tai kaip ir knygelės atkrenta 
tai gal dar turiu vilčių 
ir vėl aš čia optimistiškai pati sau sužibėjau 
ačiū už padrąsinimus ir patarimukus
kol kas dar naršausi ir skaitausi - šiaip aš labiau turbūt noriu ne įrištos knygos, o albumėlio, kurį nuolat galima papildyti naujais lapais tai kaip ir knygelės atkrenta tai gal dar turiu vilčių ir vėl aš čia optimistiškai pati sau sužibėjau
ačiū už padrąsinimus ir patarimukus
tai kaip ir knygelės atkrenta tai gal dar turiu vilčių ir vėl aš čia optimistiškai pati sau sužibėjau ačiū už padrąsinimus ir patarimukus
tada tau tiktų pasiskaitinėti Scrapo temose, nes ten panos darosi albumėlius su tokiais žiedukais, į kuriuos galima papildomai įsegti lapus 
Sveikos, turiu klausimą: kaip geriausiai būtų įrišti A4 formato lapus. Noriu įrišti kelias kopijuotas knygas, bet spiralė pabodo, noriu kažko geresnio, patvaresnio
QUOTE(Zemugne @ 2010 02 18, 09:50)
Sveikos, turiu klausimą: kaip geriausiai būtų įrišti A4 formato lapus. Noriu įrišti kelias kopijuotas knygas, bet spiralė pabodo, noriu kažko geresnio, patvaresnio
na manau jei knygos plonos tai galima japonišką siuvimą pritaikyti, jei stora knyga, yra varžtai, bet šiaip abu tie atvejai nepatogūs vartymui, vistiek spiralė geriausia..
nebent jei norisi kietų viršelių.. ai nu dar galima padaryti papke su dokumentų sąsaga viduj, popieriuj pramuši dvi ar keturias skyles ir įsegi..
wow 
trr, tu vis sugebi nustebinti 
Labai paaugliukiškas dienoraštis 
trr, tu vis sugebi nustebinti Labai paaugliukiškas dienoraštis
trr, wow 
nugrimzdo tema, keliu aukštyn. 
nes negaliu nepasidalinti jaudinančia (fanatikui ) patirtimi ir dar šiek tiek istorijos. bandysiu trumpai, bet vistiek galite neskaityti tolimesnės litanijos, tik permesti akimis vaizdus.
ėmiausi visai kitokio, niekada dar nedaryto įrišimo būdo. kai studijų metais apie jį išgirdau, maniau, kad dėstytoja kažką painioja, nes taip NEĮMANOMA. metams bėgant sužinojau, kad ji vistik nekliedėjo, o tai yra tikrasis ir kur kas senesnis įrišimas. bandysiu paaiškinti esmę. to ko mus mokė, ir ką dariau iki šiol ir ką daro beveik visi profesionalūs lietuvos knygrišiai, ir visi pramoniniai įrišimai yra case binding įrišimas, (neturi jis vertimo, tegu bus dėžutinis). jis atsirado tik devyniolikto amžiaus pradžioje (gal jau ir minėjau). esmė jo ta, kad viršelis pirma aptraukiamas oda (ar audiniu ar pan), o tik tada į jį įklijuojamas knygos blokas, o čia pirma viršelis pritvirtinamas prie knygos bloko, o tik tada atraukiamas oda. taip yra sudėtingiau, bet ir tvirčiau gaunas. būtent taip buvo daroma nuo pat seniausių įrišimų iki kol atsirado tas case binding.
na ir štai, senai svajojau jį išbandyti ir dabar pabandžiau jį daryti pagal prancūzų "vadovėlį", kadangi prancūziškai nemoku 
, tai ko nebuvo parodyta paveikslėliuose, tą teko spėlioti ir improvizuoti. taigi šitoj vietoj esu visiškas autodidaktas, o ir sekėsi ištiesų klaikiai yra klaidelių, netikslumų, nesgrabno atlikimo ir dar liko milijonas klaustukų, ir dar milijonas neišbandytų variantų. na bet gal po dešimto ar dvidešimto bandymo bus geriau.
taigi kitos detalės.
čia reikėjo suformuoti petelius (shoulders), regis kažkada čia jau buvo pavyzdys iš neto. tai tie bloko kraštų užlenkimai prie nugarėlės. na man jie nesigavo, jie turi būti 90 laipsnių kampu, o pas mane šiaip ne taip gavos gal 75, beto jie pernelyg platūs ir dar atidžiau pažiūrėjus matosi, kad to skėtimosi centrą "pamečiau"
o tos skersai einančios lininės virvelės tai yra taip vadinami ryšiai (prie jų siūnami popieriaus lankai, taigi tai yra konstrukcijos dalis).
man nemažiau didinga ir graži, nei graikų šventyklos kolona..
o čia jau su pritvirtintais viršeliais ir kaptalais.
