Džiaukis.
Jei slampinėsi nosį nukabinęs,
Į grindinį įsmeigęs akmeninį,
Galiausiai imsi skūstis,jog pražuvo
Linksmi paukšteliai ir upokšniai guvūs.
Pasaulis iš trijų, kiek beskaičiuosi:
Tu, grindinys ir tavo vargšė nosis.
Mergaites, gal turit koki eilerasti apie mamos ilgesi ar apie mama gera 
Labai labai reikia pasveikinti mama su gimtadieniu ir kartu ant atviruko kazka uzrasyti
(gyvenu toli nuo jos 
)
Jei atsiminsiu (mokejau mintinai) kazkuriais metais rasiau labai grazias eiles mamai tai parasysiu cia
Stai toki truputi perdirbau kazi ar tiktu?
Mamyt, kodėl nepasakei, kad šitaip greitai suksis laiko ratas?
dar tada kai as verkiau, kada rankelėje gėlė nuvyto nuskinta?
Jaučiu, kaip šiandien žvelgia tavo geros, ramios akys,
Ir negaliu as patiket, kad skiria mus tokia dalia.
Šiandiena noriu tau, mieloji mama padėkoti
Už tas klaidas, kurias seniai atleidai, o gal ir pamiršai.
Leisk man nulenkti galva pries tave ir padekoti
Žinok, kad kelrodė žvaigždė buvai, esi ir liksi amžinai.
Tad būki širdimi linksma, jauna, mieloji mama,
Žinok, kad šiam pasaulyje brangiausia man esi viena,
Gal per mažai gyvenime dėkojau, laimės tau linkėjau,
Tad šitie žodžiai tegul bus šios šventės dovana.
Labai labai reikia pasveikinti mama su gimtadieniu ir kartu ant atviruko kazka uzrasyti
(gyvenu toli nuo jos )Jei atsiminsiu (mokejau mintinai) kazkuriais metais rasiau labai grazias eiles mamai tai parasysiu cia
Stai toki truputi perdirbau kazi ar tiktu?
Mamyt, kodėl nepasakei, kad šitaip greitai suksis laiko ratas?
dar tada kai as verkiau, kada rankelėje gėlė nuvyto nuskinta?
Jaučiu, kaip šiandien žvelgia tavo geros, ramios akys,
Ir negaliu as patiket, kad skiria mus tokia dalia.
Šiandiena noriu tau, mieloji mama padėkoti
Už tas klaidas, kurias seniai atleidai, o gal ir pamiršai.
Leisk man nulenkti galva pries tave ir padekoti
Žinok, kad kelrodė žvaigždė buvai, esi ir liksi amžinai.
Tad būki širdimi linksma, jauna, mieloji mama,
Žinok, kad šiam pasaulyje brangiausia man esi viena,
Gal per mažai gyvenime dėkojau, laimės tau linkėjau,
Tad šitie žodžiai tegul bus šios šventės dovana.
senas geras liūdnas eilėraštis
Tyli daina (A. N. Niliūnas)
Nieko neliko tyloj. Tik tavo balsas
Vienišas skamba žolėj ir tavo žingsniai
Tyliai slenka pakrantėm,
Degančia saulėj žeme.
Nieko neliko tyloj. Auksinis rytas
Ieško tavęs po namus. Laukinė saulė
Dieną pažinusi glosto
Ilgesį tavo plaukų.
Nieko neliko tyloj. Tavęs nebuvimas
Šnerantis kraupiai žolėj, ir tavo rankų
Švelnūs tonai ant veido
gęsta kartu su manim.
Tyli daina (A. N. Niliūnas)
Nieko neliko tyloj. Tik tavo balsas
Vienišas skamba žolėj ir tavo žingsniai
Tyliai slenka pakrantėm,
Degančia saulėj žeme.
Nieko neliko tyloj. Auksinis rytas
Ieško tavęs po namus. Laukinė saulė
Dieną pažinusi glosto
Ilgesį tavo plaukų.
Nieko neliko tyloj. Tavęs nebuvimas
Šnerantis kraupiai žolėj, ir tavo rankų
Švelnūs tonai ant veido
gęsta kartu su manim.
QUOTE(taniuta @ 2009 08 11, 07:16)
Tau aš atnešiu šypseną ir jūrą,
Ta jūra bus pakvipusi gėlėm,
Bet į mane jau dvi akutės žiūri, sitas man netinka, neturiu vaiku
Telieka tik prabilti į Tave eilėm...
Eilėm, kurios dar nėra parašytos,
Kurioms neišmušė lauktoji valanda.
Iš šypsenos ir šilumos jos nulipdytos
Ir laukia, kol galės būt dovana...
