QUOTE(joviliukste @ 2008 06 29, 20:00)
Mole, labai dziaugiuosi jei jusu vaikai tikrai nera toki jei zinociau taj 100 % taj jum medali duociau taciau taj ka tevai mato, yra viena medalio puse, kaip bebutu gaila... nzn kokio amziau jusu vaikai, bet patikekit manim, kartais ne geras auklejimas nepadeda, kai salia atsiduria "blogi" draugai.12-mecius dar galima apsaugoti nuo aplinkiniu, bet 16- ciu

nebent uzrakinsit namie, neleisite i klubus, vakarelius, isvykas, stovyklas...nezinau koki jaunima jus pazistate, as tokio nepazistu
Galiu pasakyti, kai mama mane pirmą kartą išleido į šokius, buvau gal kokių trylikos

Išleisdama pasakė, kad jei nori, leidžiu išbandyti viską: ir alkoholį, ir narkotikus, ir cigaretes ir seksą ir pan. Tik, labai prašau, atsirinkti, kas yra gyvenime teisinga ir protinga

Buvau paauglė, negi manot nesinorėjo visko išbandyti? Žinoma, norėjosi. Tačiau, paskutinis sakinys visą laiką stabdė. Manau, mes labai daug ką atsinešame iš šeimos
Kai studijavome, turėjau draugę, kuri taip laisvai ir gyveno. Ji buvo viena iš geriausių mano penkių draugių. Tačiau, nė viena nenuėjome jos pėdomis: t.y. narkotikai, alkoholis ir abortai.
Norėjau pasakyti, kad nereikia suversti kaltės kažkam, ypač draugams. Kiekvienas už savo klaidas esame atsakingi patys, ir pasikartosiu, daug ką atsinešame iš šeimos.
QUOTE(mylimuke @ 2008 06 29, 20:01)
"sveikos visos mamytes,besilaukiancios ir dar tik busimos...
norejau jusus pasiteirauti,ar jums taip nera,kaip man-as visad mastau apie kudikius,gimdyma,svajoju apie nestuma,noris visad jausti kudikiska artuma...nuo 14 metu perku,dedu,kolekcionuoju (gal galima net taip pasakyti) vaikiskus rubelius,daikciukus,zaisliukus...o va,kai pati jau suzinojau kad laukiuosi,nereikejo nieko pirkti dukrai,nes viska jau turejau...nors jau turiu dukra,bet svajoju apie nestuma,apie leliukus ir pn... <...> as nuo pat paauglystes svajoju apie nestume,gimdyma,kudikius... smagu buti nescei,smagu jausti kudikiuka savyje,smagu zinoti kad jis auga manyje... nzn kaip net paaiskinti,bet... nerealei norisi tik ir svajoti apie leliukus

keistai net jauciuosi...mielai dar tureciau viena dabar leliuka,bet ankstoka...dar su sia mazaja pupa reikia susitvarkyti tai va...keista as

leliu manijake

<...> va va...ir as tokia buvau-su lelemis zaidziau ilgai,saugojau giminaiciu ir kaimynu vaikucius ir visad apie leliukus svajojau...dievinu leliukus."
Vienos SM mamytės žodžiai Aišku sakysit, kad tai kvaili vaikiški paistalai, kad noras netikras... Bet aš ją suprantu, nes jaučiuosi labai panašiai. Ir prieš

galvojau, kad jeigu būtų vaikutis, tai nebūtų jokios tragedijos. O man buvo tada 18.
Ne, nemanau, kad tai vaikiški paistalai. Bet, man keista štai kas. Dievinu nėštumą ir leliukus

Tokio mąstymo moteris būtų ideali naujagimių skyriaus med.seselė

Nes, kai pagalvoji, Aš mylėjau, myliu ir mylėsiu savo vaiką ne tik, tada, kai jis buvo leliukas, bet ir dabar kai keturmetis, kai bus dvylikametis, garantuoju, kad mylėsiu kai bus aštuoniolikos ar trisdešimt penkerių
QUOTE(joviliukste @ 2008 06 29, 20:17)
Apskritai mergaites, galvoju daug kiek cia priduskutavome, ir vistiek ne viena nieko niekam neirodem
Žinoma, kad nieko neįrodysime, tačiau diskusija, kol ji yra tolerantiška ir be pašaipų, man labai įdomi

Iki jos, turiu pripažinti, tikrai nepažinojau, tiek daug šaunių, jaunų mamyčių-paauglių