Rezultatų aptarimas
Atsparumo aktyvuotam C proteinui paplitimas, šio
tyrimo duomenimis, statistiškai patikimai didesnis moterų
iš pirmos tiriamosios grupės negu iš kontrolinės.
Statistiškai patikimo skirtumo tarp antros tiriamosios
grupės ir kontrolinės nenustatyta, manome, dėl per
mažo tiriamųjų skaičiaus. Atsparumo aktyvuotam C
proteinui paplitimas kontrolinėje grupėje yra panašus
kol kas į vienintelio Lietuvoje atlikto tyrimo duomenis:
2001 m. sveikoje populiacijoje rasta 7,1 proc. žmonių,
kuriems diagnozuotas atsparumas aktyvuotam C proteinui.
Tai šiek tiek prieštarauja šiuo metu vyraujančiai
nuomonei akušerių-ginekologų bei imunologų-koaguliologų
skelbiamuose straipsniuose, kur atsparumo
aktyvuotam C proteinui paplitimas statistiškai reikšmingai
didesnis yra tarp 1421 nėštumo savaičių persileidimus
patyrusių pacienčių, o tarp kelis iš eilės
persileidimus (tiek 2, tiek 3 ir daugiau) patyrusių
pacienčių statistiškai reikšmingai didesnio atsparumo
aktyvuotam C proteinui paplitimo dažniau neaptinkama
(31). Tačiau galbūt yra ir tam tikrų rasinių bei
etninių bruožų, nes nuo pat pirmųjų E. Younis ir B.
Brenner atliktų tyrimų šiuo klausimu Izraelio Haifos
universiteto ligoninėje (19961999) ir baigiant dviem
iš trijų iki šiol publikuotų metaanalitinių D. Blumenthal
bei B. Brenner straipsnių, kurie pagrįsti daugiausia
Izraelio mokslininkų tyrimų duomenimis, teigiama, jog
atsparumas aktyvuotam C proteinui gali būti savaiminio
persileidimo priežastis (10, 3239), nors vėlesnės
studijos šios hipotezės nepatvirtino (37, 40).
Taigi rezultatai dėl trombofilijų žymenų statistiškai
patikimai nesiskiria palyginus pirmą tiriamąją grupę
su antrąja. Manome, jog teisinga yra nuomonė, kad
savaiminiu persileidimu reikėtų vadinti trečiąjį ir daugiau,
tačiau tirti pacientę dėl galimos persileidimo
priežasties galima jau po antrojo, nes į šią reprodukcinės
sveikatos problemą pacientės reaguoja ypač
jautriai. Kodėl savaiminiu persileidimu teisingiau vadinti
trečiąjį iš eilės, o ne antrąjį, manau, atsako dar
1995 m. publikuotas straipsnis, kur palygintos dvi
moterų grupės: vienoje buvo pacientės, kurios buvo
pastojusios po patirtų dviejų savaiminių persileidimų,
o kita grupė po trijų. Nė vienoje grupėje nebuvo
taikytos jokios prevencinės priemonės, nors tuo metu
jau buvo žinoma apie galimai teigiamą profilaktikos
efektą skiriant antikoaguliantus. Išnešiojimo rezultatai
žymiai geresni buvo dviejų savaiminių persileidimų
grupėje: išnešiojo 32 proc. palyginus su 11 proc. trijų
savaiminių persileidimų grupėje. Motyvaciją tirti po
dviejų savaiminių persileidimų pacientes didina ir tai,
kad 2003 m[/B]. sausio mėn. žurnale
Thrombosis Haemostasis
profilaktika mažomis aspirino dozėmis ir heparinu
arba mažos molekulinės masės heparinais yra 1A
lygio rekomendaci[B]ja. Tačiau tai sietina su antifosfolipidiniais
antikūnais ir keliais iš eilės savaiminiais
persileidimais. Kelių iš eilės persileidimų ir atsparumo
aktyvuotam C proteinui nustatymo atveju tokių svarių
rekomendacijų kol kas nėra.
Apibendrinant galima teigti, kad daugumos savaiminių
persileidimų priežastis išlieka neaiški. Išanalizavus
tyrimus, kur siejami savaiminiai persileidimai
ir trombofilijos, galima tikėtis, kad bus įrodyta, jog
trombofilija ar jų derinys gali turėti neigiamos įtakos
nėštumui.
Prevalence of activated protein C resistance among women with recurrent
O cia atvirksciai raso, as tai nieko nesuprantu, cia kaip tik raso "aktika mažomis aspirino dozėmis ir heparinu
arba mažos molekulinės masės heparinais yra 1A
lygio rekomendaci
ja. Tačiau tai sietina su antifosfolipidiniais
antikūnais ir keliais iš eilės savaiminiais
persileidimais. Kelių iš eilės persileidimų ir atsparumo
aktyvuotam C proteinui nustatymo atveju tokių svarių
rekomendacijų kol kas nėra.[B]
Papildyta:
Raso V.A.