Gyvenimas po vyro mirties - Puslapis 41 - Pasidalinkim netekties sielvartu

rene*

Neaktyvus dalyvis

rene*

Neaktyvus dalyvis

2011-09-29 23:02

29 rugsėjo 2011 - 23:02

QUOTE(nutė @ 2011 09 28, 21:11)

O mes visus tuos metus kreipdavomės vienas į kitą tik pilnais vardais, Jis labai nemėgo trumpinimų, netgi mano mamos kažkiek nemėgo už tai, kad ji mano vardą trumpindavo. O malonybinis kreipinys buvo abiejų vienodas - Snukučiau (vardininke - Snukučius). Jau kaip šito begaliniai pasiilgstu

Pati dar kreipiuosi į Jo portretą, o į mane - jau niekas niekada

<{POST_SNAPBACK}>

Sykį sutarėm vadinti vienas kitą taip, kaip niekas iki šiol musų nevadino, kad tai bus tik mūsų. Tuomet moduliavom vardus. Taip ir pasikrikštijom. Jis patapo Gutis. Taip kreipiausi tik aš. Nes tai dalis mažybinės vardo formos.
Gina mane vadino visi. Ir niekaip kitaip. Net rimtai mąsčiau pasikeisti vardą. Po kelių metų sesė, rašydama atviruką, pasiklausė, ar ne kitoks mano vardas buvęs.
Gina girdėjau šaukiant šimtus kartų savo žmogų ligos patale.Tai išėjo su juo. Niekas nedrįsta daugiau manęs taip pavadinti.
Dabar prisitatau Rene.

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2011-09-30 09:24

30 rugsėjo 2011 - 09:24

O as pavargau buti vadinama visur nasle. Nebenoriu susitapatinti su tuo vardu

Visur kur reikia eiti ,ar ka rasyti, reikia nurodyti savo padeti. Ir tas jau pradeda mane nezianu kaip cia pasakyti.. Anksciau tai visad pamatydavau zmoniu reakcija kai tik pasakai, kad esi nasle. Dabat jau net neziuriu ir nenoriu. Bet kol kas mano statusas, nasles statusas

nutė

Super senbuvis

nutė

Super senbuvis

2011-09-30 10:23

30 rugsėjo 2011 - 10:23

QUOTE(mamakubu @ 2011 09 30, 10:24)

O as pavargau buti vadinama visur nasle. Nebenoriu susitapatinti su tuo vardu

<{POST_SNAPBACK}>

Atsiprašau, Mamakubu, bet man čia keistokai pasirodė: o tai kaip reikėtų Jūsų juridinį dabartinį statusą pavadinti? Kažkaip neturiu emocinio santykio su administraciniais bei teisiniais dalykais

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2011-09-30 12:14

30 rugsėjo 2011 - 12:14

QUOTE(nutė @ 2011 09 30, 11:23)

<{POST_SNAPBACK}>

Man anksciau sis pavadinimas nekele jokiu emociju. O dabar kazkodel nepatinka ir kazkaip nesusigyvenu su jo

Gal ir keistai skamba

*Miledi*

Senbuvis

*Miledi*

Senbuvis

2011-09-30 13:38

30 rugsėjo 2011 - 13:38

QUOTE(Rene0 @ 2011 09 28, 19:25)

Galvojau, kad padariau viską ir dėl nieko nesigailiu.
Kad paėmiau iš buvimo kartu kiek įmanoma daugiau.
Gailiuosi.
Nepasimėgavau jo vardu jį tardama.
Jo vardas man buvo pats gražiausias, bet aš niekada juo nesikreipiau.
Buvo Mažutis, Žvirbliukas, Gutis (vardo trumpinys), arba tiesiog Gu.

Todėl dabar visus žmones vadinu vardais.
Visada.
Atsiliepdama į skambutį.
Pasisveikindama.
Atsisveikindama.

<{POST_SNAPBACK}>

Atleiskit, kad įsikišiu, bet noriu šį tą pasakyti dėl vardų trumpinimo. Nežinau, kiek tame tiesos, bet esu girdėjusi, kad trumpindami žmogaus vardą trumpiname jo gyvenimą. Nesu labai prietaringa, bet niekada netrumpinu vardų, o ypatingai artimųjų, nes su jais juk bendraujama kasdien.
Čia šiaip parašiau, pamąstymui. Tik prašau labai to nesureikšminti.

Meile gyvenime dar ne viskas... Bet be meiles viskas yra niekas...

rene*

Neaktyvus dalyvis

rene*

Neaktyvus dalyvis

2011-09-30 17:23

30 rugsėjo 2011 - 17:23

QUOTE(*Miledi* @ 2011 09 30, 13:38)

<{POST_SNAPBACK}>

Čia daugiau priklauso nuo regiono ir tarmės. Žemaičiai niekuomet taip gražiai neišdainuos, kaip suvalkiečiai: Algimantai, Žygimantai, Virginijau, Stanislovai. Bus tik Algi, Žygi, Virgi, Stasy. Ar žemaičiai gyvena trumpiau?

ruduo*

Atkaklus dalyvis

ruduo*

Atkaklus dalyvis

2011-10-03 11:29

03 spalio 2011 - 11:29

QUOTE(*Miledi* @ 2011 09 30, 14:38)

<{POST_SNAPBACK}>

Savo vyro vardą visada ilginau-mažybinė forma ilgesnė,tačiau tai nelėmė jam ilgesnio gyvenimo

rene*

Neaktyvus dalyvis

rene*

Neaktyvus dalyvis

2011-10-03 19:11

03 spalio 2011 - 19:11

Artėjant prie Vilniaus fiziškai pajutau skaudų nerimą ir vos nepasukau pro Bukiškį link Santariškių. Tai pirma mano kelionė į Vilnių nuo pernai birželio, kai savo žmogų parsivežiau po antros chemijos.

