QUOTE(katydid @ 2009 05 30, 01:51)
Man šis eilėraštis vienas mėgiamiausių... Toks artimas, intymus... Gal dėl to, kad autorius buvo mano klasės auklėtojas mokykloje. Toks ramus, nuoširdus, kūrybingas, įdomus žmogus
Taip, labai intymus. Patiko.
Is eileraštis is mano vaikystės,gal del to taip istrigęs širdin...
Upė šaltuonėlė -
Mano Širvinta
Rudenio lapelių
Mirga priberta...
Kabo liepos medy
Mėnuo pilnatis,
Tylųjį namelį
Saugo per naktis...
Mano ten vaikystė
Kaip gėlė trapi
Dūdeles žilvyčio
Suko paupy...
Žvaigždės ten byrėjo
Vasaros naktim,
Ten vanduo žiūrėjo
Tamsžalėm akim...
Kur gi ta upelė -
Mano Širvinta?
Kur baltų takelių
Žemė suminta?
***************************
Ilgesys...
Aš ilgiuosi tavęs,
Nors žinau nevalia,
Susitikom trumpam
Lyg bemiegiam sapne...
Tu ir aš-svetimi,
Du paklydę laivai,
Ir galbūt niekada-nesuves mus keliai...
Aš ilgiuosi tavęs,
Tyliai spurda širdis,
Vėl išaušta diena,
Bet ateis juk naktis.
Tu tikriausiai lig šiol,
Dar gerai nežinai,
Kad net diena dažnai,
Apsilanko sapnai...
Tik geriau netikėk,
Netikėsiu ir aš,
Kad paklydę laivai,
Vienas kitą suras.
Ir nutolę krantai,
Pasiliks svetimi,
Su slapta viltimi,
Susitikt ateity...
Upė šaltuonėlė -
Mano Širvinta
Rudenio lapelių
Mirga priberta...
Kabo liepos medy
Mėnuo pilnatis,
Tylųjį namelį
Saugo per naktis...
Mano ten vaikystė
Kaip gėlė trapi
Dūdeles žilvyčio
Suko paupy...
Žvaigždės ten byrėjo
Vasaros naktim,
Ten vanduo žiūrėjo
Tamsžalėm akim...
Kur gi ta upelė -
Mano Širvinta?
Kur baltų takelių
Žemė suminta?
***************************
Ilgesys...
Aš ilgiuosi tavęs,
Nors žinau nevalia,
Susitikom trumpam
Lyg bemiegiam sapne...
Tu ir aš-svetimi,
Du paklydę laivai,
Ir galbūt niekada-nesuves mus keliai...
Aš ilgiuosi tavęs,
Tyliai spurda širdis,
Vėl išaušta diena,
Bet ateis juk naktis.
Tu tikriausiai lig šiol,
Dar gerai nežinai,
Kad net diena dažnai,
Apsilanko sapnai...
Tik geriau netikėk,
Netikėsiu ir aš,
Kad paklydę laivai,
Vienas kitą suras.
Ir nutolę krantai,
Pasiliks svetimi,
Su slapta viltimi,
Susitikt ateity...
Šulinių svirtys vis girgžda girgžda...
Ar nori, prisemsiu Tau sklidiną kibirą
Šalto vandens.
Žvaigždžių ir svajonių, jei nori,
Primėtysiu į patį dugną.
Dar galiu šypseną padovanoti,
Ir laukų žieminių melancholiją,
Ir išsiskyrimų ilgesį,
Ir meilės reikšmingą žvilgsnį.
Galiu įpilti
Rytojaus dienų nerimo,
Laukimo skausmo,
Sūrių žmogiškų ašarų,
Gėlių ir parako kvapo,
Nuodėmių kaip nuodų galiu įmaišyti.
Tai kaip, ar pasemti Tau
Sklidiną kibirą?
A.Ambrasas
Ar nori, prisemsiu Tau sklidiną kibirą
Šalto vandens.
Žvaigždžių ir svajonių, jei nori,
Primėtysiu į patį dugną.
Dar galiu šypseną padovanoti,
Ir laukų žieminių melancholiją,
Ir išsiskyrimų ilgesį,
Ir meilės reikšmingą žvilgsnį.
