Gyvenimas po vyro mirties

#397
QUOTE(dieseliuke @ 2011 07 13, 09:57)
Pamaciau sia tema,uzsukau ir supratau,kokios Jus stiprios merginos. As praradau savo gyvenimo vyra, zuvo, isvyko viena diena ir jau nebegryzo,teko atpazinti lavonineje. To siaubo niekada nepamirsiu. Tada uzgeso mano gyvenimo saule,mano meile ir siandien skausmas drasko sirdy. Ilgesys nezmoniskas, kai pradedu galvoti, kartais atrodo isprotesiu: o Dieve, ka as praradau. Mes buvom neatskiriami, taip mylejome vienas kita, taip supratome, tiesiog mums buvo taip gera, kad nieko nereikejo. Jus stiprios nes ismokote gyventi vienos, o as taip ir neismokau. Mes net vaikelio neturejom sad.gif Soko istikta nesupratau kas atsitiko ir vyksta, dienas leidau apsvaigusi nuo alkoholio ir vaistu. Kamavo tik viena mintis nusizudyti. Bet atsirado zmogus, is praeities, kuris mane mylejo ir pradejo manim rupintis,saugoti. Isejau pas ji,ieskodama tai ka paradau,visi pasmerke mane,nusisuko. O as tik meiles ieskojau,to ka praradau,nemoku buti viena. Siandien turiu sunu,esu pati laimingiausia,nes vel radau sielos daleleradau del ko gyventi. Bet mylimojo as niekad nepamirsiu ir netekties skausmas lydes dar ilgai Bausiausiai tai kai suvoki,kad jau niekada niekada nebepamatysi, neapkabinsi, neprisiglausi....niekada. Savo jausmus esu uzgniauzusi savyje ir tik pasilikusi viena leidziu issilieti, issiverkti, o aplinkiui visiems atrodo,kad man jau viskas gerai. Nors dar daznai pagalvoju apie isejima is sio pasaulio. Tik del sunaus, jau sito nebegaliu padaryti.


Nuo siandien pradedu skaiciuoti dvylikta menesi. Tarkim, kad ipratau, jog niekas manim nepasirupins, tik as pati, ipratau buti viena, bet Jo tikrai nepamirsiu. Kartais is ilgesio norisi kaukti... Viena akimirka suvoki, kad NIEKADA nepamatysi, o kita akimirka vel kuri laimingos ateities planus kartu...

Tu likai viena. Kazkodel man atrodo, kad nuo depresijos mane isgelbejo vaikai, nes per ju isdaigas, rupescius neturejau galimybes pabuti su savo mintim, issiverkti. Kita vertus, mano vaikai neturi tecio... To nuostabaus zmogaus, kuris ju labai lauke ir be galo mylejo. Kartais pagalvoju, kad geriau as buciau likusi viena nei su vaikais. Tokiu atveju sunku butu man vienai, o dabar kenteti, ilgetis turime mes trys... Man saves visiskai negaila, bet man gaila vaiku, kad ju brangiausias zmogus nepazais krepsinio, kad nenuves i darzeli ar i mokykla, kad nebus kam iteikti dovanele per Tevo diena...

Ir butent del sios priezasties tu negali iseiti... Nes juk nenori, kad sunus augtu taves nepazindamas, ilgedamasis, svajodamas ir nesulakdamas. Sako, kas nenuzudo, tas sustiprina. Reikia tuo tiketi ir galvoti, kad mylimiems zmonems anapus yra daug geriau...
Atsakyti
#398
QUOTE(dieseliuke @ 2011 07 13, 09:57)
Pamaciau sia tema,uzsukau ir supratau,kokios Jus stiprios merginos. As praradau savo gyvenimo vyra, zuvo, isvyko viena diena ir jau nebegryzo,teko atpazinti lavonineje. To siaubo niekada nepamirsiu. Tada uzgeso mano gyvenimo saule,mano meile ir siandien skausmas drasko sirdy. Ilgesys nezmoniskas, kai pradedu galvoti, kartais atrodo isprotesiu: o Dieve, ka as praradau. Mes buvom neatskiriami, taip mylejome vienas kita, taip supratome, tiesiog mums buvo taip gera, kad nieko nereikejo. Jus stiprios nes ismokote gyventi vienos, o as taip ir neismokau. Mes net vaikelio neturejom sad.gif Soko istikta nesupratau kas atsitiko ir vyksta, dienas leidau apsvaigusi nuo alkoholio ir vaistu. Kamavo tik viena mintis nusizudyti. Bet atsirado zmogus, is praeities, kuris mane mylejo ir pradejo manim rupintis,saugoti. Isejau pas ji,ieskodama tai ka paradau,visi pasmerke mane,nusisuko. O as tik meiles ieskojau,to ka praradau,nemoku buti viena. Siandien turiu sunu,esu pati laimingiausia,nes vel radau sielos daleleradau del ko gyventi. Bet mylimojo as niekad nepamirsiu ir netekties skausmas lydes dar ilgai Bausiausiai tai kai suvoki,kad jau niekada niekada nebepamatysi, neapkabinsi, neprisiglausi....niekada. Savo jausmus esu uzgniauzusi savyje ir tik pasilikusi viena leidziu issilieti, issiverkti, o aplinkiui visiems atrodo,kad man jau viskas gerai. Nors dar daznai pagalvoju apie isejima is sio pasaulio. Tik del sunaus, jau sito nebegaliu padaryti.

