Žinau ne vieną atvejį kada vyrai savo pirmagimėms duoda savo pirmųjų meilių vardus, nu ir tos dukros žino ir žmonos ir nieko...
Tau dabar skaudu, kad jus abi paliko dėl kitos, kurios vardu dabar tu turi šaukti savo mylimą dukrelę, bet... tai laikina-laikas gydo žaizdas ir po poros metų tu apie savo vyrą ir jo moteriškę net neprisiminsi arba prisiminsi linksmesnėje formoje...
Savo vyro taip staigiai iš gyvenimo visiškai neišbrauksi, nes tu augini vaikelį nuo jo ir pradžioje į dukriuką žiūrėdama pagalvosi apie jį... apie jo šunybes... bet tai laikina... Nes isisuksi į darbą, atsiras naujas vyras tavo gyvenime ir buvusį su visom šunybėm užmesi į patį žemiausiąji ir mažiausiai varstomą stalčiuką...
O jei pačiai bus ramiau ir teisiškai nesiimsi žygių keisti vardo, tai pati gali vaiką vadinti kitu vardu, koks mielas tau. Daug pažįstu žmonių, kurie dokumentuose turi kitus vardus, o nuo mažens tėvai šaukė visiškai kitu vardu. Aš ir pati savo tikrą vardą sužinojau pirmoje klasėje(žurnale buvo užrašyta), bet vistiek visi mane vadino ir kreipėsi taip kaip šaukė tėvai. O kai man suėjo 16-ka ir reikėjo eiti pasą keisti, tada aš visiems pasakiau, kad nuo šios dienos prašau mane vadinti vardu, koks yra dokumentuose. Beje man varda išrinko irgi tėtis

aš žinau visą savo vardo istoriją, aišku ji ne tokia kaip tavoji, bet...
Tu turi savo situacija ir tik tu pati turi priimti sprendimą kaip tu savo vaiką šauksi. Kai paaugusiai mergaitei kils klausimai-viska papasakosi ir tikiu tikrai ne su tokiu skausmu krūtinėje kokį jauti dabar, o tiesiog konstatuosi faktą. Dukra pati priims sprendimą koks vardas turi figuruoti jos pase. Juo labaiu, kad vardo ar pavardės keitimui turi užpildyti tik vieną eilutę(dėl ko tu nori pakeisti). Gal ji išvis nepasirinks nei vardo, kurį išrinko vyras, nei vardo, kurį išrinkai tu.