Meilė mūsų gyvenime... (IX)

GV jei jau tikrai manai, kad teks moket tai nebijok-ko neturi to is taves ir nepaims-nereikia jokiu paskolu imti,juolab inksto pardavineti-tiesiog iskaiciuos is algos po truputi.
Beje-kazkas apie meeta kaune kalbejo..dar yra norinciu?

Kaži ar labai durnai pasielgčiau, jei senukui visą dūšią atverčiau? Durnesne negu esu nepalaikys? Iš jo jaučiu begalinę simpatiją, gražius jausmus, bet jam niekada nesu sakiusi ko nors gražesnio. Bijau apsikvailint
Papildyta:

Oi, sesytės ir brolyti Viesule (nors tavęs čia ir nebėra) ką aš be jūsų ir daryčiau.
ačiū.
Papildyta:

Jei nesėsiu tai noriu

tai kol dar nepasodino gal organizuojam ka? o tu nebijok atsivert savo senukui-jis tai tikrai ivertins.

Zinoma, ne visada jos galioja, nes viskam reikia saiko, kaip ir valgymui, jei megsti valgyt, tai nereiskia, kad reikia del to pastoviai persivalgyt. Svarbiausia neperlenkt lazdos, t.y. ir mylimam zmogui skirt laiko, o ne tik megiamiems dalykams ir darbui, juk mylintis zmogus irgi nori meiles atsako, o ne visada savimi uzimto partnerio.
As darau savo megstamus dalykus, bet kartais atidedu juos kitam kartui, kad galeciau pabuti su savo brangiausiu, juk miela, kai tave kas nors netiketai nustebina. Juk negali is kito visa laika demesio ir supratimo reikalaut, o pati uz tai nieko neduot. meile yra davimas ir emimas. Matyt, tavo brangus zmogus ilga laika tau tik dave, kol jam nieko nebeliko duot (patikek, sia klaida irgi esu padarius, zinau, ka sakau). Galbut mano patarimai tau sausoki, bet jei turesi noro, isigyk sia mano siulyta knyga, nes joje aprasomas ir davimas-emimas.
Mes daznai sakom, kad tie vyrai labai sudetingi padarai. Jie nera sudetingi, juos netgi lengviau suprast, nes jie iprocio sutverimai, jiems labai svarbus JU pasaulis, taciau jie nesupranta uzuominu taip, kaip mes, moterys, jas suprantam, jie supranta tik tiesiogine kalba. Jei bus kada nors proga pasiklausyti dvieju ar daugiau vaikinu pokalbio, isiklausykit, apie ka jie kalba, kaip jie kalba. Is vyru teisybe juokaudamas greiciau ispesi, nei rimtai apie problema kalbantis, nes jie problemu BIJO (tik niekad neleiskit jiems to suprasti, nes jie juk VYRAI)
Nepamirskit vyru pagirti, bet tik tuomet, kai tai is tikruju yra tiesa, bet nedarykit to per daznai, jie turi tu pagyru uzsitarnauti, kad kiekviena jusu pagyra jiems skambetu, kaip medus (na, gerai, gal medus jiems nelabai skanu, gal kaip skaniausias alus? ).
Jei paziuresit i mano parasa apacioj, matysit, kad esu jau ilga laika su tuo paciu zmogum ir siame bendrame musu gyvenime buvo labai daug visko, net du kartus bandem skirtis, bet ir vel suejom, tik sikart man neteko jo maldaut sugrizt, manau, ir neteks. Esu pasiruosus kiekviena diena is savo ir kitu klaidu mokytis, nes kiekviena diena man naujas atradimas. Mylekit savo vyrus, rodykit jiems savo meile, kad jie jums rupi, bet pirmoj vietoj galvokit apie save!

Pasirašau meetui Kaune.
Vilnius man taip įsiėdęs jau geraja prasme.
Noriu paskambinti senukui ir pasikviesti kur nors, bet nedrįstu. Siunčiu telepatines bangas jam, kad paskambintų bet matyt ryšys blogas.




Prašom pabalsuoti už lietuviškas grožybes
balsuok

Į pasimatymus išlakstėt, kad nei dūšelės gyvos nematau?

Tas vienintelis tikresnis draugas Nes siandieninis tik siaip berniukas

Kaip man patinka posakis- ai, baik, jis tik šiaip berniukas

Oj gavau gera spyri i uzpakali-buvau katik savo brangiojo su gimtadieniu sveikint-tai net i namus neisileido-padaviau tarpdury dovanas ir isejau uodega pabrukus

Liūdna taip, kad net noriu numirti.

kai numirsi tai bus dar liudniau-kirmeles suvalgys nesnekek taip. Man irgi shh ant sirdies..

Tegu ryja ir sprigsta. Neskani aš...
Tiki, kad kada nors būsim laimingos?
Sorry, kad beveik monologu varau, bet negaliu kitaip. Tuoj išprotėsiu, akis išraudosiu. Baimė mane kausto- kas bus pirmadienį darbe, bijau, jog daugiau niekada nepamatysiu senuko. Nors man jo be proto reikia. Tik neprisiverčiu jam paskambint, nes vėlgi bijau. Kol jis paskui mane sekiojo liežuvį iškišęs aš nevertinau jo, visaip kaip chamiškai elgiausi- užteko pabūti pusdienį be jo ir man depresija. Išgyvenat jūs niekur nedingsiu ir aš. Kodėl taip skauda?