Parduotuvių darbo laikas

O aš dirbu laisvu grafiku. Bet labai užjaučiu žmones, kurie privalo, verčiami, ar dėl pinigų dirbti per šventes ir išeiginėmis dienomis. Todėl pasiryžusi atsisakyti malonumo lankytis parduotuvėje sekmadieniais, kad jie kaip ir aš galėtų su šeima pavaikščioti po pajūrį, pavaikščioti alėjose, pačeženti nukritusiais lapais. Nes tai yra gyvenimo prasmė, o ne pinigai ir akimirkos kurių kartais trūksta. Tai ar verta dėl savo malonumo, atimti iš kito žmogaus laisvadienį. Nes kai yra poreikis, atsiranda pasiūla. Bet ar kartais nemalonu jausti, kad tavo dėka kažkam yra gera ir jam nereikia rinktis, laviruoti?

Vargšai tie aktoriai ir muzikantai. Repetuoja iki išnaktų, pvz., iki 23 val, žindomus kūdikius klykti iš alkio palikę auklėm ar vyrams (neironizuoju ir neperdedu- gyventi tai reikia ir valgyti norisi), neturi savaitgalių, atostogų, ir už ką - ogi už juokingus grašius, na ir ? Toks pasirinkimas, toks gyvenimas, nenori - niekas neverčia, gali eiti dirbti administratore nuo 8 iki 17

Ar kas verčia darbintis parduotuvėje, kurios darbo laikas būtų, pvz., nuo 18 iki... val? Juk yra ir kitų pasirinkimo variantų. na, o jei labai nori uždirbti daugiau, tai ir dirbk.

zmones labai skirtingi - kaip tik praejusia savaite buvau kelioneje, tai vieni zmones visa savo laisva laika panaudojo suvenyru paieskai, kiti vietinio alkoholio ar kokiu kitu vietiniu dalyku paieskai - o kazkam reikejo i vietine menu galerija nueiti arba vietineje kavinukeje maloniai pasedeti, vietines kavos isgerti ir pabendrauti su aplinkiniais.
tai mums rudeniniu lapu cezejimas girdimas, kitiems geriau skuduru dar nusipirkti po parduotuves lakstant
ai, tiesa, po to dar reikia nauju baldu (spintu) ieskoti

nu Maxima tikriausiai ne ta pati didžioji, ir tikriausiai ne dėl skėčių ar valiklių skyriaus visą parą dirbt nutarė.

vistik nesuprantu ko temos autorė nepatenkinta. ne Vokietijoj ir ne Norvegijoj sėdi, kur viskas užsidaro, o Lietuvoj, kur dirba visi prekybos tinklai, o kelios parduotuvėlės neveikia. galbūt ir jos veiktų, jei į jas žmonės šniūrais eitų, kaip kad į alkoholinių gėrimų. bet jeigu joms neapsimoka, tai prieš vėją nepapūsi.

O gaila, nes daiktus, suvenyrus dažnai išmetam, alkoholį išgeriam, o jausmai, prisiminimais lieka su mumis.

o tau laisvadienis butinai privalomai ir be jokiu kitu kalbu yra butinai tik sekmadienis?
Jeigu kita diena semima tu laisva diena ir iseina "pavaikščioti po pajūrį, pavaikščioti alėjose, pačeženti nukritusiais lapais" tai cia jau viskas blogai ,tragedija, nelaisvadienis ir dar priedo kazkokia nesamone?
Man laisvadienis yra tada, kai nedirbu as ir tai neprivalo buti sekmadieni - tinka ir bet kuri kita savaites diena.

