Dievas jūsų gyvenime- 2

O jei priėmė į mašiną, nes norėjo tau padaryti gerą darbą ir važiuoja savim patenkintas, kad tau padėjo, padarė gerą darbą, tai jau blogai? Tu neapsidžiaugtum, kad tave veža, o ne guli baloj? Ar darbas pasidaro ne geras?

Aš taip suprantu...man šiuo atveju tarkim jis padarė gerą darbą, man padėjo, bet ar įsidės jis akmenėlį sau į krepšelį.....Ar padarė gerą darbą ir sau...?...

Su tais akmenukais priminėt man mano vieną gerą darbą Dar ir dabar prisiminus juokiuosi

Bjaurus žiemos rytas, slidu, mašinos vienos kieme neužsikuria, kitos nuo kelio nuslysta, o kitos rieta lėtai ir tuo turbūt džiaugiasi. Vyras nuo ryto mane perspėjo, kad būčiau atsargi ir išvažiavo į darbą. Tikrai vairavimo sąlygos sudėtingos, bet sėkmingai vaikus išvežiojau ir grįžtų namo. Svajoju apie karštą arbatą ... Įsuku jau į savo gatvelę, kur galima sutikti tik savo kaimynus ir netyčia pasiklydusius iš nežinojimo, kad mūsų gatvele niekur nenuvažiuosi Ir matau, vienas toks pasiklydęs ir dar sniege užstrigęs. Vaje kaip jis ne laiku Tačiau negi paliksiu žmogų, nes čia važiuoja mašinų labai retai. Ir ko gero tik į vakarą užsuks grįžtančios namo arba aš pati dar kur nors važiuosiu. žodžiu sustoju ir klausiu kuo galiu padėti. pasirodo reikia tik ištraukti iš sniego ir dar padėti užsivesti. lyg ir nieko sudėtingo. Žmogus neturi nieko, nei virvės, nei kastuvo aišku. gerai, turiu aš viską, nes žinau kur gyvenu Parodau kur užkabinti kablį, paklausiu ar sugebės, nors tokio klausimo vyro klausti nesmagu. jis patikino, kad taip ir aš net nekreipiau dėmesio. Žodžiu, ištempiau jį iš sniego, padėjau užkurti, ištempiau iš to slidaus kalnuoto keliuko. Išlipu iš mašinos ir matau, kad mano mašinos galinis bamperis nutrauktas, nes prikabino kablį tai ne ten kur reikia. Žmogus visas pasimetė, o aš tik sugebėjau išlementi "tai turbūt jam nedaug ir reikėjo", o pačios širdis kulnuose, nes supratau, kad tai kainuos. Žmogelis pasakė greiti ačiū ir išdūmė. Man remontas kainavo 400 lt. Servise vyrai iš manęs susiriesdami juokėsi ir aš juokiausi iš savęs.

Tai dabar aš jau užsidėjau sau gero darbo akmenuką ar ne ? Iš tikro tai nepykau ant žmogaus. Tik šiaip buvo keista, kad nežino kur galima užkabinti kablį, o kur ne. Vyrui pasakyti buvo nesmagu, nors irgi man nieko nesakė. Supranta, kad visokių nuotykių pasitaiko.

Manau geras darbas yra geras darbas ir jei žmogus jį padarė, akmenėlį įsidėjo. Kokio dydžio - jau kitas klausimas, bet kažkokį įsidėjo.

Apie kokius jūs čia akmenėlius, aš juos suprantu tik neigiamai "akmuo po kaklu" ar "akmenėlis į kažkieno daržą" ir pan.

manau užsidėjai Ir turbūt du, už pagalbą ir už supratimą ir nesupykimą. Žinai skaitydama apie traukimą su virve iškart pagalvojau, kad"užpakalį" tau nutraukė, mane jau auklėjo broliai, kaip kabint ir kaip kurtis, kad traukiančios mašinos "nesužaločiau".
Papildyta:

Buvo filmukas, kur meškiukas rinko akmenukus, po vieną už kiekvieną gerą darbą...

Dalai Lama sakė, juoktis reikia daugaiu ir visą laiką pats šypsosjosi, tai gal ir geras darbas, jei juoką kelia , nors ne man spręsti , bet istorija linksma

Mano manymu yra svarbu daryti gerus darbus, bet nesipusti, "va kokia as gera padariau gera darba".

Taciau pati jau keinta karta parduotuveje papauolu i tokia padeti, kad prie manes priena vaikas ir praso " teta gal galetumet atiduoti vezimeli" ( juk jame litas ikistas). man to vezimelio negaila, bet as einu kartu su sunumi, kuriam seseri ir jie visad papraso pirmi, tada tas supyksta ir sako "mam, as nuvesiu vezimeli", as tada bandau jam paaiskinti, kad jie pirmi paprase, bet jis vistiek pyksta ir taip jau pora kartu, o siandien dar ir vyrui tokia pati situacija pasitaike, tas irgi tiems vaikams atidave vezimeli, tai buvo asaru pakalne. Visai susimaisiau cia atrodo vieniem gero nori, bet jau tavo vaikas lieka nuskriaustas ir net nepadeda ikalbinejimai, kad as jam penkis litus duosiu. Ka daryti nebezinau ir net jau toks nemalonus jausmas eiti i parduotuve, nes zinau kuo tai gali baigtis.

Dar yra akmuo užanty , žodžiu lietuvių tautosaka teigiamais akmenais mūsų nelepina
Papildyta:

O gal apsispręskit dar namie, duodat ar neduodat, tuomet ir su vaikais susitarsit iš anksto...
Va vaikinas rekolekcijose man "smegenis praplovė" ,sakė niekiek gali neduot, vis tiek to, ko reikia - neduosi, net jei duosi 2 lt, nes žmogui reikia santykio , o kai duodi tą litą, vis tiek tuštumos jausmą jauti, kad vieni jie auga, tie vaikai ir litu tik "atsifutbolini", na, lengviau nepasidarė, tiesa...

Kažko netraukia daryti gerus darbus tik tam, kad sau pasakyčiau- va, kokia tu gera, dėl idėjos . Arba yra vidinis noras padėti, arba ne.Savęs neprievartauju dėl dangaus vartų.

Ne mes, o "ištiestos rankos" krauna akmenukus mums į dėžutę. jie dirba savo darbą, jie sudaro mums salygą pabūti geriems ir išreikšti dievišką meilę.
Kas sureikšmina pinigus, tas vargšas. Pinigai yra priemonė tikslui pasiekti. Jei religijų paslaugomis besinaudojantys neniekintų pinigų, o daugiau uždirbtų, turėtų galimybę ir aukoti daugiau, nesiskųstų bažnyčios lėšų stoka. Paprasta, kai neturi, tai ką gi duosi?
Blogai jausdavausi, kai kokia bobulė paprašydavo, o aš neturėjau ką duoti. Bet viena superinė pasitaikė: turėjau kišenėj 5 ct, tuos ir atidaviau. O ji įsižiūrėjo ir kad sušuks "ach tu zaraza''
Papildyta:

Kažkaip tau viskas super pavyksta. Kai kurie dešimtmečiais eina link tokio suvokimo, kurį tu tiesiog turi. Kažin, daug mokėjai ar darmavai davė?

DArom sutartį? Tu mane išmokyk materialiai suktis, aš tau- paskaitą apie dangaus vartus. ???