Ta jūra bus pakvipusi gėlėm,
Bet į mane jau dvi akutės žiūri, sitas man netinka, neturiu vaiku
Telieka tik prabilti į Tave eilėm...
Eilėm, kurios dar nėra parašytos,
Kurioms neišmušė lauktoji valanda.
Iš šypsenos ir šilumos jos nulipdytos
Ir laukia, kol galės būt dovana...
o siaip tai labai grazu
kazko panasaus ir norejau 
Papildyta:
QUOTE(uogute @ 2009 08 09, 22:30)
stai prisiminiau ka rasiau pries pora metu
BANDZIAU KLAJUNO VEJO PAPRASYTI
KAD TAU ATNESTU LAISKA KVEPIANTI LAUKU GELEM
PADIKTAVAU ZODZIUS, BET JIS PAKILO SKRISTI
MINTIS VISAS ISBARSTES JI LEKE PAKELEM
TADA KREIPIAUS I DEBESI PADANGIU
KAD TAU NUNESTU PUOKSTE SPINDULIU
BET JIS NEPERSPEJES ISLIEJO LIETU
IR VEL LIKAU NEBAIGUS SAKINIU
TAD PAPRASCIAUSIAI PAEMIAU LAPELI
ATVERIAU SIRDI IR SILTAS RANKAS:
''TE SNARA TAU, MAMYT, AZLI BERZELIAI
TE PUSYS MOJA TAU RANKA
TE SAULE SPINDULIUS I DELNUS ZERIA
TE NEISNYKSTA SYPSENA!''
Sunkią Valandą
...Ir vėlei aš erdvėj tamsioj, beorėj,
Draskau krūtinę rankomis-dūstu...
Pagalbos šauktis? Baisiai nesinori
Man belstis į gyvenimą kitų.
O galgi tu ateisi, drauge mano,
Jei įprastinė rutina išleis,
Ir iš minčių tamsių grėsmingo tvano
Išvesi nors aplinkiniais keliais?
Tuoj krisiu, bet visas jėgas sutelkus,
Dar vis-kažkuo tikėdama-einu.
Ir nors matau, kad prieky-gūdžios pelkės
Tiesiu į jas virpėjimą delnų.
O kokios ilgos dienos, ne-gal naktys?...
Ir valanda praperšusi, gramzdi-
Viršum galvos manos jau ima plaktis.
...Tu apsimesk, jog nieko negirdi...
( Jonas Jakštas )
Aš kadais šventai tikėjau meile -
Aš buvau tikėjimo kvailys,
Rast norėjau tokią pačią kvailę.
Aš kadais šventai tikėjau meilę:
Pasaką nežemišką ir dailią...
Jos pažeisti niekas neišdrįs.
Aš kadais šventai tikėjau meile -
Aš buvau tikėjimo kvailys.
...persekioja šis V. Mačernio eilėraštis nuo mokyklos laikų
Aš buvau tikėjimo kvailys,
Rast norėjau tokią pačią kvailę.
Aš kadais šventai tikėjau meilę:
Pasaką nežemišką ir dailią...
Jos pažeisti niekas neišdrįs.
Aš kadais šventai tikėjau meile -
Aš buvau tikėjimo kvailys.
...persekioja šis V. Mačernio eilėraštis nuo mokyklos laikų
QUOTE(uogute @ 2009 08 11, 12:47)
o siaip tai labai grazu kazko panasaus ir norejau
Papildyta:
stai prisiminiau ka rasiau pries pora metu
BANDZIAU KLAJUNO VEJO PAPRASYTI
KAD TAU ATNESTU LAISKA KVEPIANTI LAUKU GELEM
PADIKTAVAU ZODZIUS, BET JIS PAKILO SKRISTI
MINTIS VISAS ISBARSTES JI LEKE PAKELEM
TADA KREIPIAUS I DEBESI PADANGIU
KAD TAU NUNESTU PUOKSTE SPINDULIU
BET JIS NEPERSPEJES ISLIEJO LIETU
IR VEL LIKAU NEBAIGUS SAKINIU
TAD PAPRASCIAUSIAI PAEMIAU LAPELI
ATVERIAU SIRDI IR SILTAS RANKAS:
''TE SNARA TAU, MAMYT, AZLI BERZELIAI
TE PUSYS MOJA TAU RANKA
TE SAULE SPINDULIUS I DELNUS ZERIA
TE NEISNYKSTA SYPSENA!''
