Koks jūsų požiūris į sapnus?

Ne,nepritaikau,parašiau prierašą prie pasisakymo. Po šių sapnų kitoks jausmas ir negali niekaip sumaišyti su eiliniais sapnais,kaip vadini. Vanduo minėjo,kad galima keisti būseną. Dar nebandžiau, bet įdomu būtų,ar tas įvykis įvyktų,ar tik būsena pasikeistų, Elysa apie tai irgi minėjo. Nepabandžius, nesužinosiu. Taip, į savo klausimą tik pati atsakysiu, nors žinoma, labai padeda kitų analizuotojų mintys

Aš juk neatimu iš tavęs tavo patirties.
O aš vargu bau tai patirsiu.
Mano proto/pasaulėžiūros konstrukcija kiek kitokia.

O alogizmu aš įvardijau tai, jog tu neigi domėjimąsi sapnais, jų prigimtimi, struktūra, sąlygojimą jų kilmės/kilmių, tačiau juos komentuoji.

Na, ar logiškai atrodytų, jei žmogus nemėgtų grybų, bijotų jais apsinuodyti, kitiems aiškintų apie jų kenksmingumą, galimybę apsinuodyti ne tik grybuose galimais būti mirtinais toksinais, bet ir jų savybe sugerti iš aplinkos lyg kempinei radioaktyvias medžiagas bei sunkiuosius metalus, miške tykančias erkes, galinčias sukelti gana sunkias ligas, bet pats kasdien su pintine eitų į mišką grybauti?

Na būtent tai aš matau.

As ne nebandysiu suzinoti
Papildyta:

Elysa, zinau, kad neimanoma atimti kito patirties Deja yra zaideju, kurie naudojasi kitais Nesismulkinsiu smulkiau
As niekada ne nemegau sapnuoti , aiskintis buvau savotiskai priversta, kai prasidejo nelabai logiskai paaiskinami dalykai, na o kai viska logiskai prasiaiskinau, supratau tik labai negrazius dalykus, kuriu kartais geriau nesuzinoti visai
Toks zinojimas ne kiek nepalengvina....Supratau, kokiu ziauriu zmoniu esama aplinkui Dziaugiuosi, kad mano draugu ir artimuju rate ju nera

Prasiaiškinti/išsiaiškinti yra ne vien logikos galimybės.

Bet ne visus tai vienodai paveikia.

Tu štai ir grybavimo atsisakei, ir apie grybų žalą bei pavojingumą kitiems aiškinti pradėjai.

Bet ne visi žmonės yra vienodi.

Elysa, tu teisi, ne visi zmones yra vienodi As- ne tu, tu- ne as
Ir mes niekada neapsikeisime vietomis
Grybauti man visai patikdavo O ir grybus netgi labai megstu
Perkeltinemis frazemis nerasineju perdaug, kad visiems (filosofuoti megejams ir zemiskiems pamastytojams)butu viskas suprantama
Kas liecia patirties vagima, zaidejai kitu patirtimi naudojasi rasydami knygas, kurdami filmus, dainas ...mokslininkai tai daro savais sumetimais eksperimentams Ir aisku jie visada atranda paaiskinimu sau, kad jie kazkam daro gera kazkam darydami bloga , tuo paciu metu ...
Papildyta:
Sugalvok, ka nors idomesnio parasyti, ne tik apie dvi medalio puses

Man tai nėra svarbu. Aš knygos nerašysiu. O ir mokslininko užsiėmimas man nėra prie širdies.

Man pakanka, kad aš pati randu grūdą.

O jei kažkas dar padeda jį rasti, visada tam asmeniui būnu dėkinga.
Ne iš pareigos būti dėkinga.
Tiesiog tokia mano vidinė sandara.
Tokia buvau sukurta... ne savo valia.

jei gyvenai ieškodama vien sapnų simbolių išsipildymo, tai normalu, kad juose matai kažkokius žaidėjus

Papildyta:

Negyvenau tuo ir niekada negyvensiu tuo

Juk tai pradinių klasių mokinuko suvokimas ir žinios.
Arba mažas fragmentėlis iš kito fragmento. Ne daugiau.

