Policistinių kiaušidžių sindromas

apie ką tu čia? PKS yra negydomas ir nepagydomas, čia yra SINDROMAS o ne šiaip liga kokia ... ir ne nuo mūsų norų/nenorų priklauso ... ir tuo labiau ne kad kažką darėm ne taip 
o šiaip tai tu pati pikta

rukyk, gerk, ryk ka nori ir kiek telpa, gulek papus isvertus, tikrai joks sindromas nepuls....
vat su tokiu poziuriu, nepyk, bet tirkai nepasveiksi... stai apie ka as ir kalbu. sitokiu tonu uzsipulti zmogu, vien del to, kad jis masto kitaip ir galu gale tik parode kitokia sios diagnozes puse, papasakodama savo istorija... ai, be reikalo as cia atejau... gyvenkit ir gailekit saves.... 

as tik buvau uzdavusi klausyma, o kas kaip sureagavo i ji, tai ne man spresti. pykcio klausyme tikrai nematau.. nu nezinau, anksciau ir as taip buciau sureagavusi,  bet dabar jau tikrai ne.. nes visame kame bandau izvelgti pozityvumo.. stai kur pati pradzia - atsikratyti neigiamu emociju ir pykcio, ir visame kame bandyti izvelgti poziityvaus, kad ir toje pacioje bedoje, turint sia diagnoze. pagalvokit, kodel jums ji atsirado? ka darete ne taip?
svarbiausia uzduotis gydantis nuo PKS ne svorio metimas, o jusu fizinio kuno sveikata. As dar neskaitau kad esu visiskai sveika, bet lyginti kaip jausdavau pries tris menesius ir kaip dabar, negaliu, nes tai kardinalus skirtumai, tiek fizineje savijautoje, tiek dvasineje, kuri beje, yra svarbiausia.
Valios pastangu reikia be proto dideliu, ir ne kiekvienas zmogus ta gali savyje sukaupti. As galeciau pasakyti taip: kas nesukaupia valios jegu, tas vadinasi ne taip ir stipriai nori  . o kas nori to labiau uz viska, be islygu- tam nesunku kazko atsisakyti, keisti savo yprocius, mastyma ir t.t. , o nepasiduoti pagundoms padeda vienintelis dalykas - tikslas ir tikejimas kad galesiu tureti vaikeli. apie tai galvoju nuolat, svajoju, meldziuosi, isivaizduoju ir ,.t.t.
esme yra jumyse.
aisku, jusu pasirinkimo teise. as vaistu nebenorejau, nes nuo ju susirgau dar labiau. todel nuejau kitu keliu, kuriuo siandien labai didiziuojuos, nes jis man atnese tokiu klodu, kad nemoku apsakyti zodziais... todel ir raginu merginos, pries pradedamos aklai tiketi daktarais, kurie visgi, kaip bebutu gaila, daro bizni is musu, pabandykite, nekenkdamos sau, nors siek tiek kazka pakeisti savo gyvenime, pradedamos nuo savo poziurio i sia liga, tada ateis noras keistis, gyventi kitaip...o tada ateis... nauja gyvybe

kur dingo tavo pozityvus mąstymas?

Kažkodėl man pasirodė kad tu esi labiau piktesnė nei mes     
Bandžiau aš tavo minėtą metodą, sveikai maitinausi sportavau ir t.t. taip sukūsti pavyko ir net daug kg numečiau, ir ciklas biški normalesnis buvo... BET TAI NEREIŠKIA KAD TU OVULIUOJI... po to tavo siūlomo sveiko gyvenimo aš du metus bandžiau pastoti naturaliai be jokių vaistų ir spėk??? ar pavyko???
Taip kad tikrai tau didelės sekmės, kitą mėnesį tau jos tikrai prireiks  tapti 

as tikrai nesu pikta. matyt problema tame, kad informacijos perdavimas vyksta rastu ir kiekviena is jusu intrpretuoja taip kaip iseina...
o tave sveikinu, kad bent jau pabandei... o ka jau nebegyveni sveikos gyvenimo budo? kodel? gal nepakankamai laiko ta darei???
mano situacijoje, menesiniu nebudavo pio 60-80 dienu. ovuliacijos isvis nebudavo. plaukuotumas ziaurus, svoris padidejes... hormonu balanso isvis nebuvo, progesterono buvo zemiau normos, t.y. dominavo tik vyriski hormonai....

