Parduotuvių darbo laikas

Aš dirbu ne tik sekmadieniais, bet ir naktimis, rytais, ir vakarais, net per pietus, ir kartais nejaučiu, kuri savaitės diena. Todėl gal apsieikime be komentarų apie asmenį kuris su jumis diskutuoja. O kalbam apie temą.

Aš mielai parašyčiau visą darbo laiko loginę seką, bet nemanau, kad tai būtina. Tiesiog aš galiu, vardan kitų žmonių labo atsisakyti kai kurių malonumų, ar susitvarkyti taip, kad man nereikėtų jų pagalbos. Tarkim prieš šventes nusipirkti šampano butelį, o ne paskutinę minutę lėkti į parduotuvę, o drabužių mano spintoje pakankamai, ne karas, kad reikėtų staigiai lėkti jų pirkti.

Jei jus norite išgirsti iš manęs žodžius, kad dirbančios parduotuvės savaitgaliais patogu, taip tai patogu, bet iškarto atsakau, kad nebūtina, nes jūsų išvardinti žmonės, turėjo laiko visą savaitę, ar net daugiau, nusipirkti maisto produktų, nes šaldytuvus lietuviai mėgsta didelius ir prikrautus turėti. Todėl nemanau, kad dėl vienos dienos kiltų problemų. Tiesiog nenorima keisti įpročių, vardan ko nors, nes neskaito reikalingu.

Tikrai? Nežiūrėsite vakarinių žinių, nevaikščiosite į maitinimo įstaigas savaitgaliais ar švenčių dienomis, nesinaudosite viešbučių ar poilsio namų paslaugomis - nes ten žmonjės juk irgi dirba naktimis ir savaitgaliais-, nebevaikščiosite į teatrus, koncertus, nevažiuosite taksi, nesipilsite degalų ne darbo metu ?

Tema apie ką?Jus nepamiršote?

Ar viską miksuojame į vieną vietą, kad daugiau atrodytų.

Primenu, tik apie parduotuves. Apie jas aš ir kalbu.

P.S. Jei norėsite, specialiai su jumis, galim pakalbėti tarkim apie marteno krosnis, ten irgi nenutrūkstamas darbo procesas. Be plieno mes niekaip neapsieisim.

Ir dar, nebuvo deklaruojama, kad visų malonumų, o kai kurių, vienas iš jų parduotuvės. Todėl jūsų pavyzdys keistokas, nėra tęstinumo. Nes jei oponuojate gal perkaitykite įdėmiau tai, kas buvo parašytą.

Kas liečia vaikiukus ir parduotuves, nedidelis netikslumas - jūsų paminėtas blogis tampytis juos ten kartu, blogiu esti tik nuo pirmadienio iki penktadienio, nes, savaitgaliais statistinis lietuvis, kaip matome, su visa šeima išsiruošia išvykon į Akropolį

O dabar iš viso jūsų išvardinto sąrašo išrinkite tuos, kurie sekmadienį dirba į nuostolį.
Juk ši tema apie tai, kodėl net nedidukės parduotuvės nedirba šią dieną.
Kiek žmonių žiūri žinias ir kiek sekmadienį TIKRAI perka?


Taip, kai esi savaitę ar net ilgiau kely (patikėkit, maistas irgi dažnai patenka į tą kategoriją), automobilyje ir gyveni, ir miegi (juk net miegamos vietos įrengtos), stovi valandom, ar dienom prie muitinių, tai jau kasdienis nebuvimas su šeima, kitaip - ištisinės komandiruotės. Bet ar mes čia vis tebekalbame apie tą patį

O kur čia buvo prašymai gailėti. Gailesčio nereikia niekam, reikia supratimo, tolerancijos. Labai jau lietuuviai mėgstame visų tyliai gailėti (arba garsiau smerkti): mokytojų, dėl nesumokėtų atlyginimų ir sunkių vaikų, gydytojų - dėl per mažų atlyginimų. (smerkiame tuos pačius mokytojus už jų negebėjimą užsitarnauti autoritetą, už neprosfesionalų, mųsų supratimu, darbą, gydytojus - vėlei už neprofesionalumą, nenorą atjausti, abejingumą, kyšių ėmimą). Ir ką tai keičia? Nieko. Gerai, dar kad yra nors kiek sugebančių realiai veikti, išsireikaluti normalesnių atlyginimų, teisių...

O kodėl tik kai kurių? Ką, kitų žmonių jums negaila? Ar čia tokia išskirtinė meilė prekybininkams?
Dar prisiminiau sekmadieniais dirbančias vaikų mokyklėles ir būrelius. Jei jau gailime, tai gal pagilėkime visų?

