QUOTE(abzoryte @ 2007 11 04, 23:57)
Aš pasijungiau pradžioje į temelę skiruosi... Po poros savaitėlių pradėjau pastebėti šitą temą... Tačiau kai pasijugdvau ten tokio kosmoso diskusijos vykdavo - kad eina sau

Tačiau, paskui, radau panašumų.. Radau artimų situacijų...

Čia buvo GV.. Buvo emmutė

kuri dabar nebeužsuka..

(nors seklė morka vakar susekė, kad kitoje temelėje buvo pasirodžiusi). Bet supratau, kad man reikia LAUKTI MEILĖS, o ne lieti nuoskaudų temelėje "Skiriuosi" ... O nuo tada jaučiuosi kaltininke sudarkiusi temelės filosofinį pobūdį.. ir išardžiusi Kissos kurtą temelę
Nesijausk kalta

Aš tiksliai nebepamenu, kokiu būdu užklydau į būtent ŠIĄ temą, bet iškart supratau, kad niekur iš čia neisiu
Iš pat pradžių žinojau, kad negaliu pasiduot liūdesiui, nes pražūsiu

Taigi užslopinau viską ką tik sugebėjau, atmerkiau plačiai akis ir pradėjau ieškotis pagalbos. Užklydus į tuos anuometinius filosofavimus, turbūt būčiau nugrimzdus į gilų liūdesį. Bet man pasisekė! Patekau į optimizmo kupiną temą, su visokiais punktais ir gyvom pastangom kažką keisti

O iš visų "tiesiog šiaip plepalų" aš pamačiau kaip gyvena mergaitės be jokių "diedų", - taigi net negavau pajusti kažkokio smūgio, kad pasilikau viena - iškart pamačiau kiek daug nuostabių dalykų galiu veikti ir koks gražus tuoj bus mano gyvenimas (dabar jau sakau - gražus YRA mano gyvenimas)

Mergaitės, šita tema - tikrų tikriausia savitarpio paramos ir psichoterapijos grupė
(panašiai kaip yra visokios anoniminių -olikų grupės. Nekoks palyginimas, ką

Na bet jūs mane supratot

)