Sveika, perskaiciau tavo istorija ir nusprendziau pamastymui tau parasyti savaja
Manau, kad pamatysi galbut savo situacija is salies
Su savo vaikinu ( dabar jau ex ) draugavom is viso 2 metus. Susipazinom, kai buvom viename mieste, deja jam po menesio reikejo isvykti kitur. Skyre nedidelis 50 km atstumas. Ir taip draugavom metus laiko. Buvo daug pykciu, pavydu, nes as kaip vulkanas uzsidegu ir man tuoj pat reik viska issiaiskint, o jis viska savyje kaupia, uzgniauzia, bet kai prasiverzia, tai jau laikykis
Jis buvo labai uzsiemes sportu, mokslais, tad naturalu, kad tikejaus, jog likusy labai nedidely laisvalaiky skirs man. Bet kur tau. Zodziai myliu, negaliu be taves, tik su tavim ysivaizduoju savo ateity, tu busi mano vaiku motina, nes esi man tobula ir ideali buvo visa laika. Jauciau ta jo meile is zodziu, bet ne is veiksmu. Savo ta maza laisvalaiky jis dar leisdavo su draugais, tad man isvis likdavo jo nedaug. Po gincu skirdavo daugiau demesio.. O as jy ziauriai lepindavau, valgyt darydavau, visada padedavau, isklausydavau, patardavau. Bet norejau, kad butu man atviras ir neturetumem paslapciu. Deja, jis situos dalykus suvoke kaip jo laisves ribojima, varzyma, galvojo, kad jau cia kaip paranojike priskretau prie jo, tai po pusantru metu man jis pasiule pertrauka. Atseit pavargo nuo manes, mokslai, sportas spaudzia, tad man laiko neturi ir siaip yra silpnas. Kai sedejau ir vos neverkiau, kaupiaus is paskutiniuju ir sutikau su jo ta pertrauka, jis dar man y akis isdejo - ar galesiu buti su kita, jei bus progu? Na tipo issilakstyt nori, nes as jo pirma mergina. Galvojau, kad numirsiu po tokiu jo zodziu. Pusantro menesio visiskai nebendravom, man buvo nutikus labai didele nelaime, norejau jo paprasyt pagalbos, bet jis pasake, sorry jokiu kontaktu nenoriu. Visa ta laika tusinos su draugais, kabino panas, draugai dar ten visokiu grazuoliu jam ieskojo, prisiregistravo visuose ymanomuose pazinciu puslapiuose ir ten irgi ieskojo sekso, nuotykiu..
Zodziu, buvo tikrai nekas..
Po pusantro menesio apsireiske, tipo myliu, pasiilgau, ir panasiai. O as pasiuliau but meiluziais
Galvojau, kad tada neieskos kitu, nes tures mane ( kur buvo mano protas neklauskit ). Taip prasitasem dar 3 menesius, kol nesutikau nuostabaus vaikino
Jam papasakojau visa savo istorija, jis suprato, daug man padejo, o galiausiai pasiule trumpam pagyventi su juo - gal taip greiciau pamirsciau savo drauga. Na ir gyvenom menesy laiko, ir buvo tikrai neblogai
Bet staiga mano tas eksas viska suzinojo ir apsireiske
Prasidejo tikraja to zodzio prasme sliauziojimai keliais, atleidimo, sugryzimo prasymai, asaros, myliu myliu ir t.t., tu man tobula, man kitu nereik, jos taves neatstos ir panasiai. O karta net nusiveze prie tilto ir grasino nusokt nuo jo, jeigu nesusitaikysim..Rasinedavo po 50 sms per diena ( jau net neskaitydavau ju), skambuciu irgi daug, po to jo mama dar prisidejo prie spaudimo gryzk pas jy, nes jam blogai, pasidarys gala per tave ir panasiai..
Ir ka, ir gryzau, nes neatlaikiau spaudimo, pagailo zmogaus, be to jausmai nebuvo niekur isgarave, tikrai vis dar smarkiai mylejau jy, tik tas anas man buvo del paguodos..
Pabuvom 2 menesius.. Po to pradejo priekaistaut, kad vel varzau jo laisve, juo nepasitikiu, kad smaugiu, kad pavargo nuo manes, kad kaip isvis su manim tokia kazkas gali buti ir megti ir pan..
Taigi po 2 metu dabar vel esu viena, su istampytais nervais ir visiskai pavargusi.. Miegu po 12-14 valandu per para, esu dirgli, irzli.
Ar sitai buvo verta tiek jegu, pastangu, sveikatos?
Manau atsakyma pati gali sugalvoti.
Cia tik pamastyumui, kad ne visada pertrauka buna y gera.
Nuosirdziai tikiuosi, kad tau pasiseks labiau nei man
Gal praeis? 
