Buvau jauna ir žalia, bet baisiai norėjosi savo ūkio vienkiemyje, kuo toliau nuo žmonių, kad būtų erdvės vištoms. Įkalbėjau vyrą, pradėjom ūkininkauti- abu miesčionys tik protarpiais padėdavę kaime senelėms, tetulėms. Užsiauginom kiaulę motininę- tokią superkiaulę. Reikia pjauti...Padurti padėjo kaimynas, o paskui taip ir paliko mus abu su skolinta lempa tos kiaulės svilinti. Lempa buvo pagedusi ir nusibaigė dar gerai nepradėjus darbo... Vyrs nubėgo pas tą vienintelį kaimyną: ką daryt, tas sako imk šiaudų kules ir su jom mėginkit dasvilnti-atseit taip senovėj darydavo. Kiek svilinom, kiek ne- tų šerių vistiek pilna. Pabandykit laikyt rankoj degančius šiaudus ir bandyt nusvilnt. Na, ką darinėti tai reikia?





Dabar aš vėl miestietė

