Pažįstų šeimą kur tėvas senelis ir sūnus turi tokį patį vardą - Česlovas. Na man, kai aš pripratusi, tai atrodo normalu. Kaip jums? Na tarkim savo vaiko savo vardu nelabai norėčiau vadinti. Šauks tėvas dukrą , o atsisuksiu aš. Nelabai patogu.
QUOTE(Niuna @ 2014 11 15, 18:07)
Ne, neduočiau, esu mažumėlę pritaringa...
as ir mazumele neduociau
QUOTE(drabult @ 2014 11 08, 13:15)
Šauks tėvas dukrą , o atsisuksiu aš. Nelabai patogu.
Ai, kad tik tokie nepatogumai būtų... darželio grupėj, klasėj, darbe jie lygiai taip pat tikėtini. Vienetinių vardų nėra (nebent sukuriami kažkokie beprasmiai "vardiškai" kambantys kratiniai), o jei žmonės jo nori, jei atrodo prasmingas, tai kodėl gi ne. Tik man labiau patinka, kai duodami senelių, prosenelių ar pan. vardai, prisimenant jų žmogišką šviesumą ir t.t., o ne savi. Nes tas savo vardo davimas man atrodo toks kažkiek vėl - su dėmesiu ne kam kitam, o sau, t.y. savo ego pakutenimas. Antra vertus - aš neduočiau dėl to, bet kiti žmonės jį gali rinktis dė visai kitokių priežasčių, pvz. kažkokios tradiijos tęsimo ir t.t.
Prietarų motyvo tame nėra. Nesu prietaringa. Tai tik pačių žmonių savanoriškai užsidedamos jo paties laisvę rinktis varžančios pinklės. Nors bijantiems kalbėti tiesiai jos galbūt ir patogios - kam sakyti, kad "aš nenoriu, kad tėvo vardu būtų vadinamas, man tas vardas nepatinka", jei galima sakyt "yra toks prietaras". Ir niekas neturi pretenzijų, kad nuomonės nesutampa (nes ji nė nepasakoma) ir dar save kaip itin rūpestingą atskleidi.
QUOTE(hi (: @ 2015 01 01, 15:09)
Ai, kad tik tokie nepatogumai būtų... darželio grupėj, klasėj, darbe jie lygiai taip pat tikėtini. Vienetinių vardų nėra (nebent sukuriami kažkokie beprasmiai "vardiškai" kambantys kratiniai), o jei žmonės jo nori, jei atrodo prasmingas, tai kodėl gi ne. Tik man labiau patinka, kai duodami senelių, prosenelių ar pan. vardai, prisimenant jų žmogišką šviesumą ir t.t., o ne savi. Nes tas savo vardo davimas man atrodo toks kažkiek vėl - su dėmesiu ne kam kitam, o sau, t.y. savo ego pakutenimas. Antra vertus - aš neduočiau dėl to, bet kiti žmonės jį gali rinktis dė visai kitokių priežasčių, pvz. kažkokios tradiijos tęsimo ir t.t.
Prietarų motyvo tame nėra. Nesu prietaringa. Tai tik pačių žmonių savanoriškai užsidedamos jo paties laisvę rinktis varžančios pinklės. Nors bijantiems kalbėti tiesiai jos galbūt ir patogios - kam sakyti, kad "aš nenoriu, kad tėvo vardu būtų vadinamas, man tas vardas nepatinka", jei galima sakyt "yra toks prietaras". Ir niekas neturi pretenzijų, kad nuomonės nesutampa (nes ji nė nepasakoma) ir dar save kaip itin rūpestingą atskleidi.
Prietarų motyvo tame nėra. Nesu prietaringa. Tai tik pačių žmonių savanoriškai užsidedamos jo paties laisvę rinktis varžančios pinklės. Nors bijantiems kalbėti tiesiai jos galbūt ir patogios - kam sakyti, kad "aš nenoriu, kad tėvo vardu būtų vadinamas, man tas vardas nepatinka", jei galima sakyt "yra toks prietaras". Ir niekas neturi pretenzijų, kad nuomonės nesutampa (nes ji nė nepasakoma) ir dar save kaip itin rūpestingą atskleidi.
nors pažįstu puikią šeimą, užauginusią 4 vaikus, kur dukra turi mamos vardą, o vienas iš sūnų - tėčio vardą. Ir puiku. Vardai gražūs, prasmingi, visi jaučiasi gerai
Ne.
Neduočiau, nors man mano vardas patinka. Ir šiaip aš prieš vienodus vardus giminėje, gi tokia įvairovė kam kartotis
Neduočiau. Ne tik todėl, kad man asmeniškai mano vardas visai nepatinka, bet dar ir todėl, kad nematau prasmės duoti vaikui savo vardą. Juk šitiek daug gražių vardų yra, kam šeimoje užsiciklinti ant tų pačių.
Neduociau
Neduočiau,man tai tikra nesamonè!