Atrodo ne tik širdis tai prisiminė, bet visas kūnas. Teko sustoti pakelėj, pabūti kelias minutes, kad galėčiau vairuoti toliau.

Popietę praleidom puikiai. Daug juokavom, daug juokėmės.
Oficiali padėka tau, Ragana66. Tu esi super

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2011-10-04 06:53

04 spalio 2011 - 06:53

QUOTE(Rene0 @ 2011 10 03, 20:11)

Oficiali padėka tau, Ragana66. Tu esi super

<{POST_SNAPBACK}>

Taip RAGANA66 tikrai labai faina ir maloni dvieju leliuku mama. Teko susipazinti su ja. Ir pamanyk tu man mes pazinom viena kita net nemate

Vat cia nasliu stiprus rysis

rene*

Neaktyvus dalyvis

rene*

Neaktyvus dalyvis

2011-10-06 10:13

06 spalio 2011 - 10:13

Taip sunku ir skaudu buvo kiekvienam žingsny.
Parduotuvėse negalėjau prieti arčiau prie vyriškų prekių skyriaus.
Stengiausi nė nematyti jų.
Šiandien nupirkau vyriškas šlepetes.

Keistas jausmas.
Žentui, žinoma.

Mano žmogaus paminklui jau pamatukai išlieti

Vėl nešiojuosi jo foto piniginėj. Ir kaskart atidarius akimirkai stabteliu.
(Prekybininkai mane gali kuo puikiausiai apsukinėti.

)
Gal baisu, kad imu primiršti?

mamakubu

Ekstra senbuvis

mamakubu

Ekstra senbuvis

2011-10-07 11:58

07 spalio 2011 - 11:58

QUOTE(Rene0 @ 2011 10 06, 11:13)

Mano žmogaus paminklui jau pamatukai išlieti

Vėl nešiojuosi jo foto piniginėj. Ir kaskart atidarius akimirkai stabteliu.
(Prekybininkai mane gali kuo puikiausiai apsukinėti.

)
Gal baisu, kad imu primiršti?

<{POST_SNAPBACK}>

Sitame gyvenime isties reikia budrios akies, nes apsuka ant kiekvieno kampo ir zmonems nesvarbu kas tu ir kaip tu gyveni

As irgi nesiojausi ilgai foto pinigineje. Nepamenu kaip isemiau, tik vat uzrasa jo man palikau. Nemaiso jis man, o kai kada padeda, suteikia stiprybes. Nors ir taip esu isitikinus, kad maniskis man padeda is ten. Tikiu tuo ir man lengviau (kuriamoji vizualizacija

)
Kam gal bus i nauda:
http://www.supermama...howtopic=771067

Leita

Super senbuvis

Leita

Super senbuvis

2011-10-08 07:42

08 spalio 2011 - 07:42

QUOTE(Rene0 @ 2011 10 06, 11:13)

Gal baisu, kad imu primiršti?

"Meilė ateina neįspėjusi. Kartą duota ji niekada neatimama. Būtina tai prisiminti. Jos negalima prarasti. Meilė yra neišmatuojama. Jos negalima išmatuoti metais, minutėmis ar sekundėmis. Ji yra neišmatuojama. Negalima jos ir palyginti su kita. Ji tiesiog yra. Net trumpiausias tikros meilės prisilietimas gali palaikyti visą gyvenimą. Būtina tai prisiminti.
Ar prisimeni, kaip kartą sakiau, kad mes užmirštame veidus žmonių, kuriuos mylėjome? Taip nėra. Tik įsivaizduojame, kad juos praradome, o iš tikrųjų jie tampa mūsų dalimi, todėl negalime matyti jų nešališkai. Norėčiau, kad galvotum apie mane būtent taip. Kad žinotum, jog visada būsiu su tavimi, nors galbūt ir negalėsi atkurti atmintyje mano veido.
Gyvenk! Rizikuok! Tam iš tikrųjų skirtas gyvenimas. Mes privalome siekti laimės. Niekas niekada nenugyvens gyvenimo už mus ir negalės nurodyti, kaip reikia gyventi. Pasitikėk savo nuojauta. Rinkis tai, kas geriausia. Be to, atidžiai to ieškok. Neleisk , kad tai išslystų iš rankų. Kartais geri dalykai ateina pas mus nepastebimai, juos sunku nusakyti. Nuo mūsų priklauso, kuo baigsis netikėtas susitikimas. Ką norėsime matyti. Ką panorėsime matyti. Ką panorėsime išsaugoti. Ką panorėsime prisiminti. Nepamiršk, kad gyvenimo meilė slypi viduje. Niekas niekada jos negalės iš tavęs atimti.
Norėčiau, kad mane prisimintum su šypsena. Neužmiršk, kad čia būta meilės."
Linda Olsson - Dainuosiu tau švelnias dainas

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis