Dar kiek parašinėčiau dėl Silva rerum, nes, manau, kad Silva rerum - naujiena Lietuvai: tokio pobūdžio literatūros (ISTORINIS, meilės, pop, sex ir detective) lietuvių autoriai, mano nuomone, dar nerašė. Iš viso, manau romanai plaukia ant labai plonos ribos (vis ją peržengdami tai į vieną, tai į kitą pusę) tarp popso ir rimtos literatūros: istorijos dalykai, įdomi kalba - su daug vingrybių, ale lietuviškų žodių, kurių prasmė nuvokiama verčia ją priskirti prie tokių solidesnių, išliekamąją vertę turinčių kūrinių. O tas popsas - nelygu kiek kas jo prisiskaitęs, tiek ir pagauna jo esant: vieniem tai romantika, kitiems saldybė.
Nors paskutinį romaną autorė sakė parašiusi vienu atsikvėpimu, man jame tempas visom prasmėm labai skiriasi skirtingose jo dalyse, lyginant su pirmais dviem romanais, bet nuo to nė kiek neblogiau skaityti, nes įdomi kalba ir storiniai dalykai, tačiau intriga užsimezgė tik gerokai antroje romano pusėje, tad kas mėgsta kaip Brown kūriniuose veiksmą "čia ir dabar" gali to nesitikėti. Ir labai daug sex dalykų trečioj daly: kas 10 min.: ar čia autorei taip rūpi, ar čia pataikavimas "miniai", atseit be sex nieks nepirks? O gal autorė prisiskaitė istoriniuose šaltiniuose, kad tokių ir tiek sex formų knibždėjo tuometinėje Lietuvoje (na, bet čia ir I, ir II dalyje - tik III - daugiausia), tik tada per kelis šimtmečius užsitęsė? Taip ir nesupratau
bet kuriuo atveju, labai džiugu būtų jei atsirastų dar Silva IV, V ir t. t.
Gal kas parašys ir savo nuomonę, manau būtų įdomu ir kitiems