Galiu įpilti
Rytojaus dienų nerimo,
Laukimo skausmo,
Sūrių žmogiškų ašarų,
Gėlių ir parako kvapo,
Nuodėmių kaip nuodų galiu įmaišyti.
Tai kaip, ar pasemti Tau
Sklidiną kibirą?
A.Ambrasas
Tikrai daug gražių eilėraščių čia yra 
.
Bet man labai patinka per rusų pamoką (bet čia gana seniai
) išmoktas A. Puškino eilėraštis, o pirmasis stulpelis giliai įaugęs į atmintį 
Я помню чудное мгновенье:
Передо мной явилась ты,
Как мимолетное виденье,
Как гений чистой красоты.
В томленьях грусти безнадежной
В тревогах шумной суеты,
Звучал мне долго голос нежный
И снились милые черты.
Шли годы. Бурь порыв мятежный
Рассеял прежние мечты,
И я забыл твой голос нежный,
Твой небесные черты.
В глуши, во мраке заточенья
Тянулись тихо дни мои
Без божества, без вдохновенья,
Без слез, без жизни, без любви.
Душе настало пробужденье:
И вот опять явилась ты,
Как мимолетное виденье,
Как гений чистой красоты.
И сердце бьется в упоенье,
И для него воскресли вновь
И божество, и вдохновенье,
И жизнь, и слезы, и любовь.
. Bet man labai patinka per rusų pamoką (bet čia gana seniai
) išmoktas A. Puškino eilėraštis, o pirmasis stulpelis giliai įaugęs į atmintį Я помню чудное мгновенье:
Передо мной явилась ты,
Как мимолетное виденье,
Как гений чистой красоты.
В томленьях грусти безнадежной
В тревогах шумной суеты,
Звучал мне долго голос нежный
И снились милые черты.
Шли годы. Бурь порыв мятежный
Рассеял прежние мечты,
И я забыл твой голос нежный,
Твой небесные черты.
В глуши, во мраке заточенья
Тянулись тихо дни мои
Без божества, без вдохновенья,
Без слез, без жизни, без любви.
Душе настало пробужденье:
И вот опять явилась ты,
Как мимолетное виденье,
Как гений чистой красоты.
И сердце бьется в упоенье,
И для него воскресли вновь
И божество, и вдохновенье,
И жизнь, и слезы, и любовь.
Robertas Keturakis
Taip paprasta gyvent kitu. Ir sudėtinga.
Trapus pasaulis. Ir šviesa - trapi.
Kai senamadiški jausmai atpinga, -
Ne šypseną, o nuoskaudą slepi.
Taip paprasta gyvent kitu. Ir sudėtinga,
Kada per maža - padalint perpus,
Kai vienišumas glaustos po kampus,
Ir žodis, žvilgsnis rakštimi įsminga.
Aš - su tavim. Ir kol aš su tavim -
Esu stiptus. Ir kol aš su tavim -
Dar laukiamas. Dar reikalingas.
Ir aš myliu. Ir netikiu, kad pinga
Tie mano senamadiški jausmai. Kol su tavim.
Taip paprasta gyvent kitu. Ir sudėtinga.
Trapus pasaulis. Ir šviesa - trapi.
Kai senamadiški jausmai atpinga, -
Ne šypseną, o nuoskaudą slepi.
Taip paprasta gyvent kitu. Ir sudėtinga,
Kada per maža - padalint perpus,
Kai vienišumas glaustos po kampus,
Ir žodis, žvilgsnis rakštimi įsminga.
Aš - su tavim. Ir kol aš su tavim -
Esu stiptus. Ir kol aš su tavim -
Dar laukiamas. Dar reikalingas.
Ir aš myliu. Ir netikiu, kad pinga
Tie mano senamadiški jausmai. Kol su tavim.
QUOTE(Funte @ 2009 07 02, 12:04)
Man taip pat labai gražu ir labai skaudu
sveikos, ir as idesiu keleta. rasau juos is atminties 
A. Puskinas
Tatjanos laiskas
Atleisk, kad tau rasau,
bet man kazko tai stinga.
gal tu naktu, gal sniego, gal taves...
Tu neprasei sirdies, tau nereikejo meiles -
tik perejom kartu kelias gatves.
taip norys klykti,
paimti sauja sniego,
priglaust prie degancios sirdies.
