Turiu ir aš keistenybių

: netik, kad nevalgau parūkytų/rūkytų dešryčių, bet ir vengte vengiu jų pjaustymo bet kokia proga

, kad tik tas kvapas "nesįsigertų"į pirštų odą. O sūnus ne į mane - be galo mėgsta dešrytę ir aš jam turiu daryti sumuštinius, kai nepavyksta "pakišti" šio reikalo vyrui.
Visą laiką tiriu kvapus aplinkui ir neduok, Dieve, kur suuodžiu ką negero. Iš to kilęs noras nuolat praustis(mažiausiai tris kartus per dieną)

. Ir, jei išvykstam kur nėra tam sąlygų, tai patampu tiesiog sukaustyta ir apie nieką daugiau, išskyrus dušą ar vonią, negaliu galvoti. Apie pasilinksminimą ir atsipalaidavimą negali būti nė kalbos

.
Va, dar prisiminiau, kad negaliu pakęsti, kai kas be mano žinios ar atsiklausimo skolinasi ar čiupinėja bet kokius mano daiktus

.
Ir tiesiog nepakenčiu tų, kurie neturi atsakomybės jausmo. Jei jau kas sutarta ir negali - būk malonus - perspėk

. Kol kas tiek prisiminiau.