QUOTE(Dianulis @ 2009 10 09, 11:43)
Labučiukas,
Va mes su vyru tai iš vis nesutariam, nors aš esu pusiau jautis, pusiau dvynys (05 21), nei vienas nenorim nusileisti, kiekvienas norim būti pranašesnis. Maniškis labai labai taupus žmogus, namisėda, o aš mėgstu kažkur nuvažiuoti, tik kad namie nebūčiau

Ir prasideda nesutarimai

Ai, dar jie nenori su niekuo bedrauti, niu turbūt ne visi tokie jaučiai
Sveika,
kas susiję su Jaučių noru bendrauti, tai galiu pasakyti tiek, kad jie kaip tik yra vieni iš tų, kurie moka bendrauti ir sugeba rasti bendrą kalbą su įvairiausiais žmonėmis, tačiau yra vienas, bet. Jeigu tavo vyras gerai jaučiasi namuose, tai jam to ir pilnai pakanka, juk vis dėl to Jaučiai yra tikri šeimos žmonės

Ir jam tiesiog sunku, ar tingisi prisiversti save kažką nuveikti, ar susitikti ir bendrauti su žmonėmis. Tai sakau iš savo patirties, nes man pačiai kartais nors ir norisi, bet vis kažkoks viduj stabdys sako, jog "ai, gal pabusiu namuose..."

Todėl jeigu nori "išmokyti" jį daugiau bendrauti, š siūlyčiau pradėti nuo kokio, kad ir paprasto pasisėdėjimo pas jus namuose su draugais, ar žmonėmis, su kuriais visuomet randate linksmos, ar įdomios šnekos
Jei jam patiks, jis net pats gali pasiūlyti tai pakartoti

esmė - draugiškai išjudinti jautį iš sąstingio būsenos
Papildyta:
QUOTE(moda @ 2009 10 04, 20:07)
As ir mano brangiausiasis irgi jauciai, ir kaip bebutu keista, bet geriau man atitinkancio nebuvau dar sutikus

nors ir esam abu is skirtingu kulturu, bet laaabai panasus ir beveik su tais paciais tikslais gyvenime.. deja kartais pradedam "lenktyniauti" kuris geresnis, kuris protingesnis

bet nieko - pasigincyjam, pasibadom ir vel geri draugeliai... Bet kiek realus gyvenimas kartu dviem jauciams imanomas, man irgi idomu, nes man jautis-jautis-jungtis vis dar nauja

bet kol kas mano jautukuas atrodo man kaip perfect match
Beje, kazkur esu skaicius kad santuoka tarp jauciu gali buti tik arba laiminga arba visiska katastrofa
Aš manau, kad santuokos kokybė tarp Jaučių priklauso nuo to, kiek kiekvienas iš jų yra linkęs nesibadyti savo ragais, kai nereikia

Taip, jaučiui nusileisti yra sunku, ypač kai jis jaučiasi teisus

Bet jeigu jis sugeba išklausyti kito nuomonę ir ją apsvarstyti, tai tarp tokių jaučių manau galima tik laimė laimė ir laimė

Aišku, noras "lenktyniauti" man puikiai suprantamas ir netgi smagus

Beje, pamiršau paminėti, kad aš pati Jautis ir mano vaikinas Jautis
Tai, kalbant apie temą, galėčiau pasakyti, kad Jautis tikrai gali būti Jaučiui geras draugas, o tai gali sąlygoti be galo laimingą gyvenimą kartu, kaip šeimai

Nes mano manymu, tvirčiausia ir laimingiausia šeima yra tada, kai yra labai didelis vienas kito supratimas. Iš to ir kyla pasitikėjimas, meilė, atsipalaidavmas, jausmas, kad turint j nieko nebetrūksta