QUOTE(norako @ 2007 12 13, 11:04)
Kaip jūs lengvai rašot, "pakanka žinoti".....kaip gi jūs žinot? Aš kartais nė apie save tiek nežinau...
Bęsalygiška meilė ir yra tikroji meilė, ugdanti kurianti, dažniausiai yra
keičianti, o tai jau sąlygota meilė...pagal ką jūs kuriat, ugdot, ar tik ne pagal
savo pasaulį? kažkokius
savo asmeninius susiklosčiusius vaizdinius...jie, ne universalūs. Manau, besąlyginė meilė yra priėmimas, kaip yra, nes aš nežinau modelio, pagal kurį turėčiau teisę keisti kitą. ..Nežinau, ar aiškiai išreiškiau mintį...
Papildyta:
Gal galėtumėte praplėsti, ką turėjot omeny tai sakydama?
Aš kalbėjau apie santykį ne su nežinia kuo", o apie santykį su Dievu.
Juk negyvenam izoliuoti, kad viską reiktų perleisti per save? Ne viską būtina patirti savo kailiu, kad galėtum suprasti kitą.
Kalbėjom apie meilę sau, taigi besąlygiška meilė sau manęs nedžiugina. Nesijaučiu privalanti keisti kitus, išskyrus tuos, kurių ugdymas man patikėtas. Kad vaikas užaugtų tvirtas, jam reikalinga besąlygiška mamos meilė ir reikli tėvo, kitaip jam teks patirti daug problemų, todėl manau, kad vien besąlygiškos meilės neužtenka, kad tobulėtum. Kaip ir neįmanoma tapti brandžiu žmogumi jos nepatyrus.
Kalbant apie tavo atsaką į Luknės postą, man keistokai nuskambėjo tavo įvertinimas, kad Luknės duotas pavyzdys rodo jos norą pririšti kitą žmogų prie savęs, padaryti jį savo skolininku. Man su džiaugsmu atiduotas apelsinas reiškia artimo meilę, o ne norą užsidėti pliusą.
Beje, prisiminiau, panašią į tavo cituotą Dalai Lamos istoriją pasakodavo mūsų senolis - gyveno moteriškė, kuri labai norėjo patekti į dangų, taigi uoliai darydavo gerus darbus ir po kiekvieno įmesdavo į dėžutę po žirnį, kad skaičiaus nepamestų. Gulėdama mirties patale, paprašė atnešti dėžutę, kad pasitikrintų, kaip "užsidirbus" dangų. Deja, atidarius rado tik vieną žirnį...
Ilgai nesuprasdavau tos istorijos esmės, nes ji buvo lyg ir be pabaigos ar įprasto moralo. O dabar man atrodo, kad nepaisant mūsų intencijų, būtina daryti gerus darbus, nes tarp jų gal pasitaikys nors vienas toks, kuris atvers dangaus vartus. Artimo meilė neturi būti jausmas, tai elgesys. Šiuo gyvenimo laikotarpiu taip ją suprantu.