Bet, jei tavo galvoje yra tai:


tai tavo suvokimas ir žinios niekada ir nepasieks aukštesnio lygio.

Vis saugosiesi nuo kažkokių žaidėjų, saugosi savo neįkainuojamas žinias nuo jų, kad jie kartais neimtų ir nepasinaudotų tavo kažkokiomis idėjomis, kol vien saugojimas ir saujimasis ir beliks tavyje.
Saugosi saugosi, akylai po devyniais užraktais, kol galiausiai tavo ta idėja beliks tik pseudoidėja.
Liksi kažką išsaugojusi, bet niekad nepatobulėjusi pati.
O laikas bėga, mintys kinta ir tobulėja, kažkas auga ir progresuoja... o tavo saugota idėja pasilieka sename laike, ir niekam ji jau nebebus įdomi.

Yra kažkas panašaus "kaip šuo ant šieno".

Pradžioje atrodė, kad tie žaidėjai kažkokie ateiviai ar marsiečiai, dabar išlindo, jog kažkokie tai vis gi žmonės. Ir žiaurūs žmonės. Bet jų nėra tavo artimųjų ir draugų rate. Ačiū Dievui.

Bet palauk - su tokiu požiūriu greitai jų atsiras ir tavo artimųjų bei draugų rate. Tu juos susikursi.


Ir tai iš tos pačios pradinių klasių mokinuko kolekcijos, deja...

Jei nori is pradinuku kolekcijos Tai tau toks patarimas :
Persisviesk smegenis
Su maniskemis viskas tvarkoje

Štai keistas man yra požiūris iš būsenos pusės.
Kas gi ta super duper Ponia būsena?

Kodėl gi žiūrima į šią situaciją iš būsenos pusės, o ne atvirkščiai?
Aš žiūriu atvirkščiai.

Dėl būsenos galima/reikia persapnuoti sapną, kad šis sapnas pakeistų tavo būseną į norimą... Man tai kažkoks marazmas. Nenatūralu. Gyvenimas vien vardan gerų būsenų?

O ar ne paprasčiau yra suprasti, jog visos būsenos žmogui yra natūralios ir būtinos.
Ir tada nieko keisti nereikės, nes tai priimsi/bus natūralu.

Būna juk žmogui liūdna, būna linksma, būna negera, būna gera, būna malonu, būna nemalonu, būna - nori, būna - nenori... Visa tai ir sudaro žmogaus gyvenimą.

O dabar būseną liūdna kažkokiais būdais keisi į neliūdna...ir t.t....

Kas gausis?
Ogi monotonija.
Kurią po to vėl keisti į kažką kitą.
Ir taip pasaka be galo.

Kaip suprantu, ir visos meditacijos yra vardan būsenos, Ponios būsenos.

Šiaip, normaliai, vos prabudus ir suvokus, kad tai sapnas, ir jis baigėsi, jis nebeturėtų visiškai įtakoti žmogaus būsenos. Prabudai, ir viskas.

Tiesa, ir aš esu patyrusi nekokias būsenas po kai kurių sapnų - kai ilgoką laiko tarpą periodiškai mane tempėsi su savimi neperseniausiai miręs žmogus. Bet tai išmtinis atvejis. Ir dabar aš jau daugmaž galiu paaiškinti šių sapnų prigimtį. Tačiau tai kiek vėliau turėčiau dėlioti į vietas, minčių fragmentų užuomazgas turiu, tačiau į vietas turėčiau sudėlioti tik po paprastesnio dalyko - linijinio proto poveikyje uždaros žmogaus sistemos praplėtimo ribų.

Taigi, jei viską suvedame tik į Ponią būseną, ar ne tikslingiau būtų pamąstyti, jog kažko gyvenime yra per daug, arba per mažai.
Sapnai teeina savo ruožtu.
Savo keliu.
O ne tebūna tik būsenos stimuliatoriais. Kaip eilinė bet kokia stimuliuojanti gerą būseną priemonė.

Su kazkuo mane maisai