Onkologinės ligos 6

Na siaip jau leidziant chemo tai nieko nejauti. Jei alergiska reakcija krinta pulsas ir siaip jau sirdis stoja vargu ar pakentesi . Senukai atlaiko chemijas per 45 min. vat as ju anuke pagal amziu neatlaikau

Atsiprašau , aš neteisingai suprtau žodį alergiška — tieisog supratau „alergiška“, kad labai negerai vien nuožodžio 'chemija'. Chemija leidžiama įvairų laiką, esu mačiusi, kai lašina net 36 val. Todėl, man kažkaip neužkliuvo tos paminėtos 3 val.
Kareen ar dar daug jų liko?

Laba

Man onkologas-chirurgas sake, kad lyg man ir tiktu geltona chemija, bet "del visa ko" geriau must per organizma raudonos pagalba. Visvien, tai gali nuspresti tik chemoterapeutai.
Tikiuosi, kad atlaikysiu.
Dar nezinodama vezio diagnozes, tikrinau sirdi echoskopu pries menesi(nes tachikardija pasireiksdavo), tai parode, kad susitvarke-nesibaladoja.
Dar galvoju gal geriau keliom dienom atsigulti i ligonine, kol bus "blogiausia"pirmu dienu reakcija. Nezinau ar guldo, bet pasiteirausiu.

Oras siandien toks grazus ir siltas uz lango. Reikia eiti pasivaikscioti

Geros dienos visoms

[U][quote=romantikė,2007 09 29, 09:58]

Dar galvoju gal geriau keliom dienom atsigulti i ligonine, kol bus "blogiausia"pirmu dienu reakcija. Nezinau ar guldo, bet pasiteirausiu.

Manau , kad į ligoninę gultis , jei kažko kito blogo su sveikata nesijaučiate nėra reikalo. Aš jau antrą ciklą atlaikau dienos stacionare.O man jau 53 metai.Esu kažkam alergiška, nosis bėga.Ir širdis nėra stebūklinga.
Namuose jei pykins ir į lauką galima išeiti ir kambarį pasivėdinti kada nori.Jei nori miegi , jei ne ką nori tą veiki.
Ligoninėje bus chemijos kvapas, kurį pradėjus leisti chemiją , jausite ir pykins nuo jo iš toli, o silpni ligoniai bijos skersvėjų , tai dusite visi.Be to prisiklausysite tiek neigiamų pasakojimų, kad maža nepasirodys.Depresija ir neviltis garantuota.
Nebent gausite palatą sau vienai.
Vienintelis pavojingas dalykas , kad nusilpus imuninei sistemai gali kilti temperatūra, tada jau reiks lėkti į ligoninę.

Viska suprantu. Bet namie yra mazu vaiku ir bus maisto kvapo ir t.t. Tik del to abejoju. Del ligonines tik siaip pamastymas, nes kolkas nezinau kas ir kaip.
Aciu uz pasidalinima patirtim

romantike,
Iš vis per daug galvojama. Išankstinė nuostata, kad bus blogai ir sunku. Išankstinė nuostata, kad sunkus gydymas. Iš kur žinote? Kas pasakojo, ar pati matėte?
Kiekvienas atvejis individualus, vienas vemia ir nenueina nuo klozeto, kitas eina į darbą ir nieko. Ar yra panašūs gimdymai, nėštumai? Kaip juos kiekviena individuliai patiriame taip ir čia. Dar priklauso nuo žmogaus charakterio ir nusiteikimo vienam didelė problema nėra problema, kitas dėl smulkmenos kraustosi iš proto. Kiek žmonių, tiek požiūrių ir tą patį dalyką matome kiekvienas kitaip... Matom pasaulį skirtingomis spalvomis, taip ir turi būti... skirtingai ir perteikiame. Mes šeimoje esame keturiese ir tuo pačiu gripu skirtingai sergame.
Mažiau galvokit, o kai bus kažkokios probelmos tada ir spręskit jas, visų atvejų neapkalbėsite ir morališkai jiems nepasiruošite.
Dėl ligoninės ten nėra ramybės, kai norisi poilsio kaimynas knarkia arba jam lašina lašelines, kaip minėjau kartais visas 36 val., neša basonus, lanko giminės + dažnas jaučia poreikį papasakoti savo visą gyvenimą, nekalbant apie ligą. Beje, ten ir miršta, kartais visai šalia pat, už sienos, bendraamžis.
Žinau, nes spinduliavimas truko 6 savaites ir visas 6 praleidau ligoninėje, nes neturėjau kur gyventi, artimų giminių Kaune neturiu.

adis, taip, rasau su isankstine nuostata. Deja. Nes esu is tu zmoniu kategorijos, kurie daznai puola panikuoti kai to visiskai nereikia. Del tos priezasties ir skaitau daug, ir nuomoniu noriu isgirsti kuo daugiau, ir kitu zmoniu patirti isgirst, nes noriu zinot kam tureciau buti pasiruosusi. Nes jei nezinosiu, tai tada (pazistu save), man tikrai atsiras ne vienas ir ne du panikos priepuoliai.
Sorry, jei mano klausimai arba pamastymai atrodo nervingi, as tik ilgo kelio pradzioje, bet neturiu kur rast daugiau atsakymu, negu cia. Cia semiuosiu taip reikalingos man drasos ir pasiryzimo.

