Nesuprantu tų vyrų

Sveika, perskaiciau tavo istorija ir nusprendziau pamastymui tau parasyti savaja   Manau, kad pamatysi galbut savo situacija is salies

Su savo vaikinu ( dabar jau ex ) draugavom is viso 2 metus. Susipazinom, kai buvom viename mieste, deja jam po menesio reikejo isvykti kitur. Skyre nedidelis 50 km atstumas. Ir taip draugavom metus laiko. Buvo daug pykciu, pavydu, nes as kaip vulkanas uzsidegu ir man tuoj pat reik viska issiaiskint, o jis viska savyje kaupia, uzgniauzia, bet kai prasiverzia, tai jau laikykis   Jis buvo labai uzsiemes sportu, mokslais, tad naturalu, kad tikejaus, jog likusy labai nedidely laisvalaiky skirs man. Bet kur tau. Zodziai myliu, negaliu be taves, tik su tavim ysivaizduoju savo ateity, tu busi mano vaiku motina, nes esi man tobula ir ideali buvo visa laika. Jauciau ta jo meile is zodziu, bet ne is veiksmu. Savo ta maza laisvalaiky jis dar leisdavo su draugais, tad man isvis likdavo jo nedaug. Po gincu skirdavo daugiau demesio.. O as jy ziauriai lepindavau, valgyt darydavau, visada padedavau, isklausydavau, patardavau. Bet norejau, kad butu man atviras ir neturetumem paslapciu. Deja, jis situos dalykus suvoke kaip jo laisves ribojima, varzyma, galvojo, kad jau cia kaip paranojike priskretau prie jo, tai po pusantru metu man jis pasiule pertrauka. Atseit pavargo nuo manes, mokslai, sportas spaudzia, tad man laiko neturi ir siaip yra silpnas. Kai sedejau ir vos neverkiau, kaupiaus is paskutiniuju ir sutikau su jo ta pertrauka, jis dar man y akis isdejo - ar galesiu buti su kita, jei bus progu? Na tipo issilakstyt nori, nes as jo pirma mergina. Galvojau, kad numirsiu po tokiu jo zodziu. Pusantro menesio visiskai nebendravom, man buvo nutikus labai didele nelaime, norejau jo paprasyt pagalbos, bet jis pasake, sorry jokiu kontaktu nenoriu. Visa ta laika tusinos su draugais, kabino panas, draugai dar ten visokiu grazuoliu jam ieskojo, prisiregistravo visuose ymanomuose pazinciu puslapiuose ir ten irgi ieskojo sekso, nuotykiu..   Zodziu, buvo tikrai nekas..
Po pusantro menesio apsireiske, tipo myliu, pasiilgau, ir panasiai. O as pasiuliau but meiluziais   Galvojau, kad tada neieskos kitu, nes tures mane ( kur buvo mano protas neklauskit ). Taip prasitasem dar 3 menesius, kol nesutikau nuostabaus vaikino   Jam papasakojau visa savo istorija, jis suprato, daug man padejo, o galiausiai pasiule trumpam pagyventi su juo - gal taip greiciau pamirsciau savo drauga. Na ir gyvenom menesy laiko, ir buvo tikrai neblogai
Bet staiga mano tas eksas viska suzinojo ir apsireiske   Prasidejo tikraja to zodzio prasme sliauziojimai keliais, atleidimo, sugryzimo prasymai, asaros, myliu myliu ir t.t., tu man tobula, man kitu nereik, jos taves neatstos ir panasiai. O karta net nusiveze prie tilto ir grasino nusokt nuo jo, jeigu nesusitaikysim..Rasinedavo po 50 sms per diena ( jau net neskaitydavau ju), skambuciu irgi daug, po to jo mama dar prisidejo prie spaudimo gryzk pas jy, nes jam blogai, pasidarys gala per tave ir panasiai..
Ir ka, ir gryzau, nes neatlaikiau spaudimo, pagailo zmogaus, be to jausmai nebuvo niekur isgarave, tikrai vis dar smarkiai mylejau jy, tik tas anas man buvo del paguodos..
Pabuvom 2 menesius.. Po to pradejo priekaistaut, kad vel varzau jo laisve, juo nepasitikiu, kad smaugiu, kad pavargo nuo manes, kad kaip isvis su manim tokia kazkas gali buti ir megti ir pan..
Taigi po 2 metu dabar vel esu viena, su istampytais nervais ir visiskai pavargusi.. Miegu po 12-14 valandu per para, esu dirgli, irzli.
Ar sitai buvo verta tiek jegu, pastangu, sveikatos?
Manau atsakyma pati gali sugalvoti.

