QUOTE(Dolce&gabanna @ 2007 09 30, 16:05)
Ok gero laiko praleidimo, jos dvynukes 2 metukai saulytems
Jeigu ji taip myli ir manai, kad tavo zmogus tai daryk viska kad vel butumet kartu....nors mano patirtis yra tokia, kad suduzusio puodo nesulipdysi...nors isimciu yra
Kur aš čia skaičiau istorijų, kad praeity visko buvo, ir skyrėsi keliskart, bet dabar va jau seniai, gražiai ir laimingai... Tai turiu šiek tiek vilties.
Matai, aš manau kad paprastas vyrų-moterų nesusišnekėjimas mus ir išskyrė. Jau vienąkart bandėm taisyt situaciją, bet nežinojom kaip, išsisėmėm, galų gale ir gavosi taip, kai būt kartu nebesinori nes gerų emocijų nebelieka. Dabar aš manau, kad žinau kaip taisyti situaciją (nagi tos knygos pagalba!).
Po to kai išsiskyrėm, ir be knygos daug ką supratau ir išmokau. Ir apėmė toks jausmas - kad gerai, tai dabar aš jau suvokiu apie savo asmeninį gyvenimą, moku protingiau elgtis su jausmais, subrendo požiūris į santykius, ir net žinau, kaip galima buvo išvengti daugybės pykčių ir nesusipratimų... Viskas gerai, galiu gyventi viena ir išgyvensiu, ir būsiu laiminga. Bet... - dabar kai jau viską žinau, ar tikrai man reikia laukti kito žmogaus?
Taigi klausimas vienas - ar ir jis mano kad tik tai mus išskyrė, ar mano kad iš esmės netikom vienas kitam. Turiu jo šito paklausti. Ir dar - ar benorės ir beturės jėgų bandyti. Neskubinu įvykių, vis dar mąstau, deduosi gerus patarimus į galvą ir jau nuo dabar bendraudama (net jei ir nebedraugausim) nebenoriu kartoti klaidų.
Nagi, žinau kad skamba šiek tiek skausmingai, naiviai, ir kad per vieną dieną niekas nepasikeičia

hh

Bet turiu pabandyti.
Abzoryte, dziaugiuos uz tavo faina savaitgali

Turbut jau daug kas tau tai sakė, ir pati žinai - bet tu tikrai įkvepiantis pavyzdys ir užkrečiantis
Šaunuolė, kad džiaugiesi gyvenimu
GV, palaikau tavo mintį

Sveika tuos punktus vykdyti, net tada kai nesinori
Papildyta:
Tuo pačiu ir pati einu dar vieno punkto įvykdyti

Iki