Šiaip jau prekyba yra verslas, orientuotas į pelną. Jeigu nori turėti laisvus savaitgalius, vakarus, ilgas atostogas, tai eik dirbti bibliotekininke mokykloje. Jei nori pelno - nesipiktink, kad klientui reikia tavęs ir sekmadienį

P.s. aš esu iš tos kategorijos, kurie užėję į parduotuvę TIKRAI perka. Jei jau einu, tai tikslas vienintelis - įsigyti norimą prekę. Kadangi per daug myliu savo 8 mėnesių ir dar labai žindomą dukrą, kad su ja tąsyčiausi vakarais, kada ji pavargus ir nori miego, vėl skanduoju: šlovė Akropoliui. ir- tegyvuoja prekyba internetu.

Visų pirma, aš negailiu prekybininkų. „Kai kurių“, nes man pakanka proto suvokti, be ko galiu apsieiti, skiriu pirmaeilius ir antraeilius dalykus.

Jei vadovautis jūsų logika, tada ištisai visi turi dirbti, be išeiginių ir naktimis, visos aptarnaujančios žmogų įmonės, kurios siekia pelno. Nes visada atsiras vienas kitas potencialus pirkėjas kuris to nori. Tai kada žmonėm ilsėtis. Ačiū Dievui yra įstatymai reglamentuojantis darbo laiką, o tai darbo žmogus taptų įkaitų, nepamatuotų norų. Juk nedraudžiama, mes galime norėti visko, bet ar visus norus būtina pildyti?

Aha, visi verslininkai ištikrųjų dirba kiaurą parą be atostogų. O laisvus savaitgalius ir atostogas teturi bibliotekininkės.

Aš specialiai nepaminėjau gamyklų, nes būtent ten yra nenutrūkstamas darbo procesas. Taip kad prašau nelyginti šitų pavyzdžių - gamybos ir prekybos. Paėmiau pavyzdžių ir iš kitų paslaugų (paslaugą parduodame) sferų, kurios irgi iš esmės nėra gyvybiškai svarbios kad darbuotojai dirbtų savaitgaliais ir per šventes. Nu koks skirtumas laikraštį paskaitysi ir antradienį, o ne pirmadienį, argi tai gyvybiškai svarbu? Kam eiti į kavinę, juk galima susipirkus produktus penktadienį pasidaryt puikią vakarienę namie? Važiuoti savo automobiliu o ne taksi. Vairuotojai prekes pristatys į pirmadienio vakarą ir toj pačioj parduotuvėj galėsi apsipirkti tik pirmadienio vakare.
Tiesa, dar įdomu, kaip su degalinių darbuotojais-pardavėjais? Ar jie turėtų ar neturėtų dirbti savaitgaliais? Benzino užsipilt juk galima ir penktadienį. Na suprantant kad ironizuoju, bet juk kiekvienam dalykui galima pritaikyt visokių argumentų, rasti aplinkinių išeičių, nors ir nepatogu.

Tema apie ką? Ar apie parduotuves ar apie darbuotojus (na parduotuvė aišku nedirbs be darbuotojų)? Pardavimo, paslaugų sfera - kai negamina, o kažką parduoda. Taigi, manau turėtų būti patogu tam kuris perka. Kame problema? Iš diskusijos matau, kad problema - pardavėjų, darbuotojų darbo laikas. Bandoma argumentuoti, kad jiems reikėtų kaip beveik visiems kitiems žmonėms ilsėtis savaitgaliais ir per šventes, pabūti su šeima. Bet kaip matome yra ir daugiau kitų sričių darbuotojų, kurie neturi visų laisvų sekmadienių ar švenčių dienų ir negali pabūti su šeima ar veikti kažką malonaus, bet jie kažkodėl neužkliūva.
Aš suprasčiau jei pardavėjos dirbtų visuomeniniais pagrindais, nemokamai ar pan. Betgi čia lygiai toks pat apmokamas darbas kaip ir visi kiti.

Žinoma, jei parduotuvėlė kažkokiam užkampyje ir per savaitgalį pelnas 10 lt, tai manau niekas dėl to problemų nekeltų ir nereikalautų kad dirbtų. Bet čia suprantu kalbama apie tas parduotuves, kurios yra judrioje, žmonių lankomoje vietoje bet nedirba savaitgaliais, nes taip priima, nustatyta, toks požiūris ir pan., o ne kad nebūtų pelno.

Koks jau čia savaitės ritmas. Kad niekad negali reikalų sutvarkyti, nes viskas dirba tik tuo pat metu, kaip ir tu. Aš mielai dirbčiau sekmadienį ir turėčiau laisvą pvz. trečiadienį. Tik kad neįprasta kažkodėl taip. O lapai būna kiekvieną dieną, nereikia sekmadienio jiems. Tuo labiau, kad tą ilgai lauktą sekmadienį gali lyti. Darbas savaitgaliais visai ne išsigimimas - o žmogaus pasirinkimas. Blogai, kai išvis nėra išeiginių, o ne kai jos yra "ne tom dienom".