As ne Tatjana,
o tanakt sningant tu vadinai mane tikru vardu.
Uz nemeluota siluma esu labai dekinga,
dekinga taip, kad zodziu nerandu...
H.Nagys
is ciklo Medziai vejuose
Berzai
Kaip zalias lietus
ju liaunom ir ilgom
ir plasnojanciom rankom
srovena pavasario vejas.
Ir atrodo-
aleja atejo vaikai.
Ir staiga neberanda kelio namo!
Ir jie stovi abipus alejos
ir verkia
ir glosto pavargusiom rankom
viens kito
svelniai garbanotas
galvas sviesias.
dar norejau rasyti Miskinio "Elegenatiskai sninga" bet perziurejus tema pamaciau kadj is irasytas bent du kartus
A. Puskinas
Tatjanos laiskas
Atleisk, kad tau rasau,
bet man kazko tai stinga.
gal tu naktu, gal sniego, gal taves...
Tu neprasei sirdies, tau nereikejo meiles -
tik perejom kartu kelias gatves.
taip norys klykti,
paimti sauja sniego,
priglaust prie degancios sirdies.
As ne Tatjana,
o tanakt sningant tu vadinai mane tikru vardu.
Uz nemeluota siluma esu labai dekinga,
dekinga taip, kad zodziu nerandu...
H.Nagys
is ciklo Medziai vejuose
Berzai
Kaip zalias lietus
ju liaunom ir ilgom
ir plasnojanciom rankom
srovena pavasario vejas.
Ir atrodo-
aleja atejo vaikai.
Ir staiga neberanda kelio namo!
Ir jie stovi abipus alejos
ir verkia
ir glosto pavargusiom rankom
viens kito
svelniai garbanotas
galvas sviesias.
dar norejau rasyti Miskinio "Elegenatiskai sninga" bet perziurejus tema pamaciau kadj is irasytas bent du kartus
QUOTE(almantė_k @ 2009 07 03, 11:39)
sveikos, ir as idesiu keleta. rasau juos is atminties
A. Puskinas
Tatjanos laiskas
Atleisk, kad tau rasau,
bet man kazko tai stinga.
gal tu naktu, gal sniego, gal taves...
Tu neprasei sirdies, tau nereikejo meiles -
tik perejom kartu kelias gatves.
taip norys klykti,
paimti sauja sniego,
priglaust prie degancios sirdies.
As ne Tatjana,
o tanakt sningant tu vadinai mane tikru vardu.
Uz nemeluota siluma esu labai dekinga,
dekinga taip, kad zodziu nerandu...
A. Puskinas
Tatjanos laiskas
Atleisk, kad tau rasau,
bet man kazko tai stinga.
gal tu naktu, gal sniego, gal taves...
Tu neprasei sirdies, tau nereikejo meiles -
tik perejom kartu kelias gatves.
taip norys klykti,
paimti sauja sniego,
priglaust prie degancios sirdies.
As ne Tatjana,
o tanakt sningant tu vadinai mane tikru vardu.
Uz nemeluota siluma esu labai dekinga,
dekinga taip, kad zodziu nerandu...
šitas labai gražus
Papildyta:
QUOTE(*Voverytė* @ 2009 06 06, 17:03)
Ilgesys...
Aš ilgiuosi tavęs,
Nors žinau nevalia,
Susitikom trumpam
Lyg bemiegiam sapne...
Tu ir aš-svetimi,
Du paklydę laivai,
Ir galbūt niekada-nesuves mus keliai...
Aš ilgiuosi tavęs,
Tyliai spurda širdis,
Vėl išaušta diena,
Bet ateis juk naktis.
Tu tikriausiai lig šiol,
Dar gerai nežinai,
Kad net diena dažnai,
Apsilanko sapnai...
Tik geriau netikėk,
Netikėsiu ir aš,
Kad paklydę laivai,
Vienas kitą suras.
Ir nutolę krantai,
Pasiliks svetimi,
Su slapta viltimi,
Susitikt ateity...
ir šitas labai labai
sorry jei kartosis
Salomeja Neris ,,Seneles pasaka"
Apšerkšniję mūsų žiemos
balta balta, kur dairais.
Ilgas pasakas mažiemus seka
pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
saulės nukirptas kasas,
apie žąsiną moliūgą,
kurs išskrido į dausas.