ta pasti situacija kaip ir tavo  mmm būdavo bele kada... net ritmiškumo nebuvo kartais kas mėnesį kartais kas du kartais kas tris o kartą 9 ar 10 mėnesių (dabar jau iki tiek laiko nebesileidžiu, pati išaukiu mmm jei jos neatsiranda), hormonaų balanso ir pas mane nėra labai smarkiai dominuoja vyriški hormonai.
Sveiką gyveminą ir dabar prapoguoju, tik laiko nebėra sportui  , bet žadu pasitaisyti iki vasaros  , bet sakau kaip rezultato nebuvo taip ir nėra  ,  kadangi pabandžiau tą metoda ir man nepavyko, nusprendžiau bandyti kitokiu būdu tai yra vaistais, o gal pavyks 

na kodel pabandei ir numetei si buda? juk tai turi buti ne laikinas pasikeitimas, o su visam... juk ne visoms vienodai organizmas reaguoja i pokycius, vienoms uztenka poros menesiu, kitoms metu, trecioms dar daugiau... kodel neturite kantrybes???
kol vis ieskosi ir rasi sau pasitieisinimu del kazko ko nedarai, tol nukeli laika kai susilauksi vaikelio i prieki.....
juk nebutina kilnois stangas ir prakaituoti... juk galima pradeti nuo paparstos rytines mankstos ar keliu pratimeliu.... ar tiesiog pradeti ryta nuo stiklines svaraus vandnes....ir teigiamo nusiteikimo....

Tai kad aš jį bandžiau du metus, kaip ir skaitau kad ne mažas laiko tarpas, o daugiau laukti nebenoriu kadangi metai eina į priekį ir man jau senai nebe niolika, vandenuką kiekvieną rytą visada išgeriu, nu mankšta gal padarau į mėnesį kokia 2 kartus, žinau blogai, bet sakau pasitaisysiu.
O dabar kelis mėnesius pabandysiu vaistų pagalba, jei nepadės vėl ieškosiu kito būdo. Bėje prieš KT esu labai griežtai nusiteikusi ir sakiau jų niekada nebegersiu 

vat ir as sau grieztai pasakiau kad jokiu KT ir kitu hormonu, isskyrus vyro sperma        

pagalvokit, kodel jums ji atsirado? ka darete ne taip?

dziaukites kad turit tik sindroma, nes pasalinus sindorma, neliks tiesaus kelio i liga...

Nu kad mano karma policistinė  Spinduliuoja rupūžė visokius androgenus 
Man dar vaikui buvo plaukuotumas padidėjęs, tai ką jau ten galėjau neteisingai daryt?
Ir aš pvz buvau liekna, iki gimdymo dar ir sveikuolė, o niekas niekas nesireguliavo. Po gimdymo matinuosi tragiškai, nesportuoju, neišsimiegu, o va prašau - ovuliuoju ir nėštėju ohoho kaip.
Mokslininkai vienareikšmiškai sako, kad sindromo (bet kokio, nebūtinai PKS) nepašalinsi, turi jį ir tiek. Kad jo padarinius galima apgydyti - kitas dalykas.

Tu šaunuolė, numetei svorį, todėl ir atsistatė ciklas, normalu, kad be antsvorio ir savijauta geresnė. Bet tik tiek.

Įdomiai skamba, kai sakai, kad čia merginos gaili savęs (be to, kad išvertę papus rūko ir geria  ). Man tai liuks gyvenimas su tuo sindromu, be jo aš nebūčiau aš, man netgi atrodo, kad būčiau buvus ne tokia brandi ir šauni, jei ne PKS