Cia tik pamastyumui, kad ne visada pertrauka buna y gera.
Nuosirdziai tikiuosi, kad tau pasiseks labiau nei man  

Blogiausia, kad as nebeturiu draugu, nes su vienais maziau bendravau, nes jis pavydejo, kiti siaip nutolo ir dabar esu viena, ir galima sakyti gyvenima tenka pradeti nuo nulio
Nesiseka nei darbe, viskas krinta is ranku.
Bet zinau, kad nuo situ skyrybu mano klupciojimas ir stovejimas vietoje baigesi. Pavargau nuo tu dramu, neapsisprendimu, abejoniu.. Nes ryte zmogus siulo ieskoti buto gyventi kartu, vakare paraso, kad gal tu neieskok, o kita ryta jau pasako, kad isvis nezino ar nori buti kartu, ir nuo tos sekundes ne zodzio is jo
Tai kai pagalvoji, kai butum nescia, vaikas butu, finansiniai rupesciai, kokia nors liga - negali atsiremti y jy, turbut pabegtu.
Dabar man zymiai geriau vienai
Tik tikiuosi, kad sita istorija nepaliks tokio gilaus rando, ir sugebesiu kada nors uzmegzti vel normalius santykius.

Aciu Cukrutei uz padrasinima, ir linkiu temos autorei sekmes ir daug jegu   Ju prireikia, kai salia tokie zmones. Nors kaip salia, jeigu ju nejauti

Lengva pasakyti - skirkis, bet siūlyčiau, paskaičius situaciją. Sunku padaryti, dar ir didelis klausimas, kodėl klausyti turėtum, tačiau jei jau pati užvedei tokią temą, tai manau, kad tau ne tik patarimo reikia, o jau ieškai kažko, kas pastūmėtų priimti vieną ar kitą sprendimą.
Manau, kad santykiuose turi būti patenkinti abu. Kartais tikrai yra porų, kurios abiems pusėms kartais reikia tokių pabuvimų atskirai, kitos poros įsivaizduoja, kad tokie santykiai neįmanomi. Ir vienos, ir kitos teisios, bet tik tol, kol būti kartu ar atskirai yra gerai abiem.
O jo draugų neklausyk. Neverta. Jie yra jo draugai, kad ir kaip tu jiems patiktum. O ir jis pats man rodos nėra atviras net pats su savim ir nežino, ko jam reikia, ką jau kalbėti apie aplinkinius...

Cia ne tas pats bernas? 

Tikiuosi, kad ne

Na kaip tu jauties?Ka galvoji? Gal pajudejo reikalai, ar bendrauji su juo?

Vakar paklausiau ar nori susirinkt skudurus sawo is manes sake pasilik... Paskui prasidejo romantines frazes ale kaip jo sirdis manes ilgis... Nesuregavau  Siandie parasiau, matyt isimylejes busi, nes taip buna tik isimylejaliams...  Atrase, aciu daktare, atsakiau prasau  Smagus paplepejimas apie nieka 

Na tai tik rodo, kad vienoky ar kitoky sprendima priimti jis vis del to delsia   Matyt bijo suklysti

Tu, mergyt, žiūrėk, kas tau pačiai labiau prie širdies ir ko pati labiau nori. Akivaizdu, kad tavo širdelė labai linksta prie to vaikino. Ir normalu be abejo taip pat. Visada malonu taikytis, kai susipyksti ir tas pojūtis po pertraukos ar išsiskyrimo pakuria tą ugnelę iš naujo.

Tik būk atsargi, kad netaptų ta jūsų draugystė, kaip to girtuoklio kelionė namo - 2 žingsniai į priekį, 3 atgal 

Kol taip nėra ir esi laiminga viskas juk tvarkoje 

Dabar kazkoks naujas etapas man prasidejo... Pasiilgstu labai JO, bet taip atsitinka, kad susitinkam retkarciais (spekit ko)  Nezinau, man atrodo, akd mane myli ir noretu su manim buti, bet kazkodel kartu ir nenori  Va, paskutiny syky sake pasilik kartu pabusim, bet as turejau kaip ir "pasimatyma"  Ir siaip galvojau, kad pasilikt nebutu protinga, is vis nelabai yra protinga, kad susitikinejam, bet man taaaaaaaaaip jo truksta ir taip po ilgelesnio laiko sirdy ima sopet, kad tiesiog negaliu  Tada man reik jo, noriu jo ir reik paprasciausiai pabut, o jis ytariu, kad manim ir naudojas, nors prasideda zodziais: "Myliu...". Bet va, kas keisciausia, paskutinysyk pamaciau jo akyse ta svelnu isimylejusio zvuilgsny, tai gal dar ne viskas prarasta... Gal dabar man patarimu duotumet kaip susigrazint kas tureta? Nu pirmas zingsnis dabar butu palaukt kol labai labai pasiilgs  Nes dabar gaunas, kad susitinkam kas saw    Beje buvau as cia toky jam bajery iskretus, patikrint ar jam dar rupiu, tai parode, kad oi kaip rupiu  Bet dabar reik man patarimu kaip neagresyvia strategija jy prisijaukint atgal... Kazkaip vis nepasiduodu