Apie vilką, baltą mešką,
burtus, išdaigas velnių,
apie vandenis, kur teška
iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną
koks jis raitelis puikus,
apie Eglę žalčio žmoną,
medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
grįžo tuščiomis atgal...
Brenda pušys per pusnynus
ir išbris niekaip negal.
Pusnynuos nykštukai miega,
aukso žuvys po ledu.
Bėga ragana per sniegą,
nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo,
o jos pamotė pikta...
Bet senelė užusnūdo
ir jos pasaka baigta.
Salomeja Neris ,,Seneles pasaka"
Apšerkšniję mūsų žiemos
balta balta, kur dairais.
Ilgas pasakas mažiemus seka
pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
saulės nukirptas kasas,
apie žąsiną moliūgą,
kurs išskrido į dausas.
Apie vilką, baltą mešką,
burtus, išdaigas velnių,
apie vandenis, kur teška
iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną
koks jis raitelis puikus,
apie Eglę žalčio žmoną,
medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
grįžo tuščiomis atgal...
Brenda pušys per pusnynus
ir išbris niekaip negal.
Pusnynuos nykštukai miega,
aukso žuvys po ledu.
Bėga ragana per sniegą,
nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo,
o jos pamotė pikta...
Bet senelė užusnūdo
ir jos pasaka baigta.
Alyvos
Manęs dar nebuvo-
Alyvos žydėjo.
Manęs nebebus jau-
Jos vėliai žydės.
Ir kris jų lapeliai
Nuo saulės ir vėjo,
Kaip smėlio saujelės,
Ant mano širdies.
Salomėja Neris
Taip pat nuostabus man šios poetės eileraštis "Diemedžiu žydėsiu"
Manęs dar nebuvo-
Alyvos žydėjo.
Manęs nebebus jau-
Jos vėliai žydės.
Ir kris jų lapeliai
Nuo saulės ir vėjo,
Kaip smėlio saujelės,
Ant mano širdies.
Salomėja Neris
Taip pat nuostabus man šios poetės eileraštis "Diemedžiu žydėsiu"
Paulius Širvys
Užmirštoji taurė
Vėjas žvaigždę užpūs,
Sodų žiedą nuplėš
Bus vestuvės, vai, bus,
Ir armonika grieš.
Tu sėdėsi žvaliai
Prie jaunikio šalies.
Užmirštos nuošaliai
Nieks taurės nepalies.
Ir taip nieks nenutuoks,
Kas ten rymo tylus
Ir nematomas toks
Nebylus, nebylus.
O jis viską matys,
Tavo juoką girdės.
Pažiūrės į akis,
Palinkės nuo širdies.
- Tenka skirtis jau mums, -
Iš giliai atsidus.
Kažkas girtas pastums,
Ir taurelė suduš
Ir tarp vyšnių baltų
Praeitis prasiskleis,
Ir atspėsi gal tu,
Kas sudužo stiklais
Vėjai žvaigždę užpūs.
Žiburėlis užges
Pasiimkim perpus
Mūsų meilės šukes.
Liks tau šukė skurdi.
O man laikas eiklus
Grauš ir dildys širdy
Sudaužytus stiklus
Užmirštoji taurė
Vėjas žvaigždę užpūs,
Sodų žiedą nuplėš
Bus vestuvės, vai, bus,
Ir armonika grieš.
Tu sėdėsi žvaliai
Prie jaunikio šalies.
Užmirštos nuošaliai
Nieks taurės nepalies.
Ir taip nieks nenutuoks,
Kas ten rymo tylus
Ir nematomas toks
Nebylus, nebylus.
O jis viską matys,
Tavo juoką girdės.
Pažiūrės į akis,
Palinkės nuo širdies.
- Tenka skirtis jau mums, -
Iš giliai atsidus.
Kažkas girtas pastums,
Ir taurelė suduš
Ir tarp vyšnių baltų
Praeitis prasiskleis,
Ir atspėsi gal tu,
Kas sudužo stiklais
Vėjai žvaigždę užpūs.
Žiburėlis užges
Pasiimkim perpus
Mūsų meilės šukes.
Liks tau šukė skurdi.
O man laikas eiklus
Grauš ir dildys širdy
Sudaužytus stiklus