Gyenimas kartais pakoreguoja tokius kategoriškumus. Kol buvau viena, galėjau lapų čežėjimo klausytis, o dabar galvoju, kaip čia ištaiktyti vaikui šiltus batus nupirkti, nes tuoj neturės su kuo po tuos lapus lakstyt

dirba jau beveik metus ( o gal ir daugiau - tiksliau neprisimenu nuo kada) Mindaugo maxima. Trecia pagal dydi Vilniuje.

kur visi ,,nedagere" vilnieciai ir sostines sveciai su taksi atvaziuoja ,,dasipirkti" ko ir kiek truksta

jeigu filosofiškai žiūrint, tai mane kiek trikdo, šis šiuolaikinės visuomenės bruožas, kad išsitrina savaitės ritmas, viskas daroma dėl pelno ir patogumo. vos pradėjo kažkas dirbt visą parą, tuoj atsirado visuotinis poreikis pirkt tam tikrus produktus naktimis. vos atsirado didieji prekybos centrai be jokių išeiginių, tai daugumai nesuprantama, o ko sekmadienį nereikėtų nusipirkt batų. ir aišku, kam tie rūpi tie rudeniniai lapai, jei savaitgalį su šeima galima kuo smagiausiai suderint su pasiganymu po Akropolį. kai žmonės įpranta, atprasti visai nesinori.

Tame ir esme, ir skirtingi yra ju poreikia ir gyvenimo ritmas, iseiginiu planavimas ir pan.



As NE nepatenkinta As jau nesuprantu kodel tu manai as nepatenkinta ir jau kelinta karta ta pabrezi As tik DU KARTUS savaitgali ejau ieskoti kazko kito nei maistas, ir abu kartus pamaciau raudona taskeli, pamasciau kaip keista nes prekes "ukiskos seimynines pirkt tik savaitgaliais", ir grizusi uzvedziau tema
Suprask, su manim "susipazinai" tik sios temos deka ir dabar isivaiduoji majo gyvenimas verda parduotuvese

Tai kodėl manot, kad jei galima atėjus užsisakyti, kokį tik nori, pasirinkus spalvą, modelį ir t.t., ten pat negalima užsisakyti aibę įvairiausių, daromų pagal vieną brėžinį
Na, tiekto kažkaip tema pradėjo suktis apie tą patį antru ratu. Tie patys klausimai ,,ką turiu daryti, jei grįžtu 20 val ir noriu pabūti su šeima...." ir pnš. Nežinau, man tokių problemų neiškyla. Bet iškyla analogiškų klausimų ,,ką daryti žmonėm (buvo čia skirstymo į žmonių ir ne visai žmonių kategorijas, bet gal tiesiog ne taip išsireikšta ), kurie negali pabūti su šeima kūčių vakarą, ar velykų rytą?'' (kaip jau kažkas minėjo) . Bet jau žinau ir atsakymą: eiti dirbti kito darbo. O jei tas darbas žmogui mielas? Irgi žinau: tada sėdėti ir tylėti, del nepatinkančių momentų Lietuviais esame mes gime, o lietuviai, žinia labai tyli ir kantri liaudis

Viskas man aišku, sužinojau netgi, kad vyrauja nuomonė, jog prekybininkai labai džiaugiasi, turėdami galimybę dirbti sekmadieniais, o išeiginiauti trečiadieniais
žodžiu, viskas gerai. Tema, kaip ir išsemta


ar dar yra tuo abejojančių?


taip ir įsivaizduoju vaikštinėjančią vieną kitą moteriškę naktį po didžiulį prekybcentrį, kuriame elektros skaitliukai varo tūkstančiais vien tam, kad joms būtų patogu. Dėl kelių tokių per naktį klaidžiojančių pirkėjų dirbančio personalo reikia
dvigubai tiek, bet ar tie nuostoliai kam tai savarbu, jei yra kažkieno poreikis .

Jei kalbėti apie prekybininkų profesionalumą, kultūrą ir pnš., yra visokių, negali ginčytis. Bet ji tikrai nėra nei blogesnė, nei gersnė, negu dirbančių kitose srityse. Tiesiog niekas daugiau taip dažnai nėra reikalingas ir matomas, kaip pardavėjai. Su mokytojais susiduriame tik per tėvų susirinkimus, su gydytojais - dažnai ir dar rečiau, koie sc. reikalai, sodros, notarai ir t.t - irgi, o perkame kasdien ir po kelis kartus. Va ir neprofesionalumo bei nemandagumo proporscijas pasilyginkime