Gyvenimas po vyro mirties

Barbarizmas kazkoks.Dievulis geras ir supratingas,o katalikybe nera tobula.Nervina mane tokie zmoniu nuliudinimai.Viskas jam gerai ten esu tikra.

Kartais žmonės poną dievą verčia, atsiprašant, asilu. Žmogus buvo doras, tvarkingas ir t.t. Ir štai jis pasielgė taip. Dėl to degs pragare amžių amžius. O piktas, savanaudis niekdarys, jei spės prieš smertį prie klausyklos suklupti, tai rojuj bambą degins.
Ar tau čia nesikerta su sveiku protu? Gal pasidairykim sveikesnio mokymo kokios pakraipos? Tarkim aš, išsiskyrus, dorai gyvenau su savo žmogum ir buvau atstumta bažnyčios. Kunigo klausiu, kokios išeitys? Paskutinį patepimą gausi, jei pavyks. Arba, kurio neliks (tarkim mano pirmojo, su kuriuo susieta santuokos sakramentu). Dabar yra taip. Likau viena. Pusmetį nėjau išpažinties, nes nė akimirkos nesigailėjau dėl mudviejų gyvenimo, anot bažnytinių tiesų - svetimavimo. Nesigailiu ir dabar. (Juk reikėtų gailėtis dėl nuodėmių.) Priėjau tos išpažinties. Nors nelabai ir turėjau ką sakyti.
Dėl dukters. Pervertinam diplomą. Viską lemia asmeninės žmogaus savybės. Sugebėjimas save parduot darbo rinkai. Baigiau universitetą. O dirbu nei šį nei tą. Tuo tarpu mano darbą dirba tie, kurie baigę visai ne tą, tiesiog bedirbant baigė neakivaizdžiai, kad įgautų reikiamą laipsnį. Turim vadybos magistrų, kurie net pardavėjais nesugebėjo įsidarbinti. Lyg mums gėda pasakyt, kad dukra kolegijoj, o ne universitete. Amžinos varžybos. Aš dukrą raginu pasirinkt, kad nebūtų per sunku. Ji iš manęs paveldėjo ne kokią atmintį. Kaip ir aš, viską pasiekia per įtemptą darbą. Jei gražiausi žmogaus metai praeis zubrinant prievarta neįdomią discipliną? Kam tos švento Jurgio aukos?- kaip manasis sakydavo. Juolab, kad mudvi ir kitos forumo mergaitės itin gerai suvokiam gyvenimo trapumą. Gal leiskim vaikams gyvent?
Užjaučiu tave dėl to, kad tenka rinktis: vyras ar mergaitės. (Tegu ir studentės. Visgi ramia širdim jų nepaliksi.) Tai dar vienas niekingas gyvenimo pasityčiojimas iš mūsų: teisė rinktis.

Mamakubu, nesigraužkite dėl dukros mokslų. Gyvenime ne prestižai svarbiausi, o tai, kad specialybė būtų artima ir darbas širdžiai artimas. Va mano butą remontavo diplomuotas ekonomistas (VU baigęs), nors sakė nuo septintos klasės norėjęs amatu užsiimti, bet ne prestižas buvo . Dabar turi darbo ketveriems metams į priekį. Žinau moterį, kuri du kartus buvo įstojusi į VU, mokėsi gerai, bet abukart metė ir tapo kirpėja. Jūsų dukra suaugusi ir atsakinga už save. Labai linkiu, kad nesuklystų
O dėl Bažnyčios kanonų... Turi gi tokie būti. Tačiau kiekvienas gyvenimas unikalus, ir ne kunigams viską spręsti. Pamenu tokią smulkmeną: kai buvau vaikas, norint eiti komunijos, reikėjo nuo pusiaunakčio nevalgyti, paskui - 3 val., dabar, atrodo, tik valandą. Tai kas čia - Dievas iš Dangaus pasako? Patys dvasininkai nutaria, norėdami daugiau žmonių prie Bažnyčios sulaikyti. Nežinau, jaučiu, yra kažkokia anapusinė galia, tačiau visai neįsivaizduoju jos bažnytinio Dievo pavidalu

Čia protingai pati išdėstei. Viena religinga giminaitė tris kartus skyrėsi ir tuokėsi bažnyčioje ir nematė tame problemos. Pavadino tai ne šliūbu, o palaimininu.
Įstatymas, kaip stulpas, peršokt neperšoksi, o apeiti galima.

