Kulinariniai anekdotai

Vasara gyvendavom kaime pas senelius. Megom zvejoti. Eiline diena po zvejybos isdorojom zuvi, viska paruosem, va, be viduriu. Ant keptuves dedu zuvi, o ji kaip soka i virsu. Nu, galvoju, cia tai bajeris. Negyva, isdorota zuvis sokineja

O žinokit, kai kepi kokį steiką ant keptuvės, tai labai geras požymis, jei bekepant fakelas darosi, nes reikia kepti labai labai karštai. Reiškia keptuvė tinkamai įkaitus :-) Aišku, gal namuose geriau nedaryti to, nes jau kai fakelai kyla, tai taukais visos sienos ir grindys nusitaško, o ir gaisras gali kilt...

O Vikulia kaip apie žuvį pasakoja, tai teko skaityt vienoj senų laikų kulinarijos knygoj, kad tiktai taip kepant žuvis skaitosi šviežia - kad ant keptuvės, išskrosta, dar turi pašokinėt, o jei nešokinėja - jau nešviežia, o pastovėjus. Todėl jei nori skanios žuvies, tai taip ir reikia kept. Aišku, žiauru...

kilstelsiu smagia tema i virsu

NA Pasipasakosiu ir as
Sugalvojau kad reik rudeniui prisimarinuotti agurku o marinuot tai nemoku....Paskambinu tetai kaip ten viska reik daryti sako dek i slonika visas tas zoles paskui 3 saukstus druskos 2cukraus ir 6acto viskas butu gerai jei ji butu pasakius kad si norma dedasi i 3l. stiklaini o ne i puslitri... Sudedu viska ziuriu kad to sloniko puse acto galvoju gal taip reik... uzdarau po menesio galvoju reik paragaut tai patikekit koks skonis buvo paskui kai issiaiskinau kad ta norma dedasi i 3l. stiklaini gavosi viskas ok

Pamenu buvau gal kokiu 5-6m. mane paliko pas mociute mociute ziuri telika o as darau tvarka virtuveje ale tipo padarysiu misraines nezinau kokiu stebuklingu budu priskutau bulviu ir morku. pasemiau dubeneli sudejau tas bulves ir morkas bet kaip supjaustytas aisku jos buvo nevirtos prikroviau zirniu pomidoru agurku ir dar visokiu kitoskiu dalyku ir visa tai pagardinau indeliu grietines,kai tetis atvare manes pasiimti as jam pasiuliau paragauti savo sedevro jis aisku neatsisake ir aiskino kad labai skanu bet ir taip viskas aisku buvo....


Sugalvojau karta pagaminti suri. Girdejus buvau kad ji gamina is pieno ir reik ipilti acto pasemiau pieno ir pripyliau acto ir kad maisau kad maisau ten man niekas nesigauna vos neverkiu teta atejus paaiskino kad reik piena virti o ne i salta acto pripilti ir maisyti


Sugalvojau karta issikepti mociutes pyrago ir paskambinau jai ir paklausiau kaip ten kepti kiek visko deti na susirasiau...
nulekiau i parde susipirkti visko kaip ir viska susipirkau dar mieliu nepajamiau ziureiu pasirasiu keturi na pagalvojau kad keturi pakuciai ir nusipirkau...
parejus namo sumaisiau tesla palaukiau kol pakil na ziuriu daug pakilo gal taip reik sumeciau viska i bleta kepa kepa galvoju reik paziureti o ziuriu kad pilna orkaite tos teslos kuri jau pradejus ir svilti isjungiau viska velniop ir skambinu mociutei sakau kodel taip daug man tos teslos o ji tai kiek dejai mieliu sakau keturis pakucius kaip sakei.O ji sako sakiau ketvirti o ne keturis pakucius nu joooo galvoju


Dar vienas visai nesenai nutiko pas drauge nuvariau ji sako kavos arbatos na sakau arbatos padaryk o pas juos toki du baciokai stovi kuriuose laiko isfiltruota vandeni ji kad pila ta vandeni i arbatinuka kad pila sakau kas cia taip samagonu trenke o jos sese atbega is kito kambario sako ka cia darai ? sako arbata.tai sako cia t vas samagona supyles i sita bacioka...... Nu jo paskui juokemes visa vakara is samagonines arbatos

