Sudėtingas mano santykis su religija ir Bažnyčia. KAi prireikia iš vidaus, nueinu į Katedrą (tik į Katedrą) ne pamaldų metu, pasėdžiu, jėgų pasisemiu, bet ten nesimeldžiu dažniausiai. Ir Mišias tik katedroje užsiprašau. Tada pasimeldžiu, tinka. Per laidotuves Šv. Mišios buvo kitoje bažnyčioje, labai nepatiko kunigas, su kuriuo kalbėjausi: galėtų būti verslininkas, bankininkas, bet tik ne ten, kur kalbama apie Anapusybę. Kartais meldžiuosi namie - kai jaučiu poreikį.
Šiandien pirmą kartą prisiverčiau išsikepti tarkinių blynų. Juos daugybę metų kepdavo Mano Žmogus, nepaprastai skanius, žiūrėdavo, kaip valgau ir klausydavosi pagyrimų

. Kai kugelį išsikepsiu, bus peržengta dar viena riba