Gyvenimas po vyro mirties

oj.. miargaites.. skaitau ir negaliu patiket kad taip buna
kaip galima vaiko kapo nelankyt... mum jau bus treti metai be Jo.. su Jo tevais.. sesem bendraujam.. kaip buvo iki to.. visos Vėlykos..Kaledos.. pas Jo tevus..ant kapu važiuojam dažniausiai irgi kartu..kadangi savu tevu jau nebeturiu.. tai jie man kaip tevai tapo.. ir seneliai vaikam juk tik jie belike

Nekreipk demesio RENE0. Su manim buvo tas pats tik mano atveju gimineskaltinomane,kad ju sunus palikogyvenima. Ilgai, labai ilgai to negalejau pamirsti. Dabar jau viskas pakripo kital inkme. Dar ir gyvenam mes salia vieni kitu. Tai viska ka man teko matyti tai motinos sedejima prie savo lango ir begalinis ziurejimas i musu langus. Tai buvo siaubinga. Bet istveriau. Kadaise pacioj pradzioj pasakiau motinai, kad man labai sunku. O ji man atsove, kad jau tukstanti kartu sunkiau. Aisku ji te ziurejo is savo boksto. Buvo tais laikais didele neapikanta. Manes jie kokius gal keturius metus nemate prie Kaledu ir Velyku stalo. Mano vaikai ejo, bet as ne. Ir sio metu islieka toj seimoj vienas negeras zmogus (tai MB broliene). Bet mes nekreipiam i ja demesio. Jei zmogus durnas tai sitas ilgam Viskas su laiku susitvarkys, pamatysi. Aisku sirdyje liks nuoskaudos.
Papildyta:

Nors nesu jų mama, bet motiniškas instinktas ima viršų. Aš negaliu patikėti, kad jie YRA TOKIE, KOKIE YRA. Manau, kad suklydo, neatrenka, kas yra kas, aš juos ginu ir vis dar vadinu vaikais, vaikeliukais, kaip ir anksčiau.

Laikiau savo žmogaus ranką nuolat, kai tik buvau šalia, taip akumuliavau jo rankų šilumą. Kuriam laikui užteko. Išseko. Pjauna ilgesys. Atrodo, taip labai dar neskaudėjo. O gal visada labiausiai skauda ŠIANDIEN?

* Atleiskit, bet - vaikai, ant kurių mamos kapo, kaip Jūs pati rašėt, usnys augo
** , matyt, taip ir yra.

Man liko trys savaitės iki metinių

Jei gyventume arčiau, dar pora ausų ateitų išklausyti mišių.
Dabar tik nuoširdus palaikymas.

Apatija. Rankos, kaip virvės nukarusios prie šonų. Darbai, susikaupę per savaitę, savaitgalį tapo neįveikami. Tiksliau, nepradedami. Bastiliją paėmė greičiau, nei aš išploviau grindis. Nenoriu stovėt, nenoriu gulėt, nenoriu vaikščiot. Esu ir jaučiuosi tokia niekam tikusi.
Kai buvo mano žmogus,- ir pietūs (iš trijų patiekalų, kaip ir dera) paruošti, ir namai sutvarkyti, ir pati į veidrodį akį užmetus,-per valandą, kuo puikiausiai spėjau.
Jau ir katinas pamiršo namie ruošiamo maisto kvapą. (Jei sutarsim per tris minutes paruošiamas košes nevadinti maistu.)

Skaitau ir viskas taip pazistama,lyg dienorasti Tas periodas 1 zingsnelis pirmyn -du atgal praeis Zinau,kad jokia paguoda realios naudos neturi,tiesiog turite tai isgyventi pati Tikiuosi turit artima drauge/a ar giminaiti,kuris galetu stipriai apkabinti ir paguosti

Buna, kad ir neturi Turi pati pereiti ta laikotarpi, reiskes taip buvo lemta tau. Dievas visad duoda ivairiu isbandymu ir mes daznokai pagalvojam kai isbandymas rodos nepakeliamas, kodel man, ka as padariau siam gyvenime?
As taip noriu, kad mano gyvenime daugiau nieko blogo neatsitiktu, kad nebutu baisiu netiketumu kurie apvercia tavo gyvenima aukstyn kojom. Noriu buti kartu su savo seima ir, kad visi butume sveiki ir laimingi.
P.S. Cia mano MB grizo is UK ir dabar mastom kaip mum buti visiem kartu, ar Lietuva duos darbo ir MB gales pasilikti ar pradeti svetur bendra gyvenima. Man nesvarbu kur, tik, kad butume visi kartu.

Turiu tokį žmogutį. Tai sesė. (Jo sesuo, bet lyg ir abiejų ). Ji man artimesnė už tikras seseris, nes mes abi nuoširdžiai mylėjom tą patį žmogų, mūsų rūpestis ir širdgėla tie patys. (Jie dirbo kartu, buvo labai artimi. Ji jam buvo autoritetas.) Kasdien skambino kelis kartus, gal gali kuo padėti. Kyšiai buvo jos sritis. Per laiduotuves buvo šalia manęs. Nuolat stebėjo mane,- ar neišgriūsiu, ar nepalūšiu, ar neišprotėsiu. Kai visa giminė nusigręžė, ji man sakė: "Kad ir po 20-ties metų, kad ir kitą vyrą susirasi, aš vistiek būsiu tavo draugė, niekada nepamiršiu, ką tu padarei dėl mano brolio." ( Nieko tokio aš nepadariau, tiesiog jį labai mylėjau. )
Taigi, turiu ištikimą, atsidavusią sesę. Jei atsiranda gėlytė ant kapo, tai būna jos. Ji ir dabar manim rūpinasi, skambina. Stengiuosi jos neapsunkinti savo problemomis.
Deja. Jos vyrui ta pati liga. Atsinaujino po 5 metų.
Dar mano dukra. Net keista, kai ji manim taip rūpinasi. Atrodo, įprasta padaryti viską dėl vaiko. O čia vaikas didelėmis akimis stebi mane ir ieško išeities iš padėties.
Savo guodėjas raminau, kad neketinu išgriūti, bet kada daugiau raudoti, jei ne vyrą laidojant? Kai katinas kanarėlę papjaus?

