Dievas jūsų gyvenime- 2

pritariu Una Li Geriausia atsikratyti to blogio, kurį jauti savyje, tai atlikti išpažintį. Puikiai padeda jei iš širdies išpažįsti tai, kas tave slegia.

Ko gero, su išpažintimi kiek perlenkiau , žmogui, nerandančiam Dievo, tai tarsi aukštasis pilotažas nemokančiam skraidyti.
Norint save keisti, išsivalyti, pirmiausia turi save pažinti, surasti priežastis. Nuodėmė, kaltė būna trejopa - santykyje su kitais, su savimi ir su Kūrėju. Išsivalymą reikia pradėti nuo atsiprašymo, ir lengviausia atsiprašyti kitų, gavus atleidimą tikrai palengvės. Savęs atsiprašyti sunkiau... O Kūrėjo atsiprašysi, kai Jį surasi - laukti Jis tikrai moka.

visiškai pritariu

Nerami,
kuo anksčiau pradėsi veikti, tuo greičiau džiaugsies rezultatais, Nedelsk. Pradėk kaip UnaLi sako. Nes taip apie save atsiliepdama tik grimsti gilyn taigi ir išplaukt sunkiau. Dievas tai įvertins net jei nesikreipsi į jį, išgryninus sielą ir sąžinę, joje atsiras vieta ir Dievui, nes dabar tavyje viskas užimta, laisvos vietos nėra

Žinot, pasakysiu taip," kas tavo širdy,toks ir tavo Dievas". labai paprasta.

Kazkodel man atrodo, kad pasaket visiska nesamone....Aisku, galiu klyst

Tavo dievas mano dievas - primena stabmeldystės laikus, kai persikraustydami susirinkdavo savo dievukus ir jodavo į kitą pievą. Manau Dievas vienas ir nekintantis, nepriklausantis nuo mūsų suvokimo apie Jį. Mes Jį skirtingai atrandame ir skirtingus Jo aspektus dalinai pažįstame todėl gali susidaryti įspūdis, kad dievų daug iš tikrųjų Jo vieno yra tiek daug, kad pažinti neįmanoma. Perfrazuosiu :kokia tavo širdis, tiek tu pažinai Dievo.

Labai sauniai pasakyta

Galima ginčytis, bet aš pritarčiau šiai minčiai Man ji patiko Jei stengiesi gyventi taip, kaip gyveno Kristus, tai stengiesi, kad tavo širdis būtų tyra Jei skęsti į nuodėmes, tai vietos Kristui su kiekvienu kartu vis mažiau palieki ir imi garbint jau kitką Juk negali tarnaut dviems šeimininkams
Aš supratau taip

Retokai čia pasirodau. Bet kodėl niekas nebandė atsakyti į tavo klausimą - ar pamąstei? Nes tu nenori atsakymo išgirsti, turi savo nepakeičiamą nuomonę? O gal tai absurdiškas beprasmis klausimas? Nemanau. Bet kol Dievo žmogus nepažįsta, kol Jis pas jį neatėjo - žmogus ir netiki, nes, visai logiška, kad žmogus Dievo nemato, nejaučia - tai jam ir reiškia, kad Dievo nėra. Tiesiog žmogus nežino, kaip pasireiškia Dievas, todėl reikalauja jam suprantamų įrodymų. Be abejo, matomų, realių. Galėčiau jūsų ramiai paklausti - ar jūs tikite, kad yra meilė? Manau atsakysite teigiamai. Tada aš paklausiu jūsų toliau - pateikite įrodymus, kad yra meilė. Taip pat jums ir mums suprantamus, realius? Nesiimu atsakinėti už jus, tik manau, kad galėsit pateikti meilės pasireiškimo jausminį aprašymą... Taip yra ir Dievo buvimo loginiais įrodymais - žmogus jaučia siela Dievo buvimą (arba ne), mato Jo veikimo pasekmes (t.t. ir stebuklus). Ir didžiausias Dievo stebuklas yra žmogaus (ir visa kita) gyvybė (siela), širdyje kibirkščiuojanti Šventoji Dvasia... Kad ir viso pasaulio mokslininkai, per kartų kartas, per genų inžineriją, DNR modifikacijas ir kt. biokvantines technologijas bebandys sukurti GYVYBĘ - deja, jie to negalės padaryti. Nes tai Dievo, ne žmogaus, darbui ir jėgoms. Tarp kitko, netikintiems - mokslas jau įrodomai patvirtino "absoliutaus nulio" egzistavimą - tą visų pradžių pradžią, iš kurios viskas susidarė, bet pačią be pradžios ir pabaigos. O tai ir yra DIEVAS
Todėl jūsų klausimas yra pats sudėtingiausias, kokius žmogus gali užduoti. Nesiėmiau aš į jį atsakinėti, tiesiog pasidalinau kai kuria informacija. O iš žmogiškos pusės jus suprantu. Net apaštalai, kurie kartu su Jėzumi, kai Jis buvo žmogaus pavidale, buvo, keliavo, akivaizdžiai matė Dievo daromus gydymo ir kt. stebuklus - taip pat labai dažnai netikėdavo, abejodavo, reikalaudavo įrodymų. Pvz., Tomas prisikėlusiojo iš numirusiųjų Kristaus prašė parodyti žaizdas šone, netgi turėjo jas paliesti ranka, kad įtikėtų Prisikėlimo realumu...
O dėl sektų, tai aš apie jas mažai žinau, nesusidūriau, jei tau įdomu, manau yra specialios tam temos...
Dėl pačios "primygtinio atsivertimo" - jau rašiau, kad ne žmogaus valioj tai - taip kad mūsų nebijok, tikrai nesikėsinam į tavo šią sritį. Klausei - bandžiau pamąstyti į tai...

būtent- kol pati nenorėsi, niekas tikėjimo ir Dievo tavo širdin per prievartą neįgrūs. Taip ir man buvo. Kol pati nepanorau įsileisti Dievo, nieko "negirdėjau", ką man sakė kiti.

O kažkas labai protingas pasakė, kad jei žmogus tiki tik tuo, ką gali pamatyti savo akimis, tada jis iš tiesų yra aklas, nes jis taip susiaurina savo akiratį, kad pražiūri esminius dalykus.

Tikintys žmonės yra laimingi žmonės Kad ir kas benutiktų, jie visada turi viltį
Kaip kažkur jau rašiau, n epaisant to blogio, kuris atsitinka, Kristus jau nugalėjo

Štai kokia mano paslaptis. Ji paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis. (Antuanas de Sent Egziuperi)