žinot, neseniai supratau, kad kasdienybė netampa pilka rutina, kai dieną pragyveni su Dievu. Tiesiog visa diena tampa spalvinga ir nenuobodi
QUOTE
PVZ. esu nusprendus neperskaičiuoti parduotuvėje duodamos grąžos (nusprendžiau dar studentavimo laikais, ten gretimoj parduotuvėj labai apsukinėdavo). Tuos nusuktus pinigus laikau mokesčiu už ramybę ir komfortą nesibarti su pardavėjomis. Jei man reikėtų paprašyti tų kelių centų jausčiausi taip prastai, kad susigadinčiau daugiau sveikatos, nei palikau pinigų. Panašiai ir su bandančiais pasinaudoti
Žinai, ir čia yra idealizacija.Rašau todėl, kad pati turiu panašų kompleksą, tik aš, priešingai nei tu, visada pasiaiškinu, ir stengiuosi išlaikyti ramybę savyje, tiesiog darau tai su jumoru. pabandyk nesusinervinti, bus nauja patirtis
QUOTE
kasdienybė netampa pilka rutina, kai dieną pragyveni su Dievu. Tiesiog visa diena tampa spalvinga ir nenuobodi
Aš sakyčiau, kad pripildyta džiaugsmo.
Galima neperskaičiuoti centų. Bet ilgainiui, jei tai tampa įpročiu lyg apsaugančiu save nuo neigiamų emocijų ir ateina laikas didesnės apimties darbams, kur bando nusukti 2-10-20tūks. tai tiesiog liksi kvailio vietoj ir neigiamų emocijų per akis. O tiems, kurie tai bando daryti, jokie dievai nerūpi.
Aha, pasigedom teisingumo?
QUOTE(barsukele @ 2007 12 18, 21:03)
Žinai, ir čia yra idealizacija.Rašau todėl, kad pati turiu panašų kompleksą, tik aš, priešingai nei tu, visada pasiaiškinu, ir stengiuosi išlaikyti ramybę savyje, tiesiog darau tai su jumoru. pabandyk nesusinervinti, bus nauja patirtis
Nepažadu... Dabar atsiskaitau dažniausiai kortele ir galiu ramiai neskaičiuoti
Nors keista, kad taip neskaičiuodama net kelis kartus pastebėjau, kai grąžos man atidavė per daug. Kaip gera buvo žiūrėti į sumišusį veidą, kai grąžinau kiek per daug davė 
(kažin ar nesigiriu?
)
QUOTE(Princi @ 2007 12 18, 18:32)
žinot, neseniai supratau, kad kasdienybė netampa pilka rutina, kai dieną pragyveni su Dievu. Tiesiog visa diena tampa spalvinga ir nenuobodi
Ar įmanoma bent akimirką pagyventi be Dievo?
QUOTE(vaižgantė @ 2007 12 20, 18:50)
Žinoma, kad įmanoma. Ar ne taip gyvena didžiuma mūsų? Kiek žmonių pabunda ir pasisveikina su Dievu? Kiek žmonių dienos eigoje Jį nuolat prisimena, nuolat būna šalia? Kiek gyvena tiesiog tikėdami ir nelaukdami įrodymų? Kiek žmonių nemėgstamą darbą dirba su meile? ...
O iš kitos pusės, tai, žinoma, Dievas yra su mumis net mums to nejaučiant ir JO neprisimenant. Taigi, iš kurios pusės pažiūrėsi...
QUOTE(Princi @ 2007 12 20, 22:33)
Žinoma, kad įmanoma. Ar ne taip gyvena didžiuma mūsų? Kiek žmonių pabunda ir pasisveikina su Dievu? Kiek žmonių dienos eigoje Jį nuolat prisimena, nuolat būna šalia? Kiek gyvena tiesiog tikėdami ir nelaukdami įrodymų? Kiek žmonių nemėgstamą darbą dirba su meile? ...