oi geras

oj oj oj, tiek visko prisiskaicius ir pati prisiminiau keleta kuriozu sumasciau gal kokioje 10 klaseje torta padaryt naujiems metams. aisku, kept nemokejau, tai naudojau jau "gatavus" biskvitus ir krema. krema pasirinkau tiramisu skonio, bet negana to, dar ir vaisiu pridejau skonis gavos... suo suvalge, o sveciai nutylejo.. man paciai primine vemalus..
cia jau is studentavimo laiku pradejus gyvent su draugu kartu, nusprendziau tapt gera namu (bendrabucio kambario) seimininke pradziai pamirsdavau druska naudoti na, ir taip jos nenaudojau, jei per pirma kursa net 1 kg nesunaudojau bet MB valge veliau emiausi rimtesniu patiekalu, kur ne tik druskos reikia taigi teta isgyre alaus sriuba. nusprendziau ir as ja pasigaminti. ilgai neprisiruosiau. galiausiai atejo drauge karta pasisveciuoti, MB dirbo,o as ruosiaus ta sriuba virti. tai 12 h nakties yzengem y virtuve kepam, trinam, verdam, viskas plius minus pagal instrukcijas ir kaip tik vyko patikrinimas bendrabucio. o mes sau virtuvej. yeina pora komendantu ir sako ka darot, sriuba verdam, sako: harci? kazka numykem, nes siaip alkoholio bendrabuty negalima, o pas mus ant stalo alus stovejo, kurio likuty mes smagiai dabaiginejom tie vaikinai isejo, ir girdim: paneles, 1 nakties ir dar astria sriuba verda baimes, o po to ir juoko buvo daug
mama yra pasakojus, kad kai tik pradejo su teciu gyventi, apsimesdavo, kad nemoka gaminti, nors siaip yra nuostabi vireja tai gamino jam rugstyniu saltibarscius su pienu sako, kad specialiai, bet velniai zino, kaip buvo istikruju

Saunuole, mokejo suktis

Mano vaikystes kieme buvo draugiska vaiku chebra. Ypac smagu buvo vasara, prisigalvodavom zaidimu, rengdavom spektaklius is darbo grizusiems tevams. Arba draugiskai ka gadindavom...

Karta kazkas is musiskiu papasakojo, kaip daryti saldainius. Paimi sauksta su cukrum, pakaitini, kol cukrus paburbuliuoja ir paruduoja, tada ispili ant kiauliniais taukais pateptos pjaustymo lenteles, sustingsta- vualia.

Ir visai musu chebrai tu saldainiu prireike. Viena septynemete draugiskai pasiule savo apartamentus. Puiku. Subegam devyniese (6-12 m.) vaikai i ta vieno kambario butuka ir pradedam gamyba. Patepam kiauliniais taukais pjaustymo lentele, visi issidalinam saukstus, kuriuos radom- skrudinam cukru. Pridejom kliacku pilna ta lentele. Laukiam, kol atsals (ko tai ilgai nestingsta... ). Ziurim- grazu, skaniai atrodo. Ale mazoka devyniems. Bet radom nauja poka ckraus spintelej, tai tuoj surankiojam visas tuose namuose buvusias pjaustymo lenteles, tepam jas taukais ir vel puolam i darbus. Devyniese pasistumdydami, lengvai palaistydami putojanti cukru ant virykles, gaminam saldainius...

Jau turim 4 lenteles saldainiu.... Bet devyniems alkaniems vaikams tai juk tas pats, kas niekas.

Siunciam du berniukus atnesti dar lenteliu. Tie nusprendzia nesismulkinti ir iskart bega i rusi. Cia prie vieno kaimyno sandeliuko duru sukrautos statybines atliekos. O- kaip tik fanieros lakstas ismestas. Nemenkas toks, kokie 2 metrai ant metro.... Atitempia jie mums ta faniera. O laimes kiek- o, kokia puiki "lentele"! Nuimam nuo jos voratinklius, nubraukiam ziurkiu kakius, gausiai patepam kiaules taukais ir vel imames saldainiu gamybos. Dabar jau nusprendziam paimprovizuoti. Surandam serbentu uogienes, sumaisom ja bliude su cukrum, vel visi kabinam po sauksta ir kliackinam ant fanieros.

Dirbom ilgai ir nuosirdziai. Saldainiu buvo daugybe (tik nestingo, ale gi sustings kazkada, tikra tikrai). Suprantama, dujine virykle atrode atitinkamai. Mes ja tikrai butume isvale, bet kazkas zvilgtelejo pro langa ir pamate, kad grizineja "seimininkutes" mama... O sitos mamos mes baidemes, nes ji stambi, griezta moteris, kurios balsas aidedavo visame daugiabutyje kaip sirena, jei ka....

