QUOTE(Jurgin@ @ 2011 07 08, 23:23)
Labas vakaras,visos temos neskaiciau,bet kiek permeciau akimis tai daugiausiai mirciu buvo del ligos.
Mano vyras zuvo siek tiek daugiau nei pries 2men.Nezinau nei ka pasakyti,bet man labai sunku...Kai pagalvoji tai nezinau ar sunkiau kai zinai jog mylimas vyras seraga ir iseis anapilin ar ta staigi/netiketa zutis.Atleiskit,bet gal mano situacijoj baisiau,kai zinai jog seimoj santykiai geri,ir viskas aplamai yra gerai,kaip sakoma:ko truksta?nieko netruko,nic nieko ir va...nelaime musu seima aplanke..liko tuo metu 7men.sunelis ir jauna nasle...Zinau,kad mes su vyru buvom sielos zmones,nes abu tikejom,matem,zinojom,kad esam vienas kitam skirti.Vyras buvo sakes,kad tai tu esi mano zmogus,ir tie zodziai buvo ne be reikalo nes kartu praleidom beveik 12metu ir toliau planavom(kaip dauguma turbut) ateiti,daugiau vaiku,naujas bustas ir pan....
Sveika atvykusi Jurgin@. Užuojauta.
Yra dvi medalio pusės. Ta, kuri išeina ir ta kuri lieka. Išeinančiam, manau, lengviau tavo atveju,- netenka kentėti nepakeliamo skausmo ir žinoti, kad geriau nebus. Liekančiam. Slaugydamos turėjom laiko apsiprasti su ta mintim,atsisveikinti, o tau šokas tokia staigi žinia.
Nors kiekvienam savo skausmas skaudžiausias. Aš irgi dažnai pagaunu save lyginant. Atseit, ko dar iš to Dievo nori, jei jis dovanojo šitiek metų kartu, vaikus išaugino. Tavo toks mažutis liko. Gal bent jis nejaus tos netekties taip stipriai, nesuvoks, ko netekęs. Tikiuosi turi stiprų šeimos, artimųjų palaikymą?
Teks ir tau pereiti visus gedėjimo etapus, per kurios mes čia visos kapstomės. Ir, sunku patikėti, bet gal kada palengvės. Ir turėsi gyventi dvigubai:už jus abu.