neprisileidziu jokiu piktu ir blogu minciu 
As tikrai nesitikejau taip greit ir lengvai pagimdyt,bet yra kaip yra.Priemimo skyriuje praleidau pusvalanduka,o gimdykloje po 15 min jau savo glebyje glaudziau mazuleli.Nei pati nespejau susivokt,kaip greit viskas praejo. 
Mano gimdymas truko 10,5val, saremius labai lengvai iskenciau, galvojau bus 100 jei ne daugiau kartu baisiau, manau man labai padejo nusiteikimas, kad nieko as nepakeisiu, tad visa nestuma apie gimdyma galvojau tik tiek, kad kur gimdysiu. Paskaitydavau ir gimdymo istorijas, bet jos kazkaip manes visai nepaveike
Tik su sypsena i gimdymo namus ir nekmuot save bereikalingomis mintimis 
ir nekmuot save bereikalingomis mintimis
QUOTE(Kulke @ 2009 07 02, 15:07)
Mano nusiteikimas kol kas toks: VISKAS TURI BUTI GERAI neprisileidziu jokiu piktu ir blogu minciu
neprisileidziu jokiu piktu ir blogu minciu mano toks buvo abu kartus - 2006 ir 2008 nors pagimdziau ne pati o cz pagalba, bet niekad neleidau sau galvot kad kazkas bus blogai , tesiog megavausi nestumu ir pasitikejau medikais, kitaip isprotet galima butu per visa
. Niekad neleidau sau kitiems gadint nuotaikos ir siet kazkokio nerimo blogiom, sligiom mintym ir patarimais, jei tokie ir budavo -neklausydavau. Nestukems tesiog draudziama bendraut su pesimistais is viska zinanciais 
Sekmes ir daug geru emociju dar tik ir besiruosancioms gimdyt
Visad malonu, kad atsiranda mamyčių, tarp dienos rūpesčių surandančių laiko mums, besilaukiančioms, tam, kad padėti įveikti priešgimdyvinį jaudulį.
Mums liko taip pat nebe daug, vos 2-3 savaitėlės. Nežinia, baimė, nerimas aplanko kasdien. Visų pirma tiek daug metų praėjo nuo pirmojo gimdymo, kuris, po beveik paros laiko skausmų ir skausmelių baigėsi ekstriniu CP, ir, antra, o kaip gi bus šįkart? Veju nerimastingas mintis šalin, šaukiuosi tik geras, bet, kaip sakoma, kol nepagimdysi, kol jau prie krūtinės glausi savo brangenybę, šios mintys it šešėliai skverbsis į pasąmonę be perstojo. Vistiek tikiu, kad viskas bus gerai . To linkiu ir jums, visoms . 
Mums liko taip pat nebe daug, vos 2-3 savaitėlės. Nežinia, baimė, nerimas aplanko kasdien. Visų pirma tiek daug metų praėjo nuo pirmojo gimdymo, kuris, po beveik paros laiko skausmų ir skausmelių baigėsi ekstriniu CP, ir, antra, o kaip gi bus šįkart? Veju nerimastingas mintis šalin, šaukiuosi tik geras, bet, kaip sakoma, kol nepagimdysi, kol jau prie krūtinės glausi savo brangenybę, šios mintys it šešėliai skverbsis į pasąmonę be perstojo. Vistiek tikiu, kad viskas bus gerai . To linkiu ir jums, visoms
.
Pirmas gimdymas nepaliko jokiu "baisiu" prisiminimu. Tad ir antrojo laukiau kaip nuostabios dienos, kai susitiksiu su savo leliuku. Mazylis neskubejo ateiti, tai tik tas uzdelsimas nervino 
ir visu skambuciai "...ar dar ne" Vien del to norejosi kuo greiciau sulaukti tos dienos.. Pavakare uzejo noras vaziuoti pasitikrinti, tos maudenimas kaip per menesines..bet dat nesitikejau, kad sekancia diena jau laikysiu savo suneli.. Gimdymas skiresi nuo pirmo, buvo 
brr... Bet viska atperka mazylio akutes, zvilgsnis, kvapas...
Tik nuo nuotaikos ir psichologinio nusiteikimo viskas priklauso 
Geros visosms nuotaikytės