Zodziu, mes tik tvarkingai sudeliojom saldainiu pilnas lenteles ir faniera (sita virtuveje jau nebetilpo). Sumetem pajuodusius prikepusius saukstus i kriaukle. Ir sprukom.

Po to ta mergaite ilgai ilgai su mumis nesnekejo. Saldainiu irgi neatidave.

Man tik gaila, kad taip ir nesuzinojom, kaip smarkiai apsidziauge jos mama, kai atidariusi duris jau koridoriuje ant zemes pamate ta musu nuostabia taukais sutepta faniera, pilna skaniuju rausvuju saldainiu....

seniai tiek juokiaus

Jau galvojau, kad viskas kas gali virtuveje atsitikti, man jau atsitiko, bet pasirodo, kad ne...
Viena vakara namie buvo tuscias saldytuvas, i parduotuve tingejau eiti, radau kopusta ir radau vegetariska recepta "kopustu pjausniai". Pirmu reikalu reikejo isvirti kopusto galva, as ja saziningai isviriau ir palikau puode austi, o pati isvaziavau pasivazineti dviraciu. Po gero pusvalandzio griztu ir matau MB prie namo su chlorke sveicianti siuksliu kibirus. Maladiec, pagalvojau ir nuzygiavau i virtuve baigti kopustu pjausniu. Apkepinau kopustus, isviriau bulvyciu, padariau salotu ir susaukiau visus prie stalo. MB atsisedes sako, o tai cia virtas kopustas taip smirdejo? galvojau, kad siuksles per karscius uzdvoke, delto visus kibirus isploviau Butu liudna, jeigu nebutu taip juokinga

Prisiminiau iš žalios vaikystės - mama yra gaminus. Tėtis iš kažkur parnešė. prisimenu, kad kai sužinojau, kas ten lėkštėje, tai raudojau visą tą dieną ir nieks manęs paguost nesugebėjo. Kad taip būčiau verkus daugiau iš vaikystės nepamenu .

O linksmesnių nutikimų irgi buvo. Pirmiausia - vyro nuotykiai. Buvau kažkur išvykus, o dukrytei vakarienei turėjo BŪTINAI būti "makalionų" (vertimas: makaronų). Kito maisto vakarienei ji atkakliai nepripažino. Vyras kaip tyčia grįžo "pašilęs". Bet "makalionų" visvien išvirė. O kad į puodą nelabai pataikė ir makaronus po to savaitę reikėjo krapštyti iš visų virtuvės kampų - tai jau neesmė

Kai dar buvau studentė, bendrabutyje gyvenau su dar 3 merginomis viename kambaryje. Dvi iš jų buvo kitos specialybės. Taigi, mums kažkodėl nereikėjo į paskaitas, o jos anksti iškeliavo. Žinoma, "papusryčiavusios". Kai gerokai įdienojus ir mes sumanėm pasivalgyti ir ėmėm ieškoti arbatinuko - niekur jo negalėjom rasti. Kilo mintis nueiti iki virtuvėlės koridoriaus gale. Bet vos pravėrus duris pasidarė aišku, kad "arbata" vis dar tebeverda - koridorius pilnas dūmų. Virtuvėje arbatinis net švietė - buvo visas baltai raudonas, emalė nusilydžius ir nutekėjus. Gerai dar kad niekas neužsidegė Kažkaip sugebėjau išjungt tą pytelę iš elektros. Kai ataušo - tiesiog atlupom arbatinį su visu plytelės viršutiniu sluoksniu. Niekas kažkaip to neužmatė, net budiničiosios. O jau drebėjom, kad visą plytelę teks atpirkinėti. Bet ji veikė vėliau visai normaliai

Na, ką čia dar durno ? Esam bandę pasaldint šampaną. Mat merginoms sausas nepatiko. Siūbtelėjus į butelį šaukštą cukraus, visi burbuliukai vienu metu pakilo ir ... šampanas liko visiškai be burbuliukų.

