šį vakarą esu vieną namie ir taip skaniai juokiausi, net ašaros ištryško, negaliu ir dabar sustoti 
Aš irgi mėgėja gaminti. Ką prisimenu iš savo patirties, galiu paminėti kaip jungtinių pajėgų keptą pyragą. Aš tokius iki šiol atsiprašau vadinu kakučių pyragais
Žodžiu, buvom panos 11tokės ar dvyliktokės, už lango žiemą -15 šalčio, o mes 4 merginos su vasarinėm suknelėm maišom tešlą trupininiam pyragui. Apsiskaičiavom kaip ir derėjo ir prikrovėm miltų kaip reikalas. Reikėjo paskui tą tešlą tarkuoti, kad tie trupinukai gautųsi. O tešla per kieta ir visiškai nesitarkuoja. Tai iki šiol akyse man vaizdelis pasilikęs, kaip mes pirštukais tuos trupinukus rutuliojom ir metėm į skardą kepimui. Dar nufotografavom tą procesą paskui tuos trupinukus iškepusius su virtu kondensuotu pienu sumaišėm, tai kaip kokius nevirtus žirnius kramtėm ir juokėmės 
kas keisčiausia rytojaus dieną tas keistasis netradicinis trupininis buvo super skonio Papildyta:
ir dar prisiminiau. Ana mano žinutė buvo iš mokyklinių laikų, tai šitas pasakojimas iš studentavimo laikų, tik dar gyvenau pas mamą. Subėgo pas mane grupiokės, skaniai pasigaminom makaronų su faršu, paskui valgėm gardžių importinių ledų su avietėm, žodžiu, be didesnių kuriozų. Vėliau persikėlėm į kitą kambarį ir į tą, kuriame valgėme, ilgai nėjom. Išlydėjau panas, grįžtu į tą valgomąjį ir galėjau nualpti nuo tvyrančio kambaryje kvapo ......... kvapas toks nerealus, toks nerealus, kad nesupratau, kuri iš mano grupiokių buvo pasikvepinusi tokiais kvepalais ir as jų neužiuodžiau tą visą vakarą
žodžiu, pradėjau nuo to kvapo kaifuodama tvarkytis, mąstydama, gal paskambinti mergoms paklausti apie tuos kvepalus, gal kuri žinos? ........ paskui ploviau indus ir supratau, kad čia tų importinių ledų aviečių kvapas, esencija kažkokia. Ryte su mergom paskaitose skaniai juokėmės, nei viena nebūtų teisingai atsakiusi į mano skambutį apie tuos kvepalus