O iš kitos pusės, tai, žinoma, Dievas yra su mumis net mums to nejaučiant ir JO neprisimenant. Taigi, iš kurios pusės pažiūrėsi...
O iš kitos pusės, tai, žinoma, Dievas yra su mumis net mums to nejaučiant ir JO neprisimenant. Taigi, iš kurios pusės pažiūrėsi...
O kodėl mums žiūrėti, kaip gyvena kiti? Kiekvienas gyvena taip, kaip pasirinko: arba sąmoningai, arba ne...
Nesuprantu- negi nemėgstamą darbą būtina dirbti su meile? Darbas turi būti kaip hobis, tada nereikės sukti galvos- su meile ar be meilės jį dirbi... Sakysit, neįmanoma, kad darbas būtų hobis? Tereikia vienos smulkmenos- nebijoti kardinalių permainų savo gyvenime ir susirasti širdžiai mielą darbą...O nebijai tada, kai sąmoningai gyveni su Dievu...
QUOTE
Nesuprantu- negi nemėgstamą darbą būtina dirbti su meile?
Gaila, kad gyvenimas ne tik darbas, dar tėvai, vaikai, broliai, seserys, kaimynai, gyvuliukai ir t.t. ir t.t.Dievas geras slapukas, kartais taip pasislepia kokiam pilietyje, kad sunkiai atpažinsi
O tas pilietis visada panosėje ir dar nervus ėda ir visą dieną suėda su visom meilėm ir džiaugsmais 
QUOTE(vaižgantė @ 2007 12 21, 13:38)
O kodėl mums žiūrėti, kaip gyvena kiti? Kiekvienas gyvena taip, kaip pasirinko: arba sąmoningai, arba ne...
Nesuprantu- negi nemėgstamą darbą būtina dirbti su meile? Darbas turi būti kaip hobis, tada nereikės sukti galvos- su meile ar be meilės jį dirbi... Sakysit, neįmanoma, kad darbas būtų hobis? Tereikia vienos smulkmenos- nebijoti kardinalių permainų savo gyvenime ir susirasti širdžiai mielą darbą...O nebijai tada, kai sąmoningai gyveni su Dievu...
Nesuprantu- negi nemėgstamą darbą būtina dirbti su meile? Darbas turi būti kaip hobis, tada nereikės sukti galvos- su meile ar be meilės jį dirbi... Sakysit, neįmanoma, kad darbas būtų hobis? Tereikia vienos smulkmenos- nebijoti kardinalių permainų savo gyvenime ir susirasti širdžiai mielą darbą...O nebijai tada, kai sąmoningai gyveni su Dievu...
Ir gražiai pasakyta, ir aiškiai. 
QUOTE(vaižgantė @ 2007 12 21, 12:38)
Nesuprantu- negi nemėgstamą darbą būtina dirbti su meile? Darbas turi būti kaip hobis, tada nereikės sukti galvos- su meile ar be meilės jį dirbi... Sakysit, neįmanoma, kad darbas būtų hobis? Tereikia vienos smulkmenos- nebijoti kardinalių permainų savo gyvenime ir susirasti širdžiai mielą darbą...O nebijai tada, kai sąmoningai gyveni su Dievu...
Kalbėjau apie nemėgstamą darbą platesne prasme, kurią galima suprasti ne kaip profesiją
Pvz. aš nemėgstu lyginti drabužių. Tai juk darbas Bet kartą norėjau svetimoje šalyje padaryti draugams gerą darbą ir lyginau skalbinius su meile. Tada supratau, kad ir nemėgstamas darbas, jeigu tu jį atlieki su meile, gali tau teikti malonumą Ar dabar aiškiau?O aš dirbu mėgstamą darbą (čia jau siauresniąja prasme), kuris man yra ir gyvenimo būdas, ir hobis, ir teikia didelį džiaugsmą (nors visko būna
) Bet tuo jis ir įdomus, kad kiekviena diena vis kitokia, ne tokia pati Man su mamos "darbu" kartais tik sudėtingiau 
