirbti nenori, o anglu kalba yra tik pretekstas atsisakyti. Daznai zmogus patiria konflikta del to, kad dirbti pvz. nenori, o visuomene (vyras, draugai, tevai) reikalauja. Jis save itikina, kad dirbti nori, bet sirdies neapgausi. Todel kai gyvenimas netycia duoda jam viena, kita varianta, jis greitai atmeta visas galimybes ir suranda tam labai itikinamus pasiteisinimus. Ir toliau lieka tokioje pat situacijoje (ko is tiesu ir nori) sekmingai "verkdamas" ir svajodamas apie tai, kad viskas pasikeistu (kad niekas jo nesmerktu, o pirmiausiai pats save).
2. Ilgai ieskojai darbo, praradai pasitikejima savimi ir dabar tokia netiketa sekme tave isgasdino - esi pasimetusi, kad taip lengvai gavosi... kazkaip ne taip... turi gi buti sunku... geri darbai gaunami sunkiai, per varginancius pokalbius ir pan. Zmogus linkes mazai vertinti tai, ka gavo lengvai, todel nesamoningai tu manai, kad tas darbas gal nieko gero ir ieskai priezasciu ji atmesti. Siuo atveju tu gali buti teisi (gal is tiesu nieko verta), o gali ir labai klysti (isivaizduok, kad si darba tau pasiule po triju pokalbiu, po kuriu iseidavai visa isprakaitavus).

Tai va. Pakartosiu - neturi pagrindo manyti, kad tavo anglu jiems netinka arba kad jie priima tave pagal drauges rekomendacija - juk jie tave patikrino, patikrino tavo anglu, vadinasi, jie protingai ivertino koks zmogus jiems reikalingas. Gal jie suklydo ir tu nesugebesi dirbti sio darbo, bet tai paaiskes tik po to, kai pradesi dirbti. Paaiskes ir tau, ir jiems. Per bandomaji. Juk jie tam ir reikalingi
Linkiu sekmes apsispresti kas tave stabdo, o tada suzinosi ka daryti toliau

Kaip psichologe negaliu nepakomentuoti del tavo baimes, kad bus geda, jei negalesi angliskai atsakyti. O komentarai tokie:
- labai gerai, jei kas paklaus, o tu nezinosi, ka atsakyti. Kuo labiau bus geda, tuo greiciau ismoksi
- galime pasigilinti o kodel tau turetu buti geda? Jei tu paklaustum zmogaus, o jis kapotai atsakytu, ar pradetum is jo juoktis ir apie ji blogai galvoti? Tikrai ne. Tai kodel manai, kad kiti yra blogesni uz tave? Siuo atveju galvok apie kitus pagal savo sugedimo laipsni ir viskas bus gerai...
- butinai uzsirasyk i anglu kursus. nes negauti darbo del anglu jau dabar yra geda, o po keliu metu bus is viso neatleistina;)
Papildyta:

Dziaugiuosi, kad tau padejo

Esi teisi. Gal man nustoti rasyti sioje temoje?
Bet jei rimtai, tu esi teisi. Jau pries tai rasiau Ramoniukui, kad zmogus nevertina to, ka gauna lengvai - tai vienas is pagrindiniu psichologijos desniu. Ir as taip lengvai dalindama patarimus is tikruju juos nuvertinu. Ir del to is sios temos realia nauda pasiima zymiai maziau zmoniu, nei galetu, jei uz tai sumoketu nors simboliskai. As net zinau kiek pasiima - pagal Pareto desni ju yra apie 20%. O jei sumoketu, nauda gautu 80%.
Tik as nezinau ka dabar daryti, kadangi jau pradejau visa si reikala. Gal turi minciu? Gal man naujos temos nebeatidarineti? Kadangi kol kas nesugalvoju ka daryti, galiu tik pasiulyti apsilankyti pas mane mokame seminare , kur kiekviena asmeniskai pakonsultuoju ir duodu konkrecius patarimus. Zmoniu ten buna nedaug, demesio uztenka kiekvienam. Ar dar bus norinciu, m?
Papildyta:

Dziaugiuosi, kad tau padejo

Esi teisi. Gal man nustoti rasyti sioje temoje?
Bet jei rimtai, tu esi teisi. Jau pries tai rasiau Ramoniukui, kad zmogus nevertina to, ka gauna lengvai - tai vienas is pagrindiniu psichologijos desniu. Ir as taip lengvai dalindama patarimus is tikruju juos nuvertinu. Ir del to is sios temos realia nauda pasiima zymiai maziau zmoniu, nei galetu, jei uz tai sumoketu nors simboliskai. As net zinau kiek pasiima - pagal Pareto desni ju yra apie 20%. O jei sumoketu, nauda gautu 80%.
Tik as nezinau ka dabar daryti, kadangi jau pradejau visa si reikala. Gal turi minciu? Gal man naujos temos nebeatidarineti? Kadangi kol kas nesugalvoju ka daryti, galiu tik pasiulyti apsilankyti pas mane mokame seminare , kur kiekviena asmeniskai pakonsultuoju ir duodu konkrecius patarimus. Zmoniu ten buna nedaug, demesio uztenka kiekvienam. Ar bus norinciu, m?

Labai aciu plepute uz patarimus atlyginimo klausimu Pastebejau, kad nors ir ppergyvenu pries pokalbius (net pusryciauti negaliu ), bet elgiuosi gana drasiai ir uztikrintai, nors kol kas darbo ir negavau dar Bet juk tai tik laiko klausimas, manau mes su man skirtu darbu greit rasim vienas kita
Vis noriu ateiti i tavo rengiama seminara, bet kol kas vis laika neatitaikau
Va, dar toki dalyka prisiminiau, viename pokalbyje, kai uzejo klausimas paie vaikus, paklause net ju vardu ir uzsirase Kaip tai susije ir ka tai pasako apie mane?

as jusu vietoje rasyti nenustociau, bet is sio forumo tarkim pradeciau kaupti medziaga knygai galima sisteminti dazniausiai uzduodamus klausimus, pateikti komentarus is forumo, paskui galbut situacija keisis tai tuometinius komentarus. netgi panaudociau moteru istorijas kaip kuriai sekesi, kaip igijo savim pasitikejimo, ko pasieke. tikrai parasyciau knyga, ir manau tokia knyga butu labai naudinga, nes autore zino lietuvos situacija ir aplinka, gal netgi rasyciau butent apie moteru situacija.. pavarciau statistikos departamente atlyginimu lenteles, kazkaip labai graudziai man atrodo tos visur absoliuciai mazesnes, palyginus su tokiu paciu pareigu vyrais moteru algos.
cia siaip mano nerislios mintys, tiesiog parasiau kas sove i galva
p.s. tikiuos esu ta is 20% kuri tikrai panaudos jusu patarimus

mieloji plepute, su malonumu norėčiau sudalyvaučiau tavo konsultacijose ,bet manau kad man reikėtų šiek tiek kitokios konsultacijos , kaip minėjau esu dar savęs ieškojimo laikotarpį, žinau, kad tiesiog "trokštu" kažkur save relilizuoti ir atsiduoti patinkančiam darbui, bet nenusprendžiau dar tvirtai kur ... tad konsultacija darbo klausimais gal reikėtų pavėlinti, aišku "baisiai" rizikuoju praleisdama šią progą, nes ateityje jau gali nepasitaikyti , bet iš kitos pusės tikslinga viską daryti palaipsniui....
aš vis dar "laikau špygas", kad tarp darbavių neišpopuliarėtų šis forumas

Labukas, cia vel Ramoniukas
Labai ACIU pleputei uz atsakymaus, tokius tikrus gerus ir teisingus
As paskambinau siandien tam darbdaviui ir pasakiau kad man ju pasiulymas tinka.Jie zadejo paskambinti pirmadieni.
Ir plepute esi teisi 100 proc. ,manau kad gal as cia jau papratau verkti ir sirdy nenorejau dirbti, nepasitikiu savimi del iv. priez..Bet noriu situacija pakeisti...
Tikrai sutinku su ta nuomone, aukso vertes patarimai.Man labai pasiseke kad galiu taip pasikalbeti,patarimo paklausti, ir kaip cia atsidekoti dabar
Del minties kad neuzdaryti sita foruma, manau gera mintis KNYGA ,
o dar galvoju kad galima atskira interneto puslapi atsidaryti ir skelbti ivairia info, o uz patarimus galima simboline suma imti,kaip tai daro kaikas,bet manau,gal tai truputi i burimo puslapius butu panasu