Tai vat ir nesuprantu Rusu baznycioj kurioj pasake, kad tokia vienintele diena ekzistuoja ir nupirpinau tenais. O dabar pasirodo nera. O kai laidojom mano zmogu ir kunigas buvo, nes sako, kad jau galima, tipo leido baznycia per laidotuves dalyvauti kunigui, tokiem zmoniem kurie patys pasirinko sau kelia i ana pasauly. Ai dar nueisiu i katalikiska baznycia ir ten turbut viskas bus gerai. Nes misias jam gi uzsakinejo kai metines buvo ir aisku zvakutes as visad staciau ir statysiu, reiskes ir malda uz ji gali sukalbeti ne ti as bet ir kunigas. Tiesiog esu girdejusi, kad rusu baznycioj stipresnes vaskines zvakes yra, vat ir nutariau nueiti.
Papildyta:

Stengiuos nesigrauzti, tik ji pati turbut dar stojus nezinojo ko nori, o gal zinojo, bet balu ten reikejo daug vat ir nebutu istojusi i univera. Dabar bandys kitais keliais savo ta ekonomika studijoti. Aisku nesuprantu kam ji reikalinga, bet tai jos sperndimas ir tegul jei kas save ir kaltina, kad nebutu poto, kad mama pasake o as nuejau. Dabar bus pati isrinkau ir pati esu atsakinga. Tik sunkus ji zmogelis labai. Gerai, kad turiu vyresnele kuri jei ka priziures viska.
Papildyta:

Zinau, kad jam viskas gerai ir net kitaip negalvoju. Jei taip pasirinko reiskes taip turejo buti ir mums tikiu, kad padeda. Visad su jo pasikalbu pakelus akys i dangu. Tikui, kad jis mato ir girdi.

Mano dukra paauglystėj kalbėt nemokėjo tik niūkti, eidavo kita gatvės puse, neduok die, prisiliesi. Sakiau, jei būčiau įvaikinus, seniai būčiau grąžinus. Deja, grąžinti nebuvo kur. Dabar ji geriausia mano draugė
Skyrybos, netektys, kitas žmogus, kuris nėra tėvas. Tai žeidžia vaikus giliau ir ilgesniam, negu atrodo. Būdavo krūpteldavau, kai vyras darydavo duris- iš pasąmonės pirma mintis- patėvis ateina ieškoti priekabių. Nors nemačius jo jau keliolika metų. Reguliariai kas kiek laiko sapnai: aš bėgu, patėvis vejasi. Tai pėsčias, tai ratuotas, tai su kompanija. Tuoj tuoj pagaus- ir nubundu išpilta šalto prakaito.

Tai problemu po MB isejimo turejau su abiem. Tik va vyresneliai kai tik suejo 18 m. pasikeite mergina i geraja puse o su kita i atvirkstine puse. Tik suejo 18 m. ir protas sustojo visai Tipo as suaugusi ir darau ka noriu, bet niekaip nesuvokia, kad sedi ant mano sprando. Gali mane ir siusti o poto tik ko reikia iskart pasikeicia. Bet neilgam tik gauna savo ir vel gali pasiusti ar dar ka geresnio parodo ar balsa pakelia. Tai labai mane zeidzia, kad taip yra. Su vyresnia taip pogi vos ne drauges, ir pasitariu su ja pati ir ji man pasipasakoja, tik jos namie beveik nebuna, pas vaikina vos neapsigyveno Aisku pasikeis kada nors ji bet kiek skausmo ir neuzmirstamu zodziu ji yra pasakiusi Tevo tai jai truksta, pati kai kada buvo pasakiusi, kad jei tetis butu jis mane suprastu. Matyt tas turiu itakos. Duok dieve, kad tetis jai padetu is dangaus.

Mylėkime savo anūkus, nes jie atkeršys mūsų vaikams
Aišku, pirma reikia jų sulaukti.

Aha Tik as dar nepasiruosusi

Matai, tu pati dar mažiuką turi.
Šaukia grupės susitikimą po 15 metų. Kitos dar -aitės, šeimai tik ruošiasi.
Aš jau meilinu anūkėlių. Tokių papurgalvių garbanių, kaip mano "žentelis".
Jiems tik mokslai. Žinau, kad jie dar per jauni.
Mano biologinis laikrodis tiksi ir nepajuntu, kai ilgais žiemos vakarais imu megzti vaikiškas kojinaites.

Atrodo, kad jau kazkiek ismokau gyventi viena, pati buti uz viska atsakinga, pati nuspresti, kaip elgtis tam tikroje situacijoje ir su niekuo nesitarti. Bet kai kalba pasisuka apie masinos remonta, as pasijuntu bejege... Iki Joniniu turiu praeiti technikine, remontas kainuos pusantro tukstancio... Ir kodwl, kai esi viena, labiausia kerta per ta sriti, kur visiskai nieko nenutuoki... Kaip man Jo truksta...

Ragana66, o Jūs tikra, kad Jūsų neišdūrinėja? Kai tik pasirodau servise dėl kokios lemputės už 5 Lt, tuoj prisiūlo visokių remontų už kelis šimtus. Tada išeinu į kiemą, paskambinu savo meistriukui ir jis paaiškina, kame šuo pakastas. Jie ten turi visą arsenalą priemonių moteriškėms