šiuo atveju viršeliai pritvirtinti paprasčiausiu būdu - ryšių galai tiesiog priklijuojami prie kartono, bet dar tvirčiau būna, kai jie dar per skylutes įveriami tą kartoną.
ir tada visa tai aptraukiama oda.. va čia ir prasidėjo panika nes pritrūko dar keturių ar penkių rankų
tęsinys bus.
nes negaliu nepasidalinti jaudinančia (fanatikui
) patirtimi ir dar šiek tiek istorijos. bandysiu trumpai, bet vistiek galite neskaityti tolimesnės litanijos, tik permesti akimis vaizdus. ėmiausi visai kitokio, niekada dar nedaryto įrišimo būdo. kai studijų metais apie jį išgirdau, maniau, kad dėstytoja kažką painioja, nes taip NEĮMANOMA. metams bėgant sužinojau, kad ji vistik nekliedėjo, o tai yra tikrasis ir kur kas senesnis įrišimas. bandysiu paaiškinti esmę. to ko mus mokė, ir ką dariau iki šiol ir ką daro beveik visi profesionalūs lietuvos knygrišiai, ir visi pramoniniai įrišimai yra case binding įrišimas, (neturi jis vertimo, tegu bus dėžutinis). jis atsirado tik devyniolikto amžiaus pradžioje (gal jau ir minėjau). esmė jo ta, kad viršelis pirma aptraukiamas oda (ar audiniu ar pan), o tik tada į jį įklijuojamas knygos blokas, o čia pirma viršelis pritvirtinamas prie knygos bloko, o tik tada atraukiamas oda. taip yra sudėtingiau, bet ir tvirčiau gaunas. būtent taip buvo daroma nuo pat seniausių įrišimų iki kol atsirado tas case binding.
na ir štai, senai svajojau jį išbandyti ir dabar pabandžiau jį daryti pagal prancūzų "vadovėlį", kadangi prancūziškai nemoku
, tai ko nebuvo parodyta paveikslėliuose, tą teko spėlioti ir improvizuoti. taigi šitoj vietoj esu visiškas autodidaktas, o ir sekėsi ištiesų klaikiai yra klaidelių, netikslumų, nesgrabno atlikimo ir dar liko milijonas klaustukų, ir dar milijonas neišbandytų variantų. na bet gal po dešimto ar dvidešimto bandymo bus geriau. taigi kitos detalės.
čia reikėjo suformuoti petelius (shoulders), regis kažkada čia jau buvo pavyzdys iš neto. tai tie bloko kraštų užlenkimai prie nugarėlės. na man jie nesigavo, jie turi būti 90 laipsnių kampu, o pas mane šiaip ne taip gavos gal 75, beto jie pernelyg platūs ir dar atidžiau pažiūrėjus matosi, kad to skėtimosi centrą "pamečiau"
o tos skersai einančios lininės virvelės tai yra taip vadinami ryšiai (prie jų siūnami popieriaus lankai, taigi tai yra konstrukcijos dalis).
man nemažiau didinga ir graži, nei graikų šventyklos kolona..
o čia jau su pritvirtintais viršeliais ir kaptalais.
šiuo atveju viršeliai pritvirtinti paprasčiausiu būdu - ryšių galai tiesiog priklijuojami prie kartono, bet dar tvirčiau būna, kai jie dar per skylutes įveriami tą kartoną.
ir tada visa tai aptraukiama oda.. va čia ir prasidėjo panika
nes pritrūko dar keturių ar penkių rankų tęsinys bus.
lauksim tesinio baisiai idomu,aciu trr
antra dalis. aptraukta ir baigta, (tik dar nedekoruota) knyga.
nugarėlėje matosi tie iškilę ryšiai, todėl jie vadinami iškilieji. dar būna įleidžiami (naudojami maždaug nuo 15am.), kai būna įleisti į specialiai bloko nugarėlėje įpjautus griovelius ir nugarėlė būna lygi. vėliau vis grįždavo mada iškilių ryšių, bet dažiausiai jie būdavo tik dekoratyviniai, o ne kaip funkcionali konstrukcijos dalis, tiesiog nugarėlės viršelyje priklijuotos kartono ar odos juostelės. taigi šiuo atveju gaunas viršelio nugarėlė priklijuota prie bloko nugarėlės, t.y. atvertus knygą tarp jų neatsiranda plyšys, kaip kad būna paprastose pirktinėse knygose:
tai vadinama pastovi nugarėlė (o ta su tarpu - tuščioji, čia terminas pagal laucevičių, jei kam įdomu. angl. tight back rusiškai gluchoj korešok). tokia nei geresnė nei blogesnė, anot laucevičiaus gal tvirtesnė, bet užtat sunkiau vartosi lapai.
toliau priešlapiai
jei neklystu, tokie priešlapiai yra vadinami dubliūrai (doublure). čia ėmiau tiesiog marmuruotą popierių, bet (kairėje, taip vadinamam klijuojamam priešlapy) būdavo naudojama bet kas - ir šilkas, ir oda, ir dekoruotos metalo panelės, ir perlamutro mozaikos, kas tik nori o tas rėmelis gausiai dekoruojamas auksuotais ornamentais. o dešinėje, taip vadinamam laisvajam priešlapy, irgi naudojamas dekoruotas popierius arba šilkas, (beje čia dar viena aukštoji matematika, kaip gražiai užklijuoti šilką ant popieriaus 
)
tai tiek. toliau dar bandysiu šiek tiek dekoruoti viršelį (irgi mūsuose gana retai naudojama technika). bet apie tai trečioje dalyje.