Mamakubu,
Kai po laiduotuvių ištisus tris mėnesius sutikau tik sukčius, apgavikus ir kitokią bjaurastį, nesupratau šio reiškinio. Ar man ant kaktos buvo parašyta: "aš tokia pažeidžiama, galiu sumokėti trigubai, kvailinkit mane"? Su dukra pradėjom gerus žmones skaičiuoti lenkiant pirštukus. Paminėjau sesę, dukra savo draugę. Į sarašą pateko Maksimos pardavėja, kuri buvo maloni ir davė daugiau lipdukų. Taip negausiai, bet pamažu įsitikinom, kad gerų žmogučių esama. Va ir tu minėjai savo kaimynę. Yra tas žiburėlis tunelio gale.
P.S. Buvo toks lipdukas: Pasilieku Lietuvoje. Ar liksit?

Su Jo seserim susipažinau per Jo sūnaus žūties metines. Jis buvo išvažiavęs į kapines, ją ir jos dukrą sutikau namuose viena. Pasisveikinom ir atrodė, kad dešimtis metų pažįstamos. Ir taip iki šiol. Jie buvo labai artimi. Per Jo laidotuves aš buvau stiprioji pusė, visos gijos, visi reikalai buvo mano rankose, sakiau sau, kad atsigedėjau iš anksto. O ir iš tiesų daugiau nebuvo kam.
Skambinamės ne taip dažnai, bet kalbamės ilgai ilgai. Pavydžiu, kad jinai Jį dažnai sapnuoja. Bet ji negali žiūrėti nuotraukų, kuo aš gyvenu beveik kasdien.
Vakar Vilniuj smarkiai lijo, tad, nors vakar buvau kapinėse, nuvažiavau ir šiandien. Pasirodo, ten vos vos pakrapnota, palaisčiau gėles . Bet kaip bebūtų, vistiek man Jis labiau yra namie, o ne ten.

Rankose laikau šlykščiausią melą, užrašytą juodu ant balto."...santykiai nebuvo vyro ir žmonos. Dažnai kildavo barnių, nes... nenorėjo materialiai prisidėti prie bendro gyvenimo. Tėvas pilnai ją išlaikė...mokėdamas mokesčius ir kt."
Dėl ko? Dėl buto, kurį mudu įsigijom ir už kurį aš siūlausi sumokėti dar kartą.
Kas rašo? Paukščiukas, kuris kelis metus lesė iš mano delno.
Sutikau jį grįždama. Sakau, nors į akis pažiūrėsiu. Akys nusuktos, nuleistos, paslėptos po kepurės snapeliu.
Ką pagalvojau? : vargšas vaikas, turbūt jam labai nesmagu, kai tenka šitaip.

Nu ir mintys pas jus.Gal reikia biski papurtyt? Jei butu nesmagu,tam 'vargsui ' vaikui net mintis panasi nekiltu.
Laikykites

As irgi po MB isejomo buvau sutikus daug nesaziingu zmoniu ir tos kurie labai naudojasi tuo, kad tu moteriske nesupranti tipo santechnikoj, masinos reikalose ir durnino. Paklot teko nemazai turbut visr pinigeliu, bet nieko skau, jiems gyvenime irgi atsirugs Kas liecia Lietuvos tai nezinau. Dabartinis cia darbo neranda, kad islaikyt mus, tai rado UK ir tai paskutinemis minutemis galima sakyti, nors prabuvo 1,5 metu. Tai greiciausiai vaziuos atgal o poto ziures kaip mane su maziuku gales pasiimti. Dukros tai liks Lietuvoje. Jos studijoja ir siaip vyresne nenori kol kas svetur vaziuoti. O su vidurine oi turiu problemu. Univera mete siemet, ka tik. Nenori studijot ka studijavo, eis i kolegija i ekonomika, nes univere nepatems ekonomikos nes mokamai tik gali stoti. Zodziu turiu galvos skausma ir aisku gaila, kad mete Vilniaus universiteta. Bet jau zize man visus metus, kad istojo i nenorima moksla bet nemokama Sakau tetis butu gyvas gal taip neivyktu Sako, kad ja reikia paleisti, ji jau suagusi ir tegul pati verciasi. Gal ir tiesa
P.S. Sian buvau baznycioj kur kadaise man viena moteriske is ten sake, kad yra vienintele diena 14 birzelio kada galima uz pakaruoklius malda sukalbeti. Pasirodo, kad ne, nera taip ir kodel ji mane taip buvo nuraminus tada. Sian jau pasake, kad taip nera ir uz tos kurie iseina patys is gyvenimo baznycia jokiu maldu neruosia ir tenka jiems degti ugnyje. Aisku atsiprase manes, kad taip pasake. Suprantu as ir nekaltinu ta zmogu, tik gaila, kad kiti negali mano MB padeti. Tik sako pati as galiu malda issakyti ir viskas Taip ir padariau, pastaciau zvake ir sukalbejau ir eilini karta atsiprasiau jo. Stiprus jis pas mane buvo, labai stiprus ir dabartiniam nelengva. Bet gyvenima kazkaip reikia taisyti ir pradeti.