QUOTE(Vakarė23 @ 2007 11 04, 23:27)
Šalaila balaila, fokus ufkus, bla bla bla daugiaunesugalvoju, bet MEILE MEILE MEILE - Girdiii??? Eik ČIA ir taškas
QUOTE(Vakarė23 @ 2007 11 04, 23:27)
aha, pirmosios temos tiesiog persunktos filosofija. Kai kurie žmonės, regis įstrigę toj filosijoj ir iš esmės nieko nekeičia. Man labai priimtina tai, kaip yra dabar - aišku gal kartais nusiblevyzgojam visiškai ne į temą, bet tuo pačiu išlieka bendrumo jausmas

Matau čia daug pozityvizmo, o jei karts nuo karto liūdesys užpuola ar kažkas palūžta - visad žinai kad laukia visa armija mergaičių, pasiruošusių padėt arba kartu paliūdėt
Aga...
Aš pasijungiau pradžioje į temelę skiruosi... Po poros savaitėlių pradėjau pastebėti šitą temą... Tačiau kai pasijugdvau ten tokio kosmoso diskusijos vykdavo - kad eina sau

Tačiau, paskui, radau panašumų.. Radau artimų situacijų...

Čia buvo GV.. Buvo emmutė

kuri dabar nebeužsuka..

(nors seklė morka vakar susekė, kad kitoje temelėje buvo pasirodžiusi). Bet supratau, kad man reikia LAUKTI MEILĖS, o ne lieti nuoskaudų temelėje "Skiriuosi" ... O nuo tada jaučiuosi kaltininke sudarkiusi temelės filosofinį pobūdį.. ir išardžiusi Kissos kurtą temelę
Berašant tau šitą atsakymą per M-1 užgrojo:
Mars - Reason
QUOTE(Vakarė23 @ 2007 11 04, 23:27)
GV

Man regis reikia sukurt kokią strategiją, kaip padaryt kad senukas liktų tik senukas, ir anei jokios ten mamytės nesimaišytų.

Labai gražiai man viskas tarp jūsų rodėsi, aišku mačiau tik tiek kiek per monitorių matėsi
Aš irgi už strategijos kūrimą

Bele tik GV - NORĖTŲ
Papildyta:
QUOTE(Gimusi_vasarą @ 2007 11 04, 23:31)
Arba prabils žmogaus balsu ir tau beliks tik prieiti jo pasiimti.. Cha
Tęsiant apie pasislėpusius daiktus

Ne kartą su drauge juokiamės, kad daiktai galėtų turėti daviklį, kad paspaudus mygtuką - galėtų pradėti kaukti
O šiaip viena ištrauka iš knygos:
Bėk greitai ir ilgai negrįžk
Žosas nenustebo. Jau seniai suprato, kad daiktai gyvena savo gyvenimą ir slapčia mums kenkia. Kiek siekė jo, bretono jūrininko, atmintis, be galbūt kelių laivo įrenginių, niekada jam nieko pikta nepadariusių, visa kita daiktija turėjo kažkokios energijos ir visą ją sutelkdavo žmogaus gyvenimui kartinti. Mat net mažiausia naudojimo klaidelė daiktui staiga suteikia laisvę, kuri, kad ir kokia menkutė būtų, sukelia ištisą virtinę įvairiausių bėdų, nuo šiaip nesėkmės iki tragedijos. Iš rankos išsprūdęs butelio kamštis yra tipiškas, tik sumažinto mastelio pavyzdys. Juk nukritęs kamštis nieku gyvu neatriedės žmogui prie kojų. Jis kaip koks voras, stengdamasis
likti nepasiekiamas, piktavališkai užlįs už dujinės ir pridarys galybę vargų jo ieškančiam žmogui: šis stums dujinę, nutrauks prijungiamąją žarnelę, nuvers puodą, apsiplikys. Tą rytmetį įvykiai susiklostė dar sudėtingiau, viskas prasidėjo nuo nekaltos klaidos - Žosas sviedė kavos aparato filtrą į šiukšlių dėžę, bet nepataikė, tas nukrito, apvertė šiukšlių dėžę, pats šleptelėjo ant šono, ir tirščiai išsidrabstė ant grindų. Štai taip vergais paverstiems ir teisėtai keršto trokštantiems daiktams retkarčiais pavyksta priversti žmogų nusilenkti jų slaptai galiai, rangytis ir šliaužioti kaip kokį šunį, ir jie nepagaili nei moterų, nei vaikų. Ne, Žosas nieku gyvu nepasitikėtų daiktais, kaip kad nepasitikėjo nei žmonėmis, nei jūra. Pirmi atima protą, antri sielą, trečioji pasiglemžia gyvybę.