kazko panasaus ir norejau Papildyta:
stai prisiminiau ka rasiau pries pora metu
BANDZIAU KLAJUNO VEJO PAPRASYTI
KAD TAU ATNESTU LAISKA KVEPIANTI LAUKU GELEM
PADIKTAVAU ZODZIUS, BET JIS PAKILO SKRISTI
MINTIS VISAS ISBARSTES JI LEKE PAKELEM
TADA KREIPIAUS I DEBESI PADANGIU
KAD TAU NUNESTU PUOKSTE SPINDULIU
BET JIS NEPERSPEJES ISLIEJO LIETU
IR VEL LIKAU NEBAIGUS SAKINIU
TAD PAPRASCIAUSIAI PAEMIAU LAPELI
ATVERIAU SIRDI IR SILTAS RANKAS:
''TE SNARA TAU, MAMYT, AZLI BERZELIAI
TE PUSYS MOJA TAU RANKA
TE SAULE SPINDULIUS I DELNUS ZERIA
TE NEISNYKSTA SYPSENA!''
jūsų kurta?
Tu dar nevaikstai, bet tu jau atejai.
Is meiles ir manes, ant mano ranku.
Tu dar nesiglaudi, nes tu dar nieko nebijai,
as tik jauciu kvepavima lyg paukscio tanku...
Tu dar juokingai mazas, bet tu tikrai esi!
Jeigu ant sienos trys seseliai artimi, zydri ir taikus...
Jei mazojo seselio judesi- sekundes,
jos jau fiksuojamos, ir nebeslinks pro sali laikas.
Tu dar juokingai mazas, o as jau pirmutine tavo atrama, kol kambarys dar sukasi, kol grindys traska...
As pirmas zodis
As MAMA
pati PRADZIA
ir PIRMAS SUOLIO TASKAS.
Tik nezinau autoriaus, skaiciau vaikysteje, ir ilgam liko atmintyje, labai suzavejo, dar kai pati nebuvau mama.
Papildyta:
Kai ramu,
kai nesinori nieko.
Kai jau viska regis ir turi,
krenta lenvas ilgesys, gal sniegas...
Sidabriniam gruodzio pajury-
tau i delnus!
Stai! Ir ji turi!
... o ramu lyg neturetum nieko....
Atsiprasau, bet autoriaus nezinau taip pat
Is meiles ir manes, ant mano ranku.
Tu dar nesiglaudi, nes tu dar nieko nebijai,
as tik jauciu kvepavima lyg paukscio tanku...
Tu dar juokingai mazas, bet tu tikrai esi!
Jeigu ant sienos trys seseliai artimi, zydri ir taikus...
Jei mazojo seselio judesi- sekundes,
jos jau fiksuojamos, ir nebeslinks pro sali laikas.
Tu dar juokingai mazas, o as jau pirmutine tavo atrama, kol kambarys dar sukasi, kol grindys traska...
As pirmas zodis
As MAMA
pati PRADZIA
ir PIRMAS SUOLIO TASKAS.
Tik nezinau autoriaus, skaiciau vaikysteje, ir ilgam liko atmintyje, labai suzavejo, dar kai pati nebuvau mama.
Papildyta:
Kai ramu,
kai nesinori nieko.
Kai jau viska regis ir turi,
krenta lenvas ilgesys, gal sniegas...
Sidabriniam gruodzio pajury-
tau i delnus!
Stai! Ir ji turi!
... o ramu lyg neturetum nieko....
Atsiprasau, bet autoriaus nezinau taip pat
Meilės himnas
Dviejų širdžių ištikima draugystė
Jokių nepaiso kliūčių kelyje.
Juk meilė dar ne meilė, jeigu ją
Sutriuškina klasta ir išdavystė.
Tikroji meilė tai žvaigždė skaisti,
Kuri nė mirksniui nepaliauja degti
Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį,
Kai laivą svaido viesulai pikti.
Ne, meilė ne pastumdėlė Likimo;
Jai visagalis Laikas nebaisus,
Kuris naikina lūpų radastus
Ir iš visų tą pačią duoklę ima.
Jei tau meluoja posmai šių eilių, -
Nebėr pasauly meilės! Aš tyliu
Viliamas Šekspyras
Dviejų širdžių ištikima draugystė
Jokių nepaiso kliūčių kelyje.
Juk meilė dar ne meilė, jeigu ją
Sutriuškina klasta ir išdavystė.
Tikroji meilė tai žvaigždė skaisti,
Kuri nė mirksniui nepaliauja degti
Ir drąsina jūreivį gūdžią naktį,
Kai laivą svaido viesulai pikti.
Ne, meilė ne pastumdėlė Likimo;
Jai visagalis Laikas nebaisus,
Kuris naikina lūpų radastus
Ir iš visų tą pačią duoklę ima.
Jei tau meluoja posmai šių eilių, -
Nebėr pasauly meilės! Aš tyliu
Viliamas Šekspyras