Sveikute. Uzuojauta unsure.gif Kodel galvojat, kad mes stiprios, jus irgi i tas gretas atsistojusi, nes ismokot gyventi be savo zmogaus, pradejot nauja gyvenima. mane irgi labai panasiai istiko gyvenimas. As sutikau po MB mirties zmogu is praeities, turim maza suneli, nors dar be jo turiu dvi suaugusiais dukras ( is pirmos santuokos). Taip pat reikejo gyventi, nes taip pat nemoku gyventi viena doh.gif Zmones gal irgi galvoja, kad as sutvarkiau savo gyvenima, bet pamenu ir niekada nepamirsiu savo zmogu. Iki sio laiko negaliui ramiai skaityti jusu postu, bet kokiu, asaros bira pacios. Dabartinis mano MB net neduoda ziureti visu temu, kas liecia praradymu. bet niekad nesikisa jei as pradedu zliumbti, duoda issiverkti, nes man taip geriau o jis tai zino. Gal kad jam ir atsibos toks mano elgesys, bet kol kas kitaip negaliu.
Atsakyti
#399
Šiandien manojo gimtadienis.
Pirmas, kai žvakutę degsiu ne ant torto.
Vis dar 52. Mūsų amžiaus skirtumas sumažėjo iki 14 metų ir mažės kasmet. Vieną dieną tapsim vienmečiais. Keista.
Mano gimtadienis lygiai po savaitės. Švęsdavom per vidurį. Giminėlei buvo neparanku: pobūvis tai vienas, o dovanos - dvi.
Pernai šventėm ligoninėj. Tarp dviejų smegenų operacijų.

Mamakubu, tu neteiki mums vilties. Negi taip ir nenustosim verkusios?

Kai manasis jau sunkiai susivokė ir barė mane, kad, atseit, miegojau ne su juo, o kitoj palatoj su neaišku kuo, aš jam vis kartojau, kad myliu jį ir bučiavau. Tarp pykčio kupinų žodžių lūpos pačios pasitikdavo mano bučinius, rankos pačios siekė apkabinti. Veiksmai, ėję iš pačios širdies, ir žodžiai, pažeisti ligos, juokingai nederėjo tarpusavy.

Ragana66. Turi du nuostabiausius meilės įrodymus, gražiausią dovaną, kokią jis tau galėjo palikti. Jie laimingi vaikai, kad turi tokią mamą. 4u.gif +
Atsakyti
#400
QUOTE(Rene0 @ 2011 07 15, 00:44)
Šiandien manojo gimtadienis.
Pirmas, kai žvakutę degsiu ne ant torto.
Vis dar 52. Mūsų amžiaus skirtumas sumažėjo iki 14 metų ir mažės kasmet. Vieną dieną tapsim vienmečiais. Keista.
Mano gimtadienis lygiai po savaitės. Švęsdavom per vidurį. Giminėlei buvo neparanku: pobūvis tai vienas, o dovanos - dvi.
Pernai šventėm ligoninėj. Tarp dviejų smegenų operacijų.

Mamakubu, tu neteiki mums vilties. Negi taip ir nenustosim verkusios?

Kai manasis jau sunkiai susivokė ir barė mane, kad, atseit, miegojau ne su juo, o kitoj palatoj su neaišku kuo, aš jam vis kartojau, kad myliu jį ir bučiavau. Tarp pykčio kupinų žodžių lūpos pačios pasitikdavo mano bučinius, rankos pačios siekė apkabinti. Veiksmai, ėję iš pačios širdies, ir žodžiai, pažeisti ligos, juokingai nederėjo tarpusavy.