Romantike,
Man rūpi kitkas, ar Jūs neišsigąsite, ar Jūs nesupanikuosite, kai žinosite daug, gal per daug. Kaip sakiau, kiekvienas skirtingai jaučia ir perteikia. Jau po chemoterapijos teko dalyvauti vienoje onk. ligoniamas skirtoje paskaitoje, kur kalbėta apie šalutinius chem. terapijos reiškinius ir rodytos skaidrės. Parinkta tokie specifiniai, t.y. ypatingai sunkių atvejų vaizdai, kraupūs. Galbūt tinkantys onkologiją studijuojantiems studentams, bet ne ligoniams. Nesusilaikius savo užrašų knygutėje parašiau : Dėjau ant Jūsų...
Pagalvojau, jei čia būtų nėščios moterys ir joms būtų rodoma komplikuotų gimdymų, apsigimimų vaizdai, ar tai nesukeltų papildomo streso ir nerimo. Kas iš jų norėtų gimdyti, jei turėtų kitą pasirinkimą?
Kas svarbu ir įdomu profesionalams -išskirtiniai, sudėtingi atvejai. Ar mums, ligoniams, juos reikia žinoti? Gal tegul žino tie, kam reikia. Būkime eiliniai sergantys žmogeliai, nesiekime būti išskirtiniai blogąja prasme. Būkime išskirtiniai gerąja prasme, jei kažkam blogai, kodėl ir Jums lygiai taip pat turi būti. Viena tokia jau metuose moteris sutikta sanatorijoje paniškai bijojo chemoterapijos, nes matė savo sergančią seserį, gydytą preš 20 metų. Ji nemato rezultatų, kad sesuo 20 metų gyva, ji tik tvirtina bijau, neatlaikysiu. Supykusi pasiūliau nesigydyti ir pirkti įkapes. Grubiai pasakiau, bet, kad sveiko proto ten jau nebuvo, galvojau gal mano pikti žodžiai privers suvokti, kad svarbu rezultatas, o ne priemonės, kuriomis jis pasiektas. Per 20 metų pakito gydymo galimybės, yra galimybė kontroliuoti pašalinius chem. terapijos sukeltus reiškinius, be to jie laikini.
Gal geriau mažiau žinoti kas kam ir kaip, o gilintis į naujausius medicinos pasiekimus?
Čia, aš tik šiaip. Gabija galėtų pakomentuoti geriau, ji jau antroje chemoterapijoje ir jau įpusėjus, žiūrėkim, tuoj ir baigs. Sėkmės jai.

Laukiu Jusu pasisakymu, adis. Jie tokie apgalvoti, teismukiski ir teisingi
Jus visiskai teisi.
"Kas per daug, tas nesveika" tinka ir cia.
Stengiuosi nusiteikti gerai, stengiuosi buti gyvybinga.
Ypac kai yra stiprus artimu zmoniu palaikymas, tai nera sunku.

Dar tik viena chemo turejau ir pas mus tik baltos spalvos kitokiu spalvu nebuna. Dar vaistus kasdien geriu tad mazyte chemo kasdien. Jau greit i plikiu draugija stosiu kaip plaukai slenka prisipirkau kepuryciu, skareliu .

Laba.
Gal pasidalinsit patirtim kur pirkot graziu skareliu?

[COLOR=blue][CODE]

Labas rytas
Koks fantastiškas savaitgalis.Vakar net prieš draudžiamą saulutę pasėdėjau, manau dabar jau ji išsigaravusi ir nebus kenksminga.
Romantikei noriu pasakyti, kad dar nežinant kokia bus chemija nereikia nieko planuoti.Man pernai išslinko plaukų mažiau kaip pusė ir pakankamai liko, kad nereiktų nei skaros nei peruko.Šiemet po pirmos chemijos pradėjo kristi kuokštais ir teko nusiskusti ir dėtis peruką.Ilgai vargau kol prisitaikiau paprastą kūno spalvos medvilninį pamušalą, nes gumytės greit išsitampė, o odą pradėjo alergizuoti sintetika.Taigi skarelės gali prireikti tik nuo šalčio.Dabar esu meninkė, nes dar prisipiešiu antakius ir blakstienų tik keli plaukeliai liko. Bet dabartinė chemija visai nepykina, tik 5 dienas skauda kojas.Jei pernai visai neturėjau jėgų ir labai pykino, tai šiemet po dviejų chemijų ėjau į darbą.Trečiadienį penkta ir 23 spalio 6 chemija.Po to nežinau kas bus, bet jau turbūt ir šuo kariamas pripranta, nes priimu abejingai.
Darai pratimus su lengvais hanteliais , nes reikia venas nors kiek stiprinti.Dar darau tempimo pratimus nugarai, nusipirkau jogos kasetę, bet nesistengiu tiek kvėpuoti, kiek reiktų pagal jogą, nes plaučiuose metastazės, tai negerai aktyvinti kraujo apytaką.Blogai , kad pusė pratimų su titrais, tai kaip daryti ,jei reikia skaityti , o angliškai nemoku.
O Adis šaunuolė.Mums negalima ištyžti ir kartais reikalingas supurtimas.Per pirmą chemiją, jei ne šeima būčiau tikrai pasidavusi.Dabar dar naudoju depresantaus, bet tai ir mano nervų sistemos silpnybė.