P.S. kai kur paminiu angliškus terminus tam, kad norintys pasigilinti turėtų raktažodžius googlinimui, nes lietuviškai nieko nėra.
p.p.s nu ir sory už ilgą postą, bei baisios kokybės telefonines nuotraukas ( )
nugarėlėje matosi tie iškilę ryšiai, todėl jie vadinami iškilieji. dar būna įleidžiami (naudojami maždaug nuo 15am.), kai būna įleisti į specialiai bloko nugarėlėje įpjautus griovelius ir nugarėlė būna lygi. vėliau vis grįždavo mada iškilių ryšių, bet dažiausiai jie būdavo tik dekoratyviniai, o ne kaip funkcionali konstrukcijos dalis, tiesiog nugarėlės viršelyje priklijuotos kartono ar odos juostelės. taigi šiuo atveju gaunas viršelio nugarėlė priklijuota prie bloko nugarėlės, t.y. atvertus knygą tarp jų neatsiranda plyšys, kaip kad būna paprastose pirktinėse knygose:
tai vadinama pastovi nugarėlė (o ta su tarpu - tuščioji, čia terminas pagal laucevičių, jei kam įdomu. angl. tight back rusiškai gluchoj korešok). tokia nei geresnė nei blogesnė, anot laucevičiaus gal tvirtesnė, bet užtat sunkiau vartosi lapai.
toliau priešlapiai
jei neklystu, tokie priešlapiai yra vadinami dubliūrai (doublure). čia ėmiau tiesiog marmuruotą popierių, bet (kairėje, taip vadinamam klijuojamam priešlapy) būdavo naudojama bet kas - ir šilkas, ir oda, ir dekoruotos metalo panelės, ir perlamutro mozaikos, kas tik nori
o tas rėmelis gausiai dekoruojamas auksuotais ornamentais. o dešinėje, taip vadinamam laisvajam priešlapy, irgi naudojamas dekoruotas popierius arba šilkas, (beje čia dar viena aukštoji matematika, kaip gražiai užklijuoti šilką ant popieriaus )tai tiek. toliau dar bandysiu šiek tiek dekoruoti viršelį (irgi mūsuose gana retai naudojama technika). bet apie tai trečioje dalyje.
P.S. kai kur paminiu angliškus terminus tam, kad norintys pasigilinti turėtų raktažodžius googlinimui, nes lietuviškai nieko nėra.
p.p.s nu ir sory už ilgą postą, bei baisios kokybės telefonines nuotraukas (
)
intarsija arba mozaika dekoravimo technika šiaip reikalaujanti tikslumo, tačiau teoriškai ji nėra sudėtinga. nežinau kodėl, mūsuose ji retai naudojama, nei dabar, nei seniau. gal kad jos patvarumas kelia abejonių. tuo tarpu pasauly, tiek geografiškai, tiek istoriškai ši technika labai paplitusi.
aplikacija (onlay), kai oda klijuojama ar prisiūnama tiesiai ant pagrindo ar vienas sluoksnis ant kito. tuo tarpu intarsija (inlay), kai odoje išpjaunamas gabaliukas, o vietoj jo įstatomas kitas, kitos spalvos toks pats gabaliukas. tereikia turėti įvairių spalvų odos..
čia pats paprasčiausias pavyzdys, vienas motyvas, viena spalva.. o va kaip tikri profai padaro va čia ir dar čia ir va dar čia. gaila internete ne patys įspūdingiausi pavyzdžiai, neradau bent jau, knygose turiu daugiau, kai detalės ypač sudėtingo kontūro ir milimetrinių išmatavimų..
tuo tarpu pasauly, tiek geografiškai, tiek istoriškai ši technika labai paplitusi. aplikacija (onlay), kai oda klijuojama ar prisiūnama tiesiai ant pagrindo ar vienas sluoksnis ant kito. tuo tarpu intarsija (inlay), kai odoje išpjaunamas gabaliukas, o vietoj jo įstatomas kitas, kitos spalvos toks pats gabaliukas. tereikia turėti įvairių spalvų odos..
čia pats paprasčiausias pavyzdys, vienas motyvas, viena spalva.. o va kaip tikri profai padaro va čia ir dar čia ir va dar čia. gaila internete ne patys įspūdingiausi pavyzdžiai, neradau bent jau, knygose turiu daugiau, kai detalės ypač sudėtingo kontūro ir milimetrinių išmatavimų..