Ragana66. Turi du nuostabiausius meilės įrodymus, gražiausią dovaną, kokią jis tau galėjo palikti. Jie laimingi vaikai, kad turi tokią mamą.  4u.gif +

Turbut ivyktu stebuklas ar dar kas jei nustosiu verkti. Siandien ka tik is kapu. Sutvarkem kapus. Per paskutini apsilankyma per tecio diena dar labiau uzaugo zole doh.gif Vat jau siemet labai zoles augingi metai. Po menesio mamos metines net bijosiu viena vaziuoti i kapines nes vel zoles iki keliu priaugs. Dabar tai buvau su dabartiniu savo zmogum o po menesio jo jau nebus LT ir teks vel vienai kapstytis unsure.gif
Atsakyti
#401
Nutilo tema, atostogauja smile.gif
Aš ligoninėj, su l. stipriu inkstų uždegimu, sakė, per plauką išvengiau sepsio ax.gif . Ta pati ligoninė, kur lygiai prieš 30 metų kasdien važinėjau pas JĮ po trūkusios Achilo sausgyslės operacijos.
Vakar sužinojau, kad vienos iš artimų draugių vyrui auglys (ir tikriausiai piktybinis) prie inksto verysad.gif verysad.gif verysad.gif . Gal net nebeoperuotinas. O žmogus kelis metus ėjo per daktarus (ir pas patyrusius, pažįstamus), ieškojo, kodėl jam temperatūra karts nuo karto pakyla, o po to dingsta. Nemiegojau beveik visą naktį.
Atsakyti
#402
QUOTE(nutė @ 2011 08 03, 14:50)
Nutilo tema, atostogauja  smile.gif
Aš ligoninėj, su l. stipriu inkstų uždegimu, sakė, per plauką išvengiau sepsio  ax.gif


Sveikatytes nute. Aha, atostogos. As vel viena nuo ryt pasilieku ir kaip visad visos bedos iskart ir puola. Dukra pirmadieni i ligonine irgi guldau del inksto operacijos ir mazius apsirgo. Zodziu viskas iskart uzpuola kaip tik pasilieki viena verysad.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mamakubu: 03 rugpjūčio 2011 - 16:13
#403
palaikau jus visas.Stipriai apkabinu ir noriu pasakyti,kad zmogus daug daug gali pakelti.Duzta gyvenimai i sukes,bet ,zinokit,kad buna daug daug visko gyvenime sudetingo,neitiketino.Suprantu jus visas....
Atsakyti
#404
Manasis buvo daltonikas. Ir kai jam (darbui) reikdavo parinkt dažus, jis mane būtinai pasiimdavo kartu. Išskleisdavom spalvų paletę ir aš, pasitelkusi gausų žodyną bei palyginimus, kiekvieną atspalvį jam nusakydavau. Padėjau derinti grindjuostes prie parketo. Renkantis baltinius, apsakydavau spalvų derinius. Kartais pasijuokdavom, nes mano vyšninis švarkelis kažkodėl buvo žalias rolleyes.gif
Jaučiausi tokia reikalinga. Ir svarbi.


Poryt bus lygiai metai, kai...paskutinį kartą mylėjomės... angel_sadangel.gif
Atsakyti
#405
Viskas... Metai... Lygiai metai siandien. Jauciuosi bloga vien todel, kad noriu judeti pimyn. Siandien galutinai sutvarkiau kapa, nes tik vakar pastate paminkla. Jauciuosi uzbaigusi viena gyvenimo etapa, grazinusi skola praeiciai. Dabar noriu vel sugrizti i gyvenima, noriu vel jaustis laiminga.... kankina mintys - gal per mazai mylejau... Bet ne, tikrai ne... Vis dar myliu, bet ta meile be atsako skaudina, nebenoriu jos. Noriu bent pabandyti paieskoti antro sanso. Ar tai labai blogai??? wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ragana66: 13 rugpjūčio 2011 - 21:23
#406
QUOTE(ragana66 @ 2011 08 13, 22:23)
Viskas... Metai... Lygiai metai siandien. Jauciuosi bloga vien todel, kad noriu judeti pimyn. Siandien galutinai sutvarkiau kapa, nes tik vakar pastate paminkla. Jauciuosi uzbaigusi viena gyvenimo etapa, grazinusi skola praeiciai. Dabar noriu vel sugrizti i gyvenima, noriu vel jaustis laiminga.... kankina mintys - gal per mazai mylejau... Bet ne, tikrai ne... Vis dar myliu, bet ta meile be atsako skaudina, nebenoriu jos. Noriu bent pabandyti paieskoti antro sanso. Ar tai labai blogai??? wub.gif