Aš kažkada dirbau 3 dienas po 12, 3 laisvos, tai buvo tikrai sunku... ypač ta trečia diena... tai savaitę išvis man rodos baisu.



diskusija čia yra ne ar TAIP JAU BAISIAI prireikia sekmadienį batų, bet kada juos patogiau pirkti. Šiaip susitvarkyti visaip įmanoma, o čia diskutuojama, kas yra patogiau.


Na dideliuose miestuose tai visada budinčios vaistinės yra. O maži miesteliai turi savo trūkumų, kaip ir privalumų prieš didžiuosius. Tiesiog pasirenki, kur gyventi


Va būtent kas mane labiausiai nervina ir yra kamščiai. Pasėdžiu darbe 30 min ilgiau, kad tik jų išvengčiau. Ir kaip padėtų, jei skirtingos kompanijos skirtingus laisvadienius turėtų. PVZ šeštadienį sekmadienį nusikeltų dalis eismo iš darbo dienų. O tai dabar tiek laiko iššvaistoma vien iki darbo nusikasti ir namo grįžti.

o kam jūs renkatės nuosavu automobiliu važiuot? važiuokit visuomeniniu transportu arba dviračiu. aišku, autobusai irgi į kamščius pakliūva, bet vistiek ne taip baisiai

dėl savaitės ritmo, tai gal išvis tada naikinam savaitės dienų numeraciją? dirbsim slenkančiais grafikais, išeiginės bus vis skirtingai. pvz. kada baliavot irgi jokio skirtumo tada -- antradienį ar ketvirtadienį. nes kaip matau kad sekmadienis čia daug kam labiau rakštis subinėj nei šventadienis. Šnekėjom apie teatrus čia. Tai tam ir nedirbo visos parduotuvės anksčiau, kad sekmadieniais žmonės ne šmutkių pirkt eitų, o į teatrą ar koncertą.

žinai, gyvenant apie 3 km iki artimiausios visuomeninio transporto stotelės, tai tikrai jokio malonumo kulnuoti, ypač kai po darbo dar reikia užvažiuot nusipirkt maisto, vežiotis knygų ar popierių į universitetą ir t.t. Tiesiog susiplanuoji visą dieną ir pasiimi viską, ko tą dieną reikia. Ne visi gyvena taip, kad susisiekimas itin patogus. Dviračio neturiu, ir tai man labai įdomu, kaip žiemą ar lyjant taip baisiai kaip čia kiekvieną mielą rudenio ar pavasario dieną reiktų važinėt ir gyvenimu džiaugtis (ypač kai nėra dviračių takų, šaligatvių pločio ir pėstiesiems nepakanka, o iki darbo man 14 km (iki universiteto 17)).


o kas tą numeraciją įvedė? Juk jokio skirtumo, čia tik lietuviškai dienos su numeriais - ir tai yra iš įpratimo. Germanų kalbose dienos vadinamos planetų vardais. Savaitė Amerikoj prasideda sekmadienį. Nesuprantu, kam ta VISUOTINĖ laisva diena. Vienintelė priežastis, kurią matau, yra tradicija. Kuri savaime nėra legitimati, tiesiog žmonėms patogu, nes taip įpratę ir nereikia iš naujo galvoti, planuoti ir taikytis.

todel, kad nuosavu transportu yra:
greiciau, tuo marsrutu, kuriuo vaziuoju as, visuomeninis transportas vaziuoja bendroje spustyje - neturi jokiu spec juostu
patogiau, nes visu pirma be persedimu - per diena pirmyn atgal (darbas - namai) reiketu vaziuoti su 6 autobusais/troleibusais. Antra nereikia taikytis prie laiko, nes jeigu reikia vaziuoti su persedimais, tai visuomeninio transporto laikas tarpusavyje yra nesuderintas ir vakare nereikia 20- 30 min laukti kol tau atvaziuos reikiamas autobusas.
saugiau - tiek svaros prasme, tiek ta, kad niekas nesikabineja, nelenda i kisenes, nepjausto maisu ir rankinuko
galu gale, tuo marsrutu, kuriuo vaziuoju as, visuomeninis transportas vaziuoja bendroje spustyje - neturi jokiu spec juostu

P.S kaip vaziuoti dviraciu ziema? Arba kaip reiketu juo saugiau veztis 4 metu vaika?

Galu gale kamsciai yra viena is priezasciu, kodel nenori po darbo dar kazkur vaziuoti. Miestas buna uzkimstas ir nezinai ar spesi iki parduotuves darbo laiko pabaigos i ja nusigauti, ypac jeigu jinai yra kitame gale, nei darbas ir namai.