Buvo gi tų eksperimentų per gyvenimą, bet kad juokingų nepamenu, geričiau jau graudžius šiandien. Gal todėl, kad su sveikatėle nekas šiandien - vakar po ilgo laiko namo parvažiavau nuo valdiško maisto. O čia - vynuogės prisirpę, slyvos šakas lenkia... Jazusmarija, kaip per naktį pilvą raižė ir dabar dar neatleidžia, nors jau visą dieną tik mineraliniu mintu ir virtualiais receptais iš SM

Sveikos, prisikikenau gausiai, sumaniau irgi savo patirtim pasidalyt - tik pas mane kažkaip gaunasi ne anekdotai, o pagrabinės raudos... Ale vistiek.
1 situacija. Naujai iškepta žmona sumanė patroškinti savo vyrui balandėlių. Balandėliai buvo jau "paruošti", daryti jų iki šiol nepasiryžtu ,taigis reikėjo tik patroškint. Sudėjau sviesto, svogūniukų, morkyčių, susluoksniavau balandėlius, įpyliau vandenuko, kad apsemtų ir nesusviltų, uždengiau dangčiu ir uždėjau ant silpnos ugnies. Maždaug po pusvalandžio turėjau kapitaliai IŠ VIRŠAUS susvilusius iki juodumo balandėlius, kurių apačia ir turinys buvo kapitaliai žali. Tais laikais mano nervai buvo geresni nei dabar, atėjus senatvėje, todėl tik sukau galvą, kaip tas galėjo atsitikti, ir neverkiau.
2 situacija. Naujai iškepta mama mėgina išmokti gaminti, kas per dešimt metų iki tol būnant žmona taip ir netapo įveikiama. Susirandu žurnalą "Paprasti receptai" ar kažkas panašaus, ir sumanau pasigaminti bulvinių kukuliukų. Kadangi esu kulinarinė durnė, tai gaminu griežtai pagal receptą. Iš pradžių betarkuodama bulves nusitarkuoju tris pirštus per sąnarius, nesmarkiai, bet vistiek pikta, ir užtrunku apie valandą, nes kukuliukų norėjau pasidaryt daug - labai jau juos mėgstu. Ir vis baiminuosi, kad gal ims ir neišeis, daugmaž jau morališkai pasiruošiu. Užsiverdu vandenį, lipdau kukuliukus ir metu juos ten - ir jie tokie dailučiai, taip gražiai susiklijavę, ir taip gražiai verda, aš jau užsisvajoju, ir lygiai po penkių minučių jie taip pat gražiai tik šnai ir susileidžia į kapitalinę košę. Verkiau pusvalandį... Labai jau skaudžiai dužo svajonė skaniai pavalgyti. Tėtis sakė, reikėjo krakmolo įdėt, kas nebuvo nurodyta recepte... Bet antrą kartą dar nedariau, reik morališkai susikaupti.
3 situacija. Kadangi antri patiekalai nesigauna, pasigaminsime paprastų pigių bandelių. Imu knygą taupioms šeimininkutėms, susirandu patį paprasčiausią ir elementariausią receptą. Tiesa, griežtai jo laikytis nesigauna, nes neturiu ruginių miltų ir sodos, bet lyg ir galima juos pakeist kvietiniais ir kepimo milteliais. Viską sumaišau, ir recepte nurodyta, kad reik minkyt. Lyg ir prisimenu, kad tešla nelips prie rankų ir lentutės, jei pasibarstysi rankas miltais. Figuški - klijuojasi kaip velniai žino kas, neatplėšiamai... Suformuot bandelę - misija neįmanoma... Vis dadedu miltų, kad nesiklijuotų galų gale, turbūt įdėjau dukart daugiau nei reikia, ir pasiekiau tik to, kad jau tapo beveik įmanoma atplėšt tešlą nuo pirštų, kuo ir pasinaudojau - atplėšiau, padariau kažkokius paplotėlius, sumečiau į skardą ir iškepiau. Visų gražiausia, kad psichika nebeatlaikė streso ir nebegaliu prisiminti - KAS ten man gavosi, ar iškart keliavo į šiukšliadėžę, ar dar pakeliui ir valgyt mėginom... Patiekalo gamybai sugaišau dvi valandas, iš kurių didžioji dalis atiteko tešlos lupimui nuo tarpupirščių ir kitų vietų, o blioviau atrodo valandą...
Kai pasiskundžiau sm panom, pasakė, kad tešla nesiklijuoja prie rankų, jei pasitepi jas aliejum, o pacitavus receptą nusprendė, kad ten nė velnio niekas negalėjo gautis... Bet tai sugebu išsirinkt va tokius, ką? Talentas, ne kitaip...

Ir kadangi man vistiek teks išmokt gamint, nes dukra jau nebevalgo maisto iš stiklainėlių, taip dar šiaip ne taip sukdavausi - tai manau, jei tik ką sudomins, galėsiu netrukus vėl kokiom "raudom" pasidalyt...