Nea, tikrai neblogai. O gyvenimas ta sansa duos, tikrai duos. Esi labai gera ir grazi moteris RAGANA66 ir nesvarbu, kad turi du vaikus, kas isimyles tave ir nores kartu gyventi tam vaikai tavo nekliutys. Ko mazesni vaikai to geriau. Mano atveju vaikams jau buvo 16 ir 14metu doh.gif Sunkoka buvo pradzia, kad ir dabar su ta kuriai buvo 14 o dabar jau 20metu sunku. Jai kitu pasakimai ne motais. Bet ji jau pakankamai didele bet dar priklausoma nuo musu, tai, kad nera kur detis unsure.gif Mano mazius ir tai su sese nesutaria. Turbut isties sunkaus charakterio zmogus. verysad.gif
Atsakyti
#407
QUOTE(ragana66 @ 2011 08 13, 22:23)
Viskas... Metai... Lygiai metai siandien. Jauciuosi bloga vien todel, kad noriu judeti pimyn. Siandien galutinai sutvarkiau kapa, nes tik vakar pastate paminkla. Jauciuosi uzbaigusi viena gyvenimo etapa, grazinusi skola praeiciai. Dabar noriu vel sugrizti i gyvenima, noriu vel jaustis laiminga.... kankina mintys - gal per mazai mylejau... Bet ne, tikrai ne... Vis dar myliu, bet ta meile be atsako skaudina, nebenoriu jos. Noriu bent pabandyti paieskoti antro sanso. Ar tai labai blogai??? wub.gif


Per vyro laidotuves jo dėdės našlė man pasakė-tik nesidairyk atgal,pražūsi.Tada atrodė keistas pasakymas,nes toje praeityje visa,ką gero gyvenime esu patyrusi. Dabar ją suprantu.Tas ištisinis žiūrėjimas atgal neleidžia gyventi,o žiūrėjimas į priekį verčia jaustis kalta,bloga...
Ragana66,nesijausk bloga,nes tokia nesi.Tik stipri ir gyvenimu besidžiaugianti esi reikalinga savo vaikams.Dėl to antro šanso,svarbiausia nepaskubėti,išlaukti jo tikro,nes klysti bus žiauriai sunku ir skaudu...Visada atsiras žmonių,kurie kalbės,apkalbės.Rinktis tik Tau,bet tik teisės klysti beveik nelieka.
Atsakyti
#408
QUOTE(ruduo* @ 2011 08 16, 20:30)
Per vyro laidotuves jo dėdės našlė man pasakė-tik nesidairyk atgal,pražūsi.Tada atrodė keistas pasakymas,nes toje praeityje visa,ką gero gyvenime esu patyrusi. Dabar ją suprantu.Tas ištisinis žiūrėjimas atgal neleidžia gyventi,o žiūrėjimas į priekį verčia jaustis kalta,bloga...
Ragana66,nesijausk bloga,nes tokia nesi.Tik stipri ir gyvenimu besidžiaugianti esi reikalinga savo vaikams.Dėl to antro šanso,svarbiausia nepaskubėti,išlaukti jo tikro,nes klysti bus žiauriai sunku ir skaudu...Visada atsiras žmonių,kurie kalbės,apkalbės.Rinktis tik Tau,bet tik teisės klysti beveik nelieka.

Kad atsiras zmoniu mokanciu apkalbeti tai faktas, bet su laiku ir jie nustos bambeti nes gyvenimas nestovi vietoje ir viskas pasimirstama. Jei buvai kalta (kaip mano atveju) tai po kiek laiko jau esi pati stipriausia ju atzvilgiu. Pradzioj labai sunku. As kaltinau, gimines kaltino mane, visokiu pasakymu buvo i mano adresa ir poto i adresa mano isrinktojo antrojo. Bet tai tokios smulkmenos, kad neverta i jas kreipti demesio. Svarbiausia gyvenime esi tu ir tavo vaikai. Sio atveju nepaluzau, nepasigeriau, namu neapleidau, dar ir islaikiau ir laurus skinti man. Tik aisku be pagalbos neapsejo. Manau, kad man mano pirmasis padeda ir dievas mus neapleidzia. Tik gaila negaliu atsidekoti jiems. Tai dekoju savaip, atsistojus prie lango ir paziurejus i dangu pasikalbu.
Atsakyti