Vyrui nereikia sekso

Mano panasi situacija. Tai ne sexo trukumas,o elementaraus demesio! kiekvienai moterei reikia demesio,komplimentu! moteris turi jaustis mylima! Butent to ir truksta!
Kaip gali moteris pasijaust kai vyras i jos glamones nekreipia jokio demesio
As sutikau kita, kuris man dave to ko truko su vyru. Ir as ji isimylejau...
Papildyta:

As jau su savo vyru ir negaleciau myletis,jis manes visiskai netraukia. Sexas su juo nepatikdavo,tas sexas dazniausiai budavo(seniau) mano iniciatyva. Ir toks vaizdas budavo lyg jis is reikalo tai darydavo. Pradejau save nuvertint,nuoskauda maksindavau maistu.
Viena deina pabudau ir susiradau kita, Su kuriuo ,man labai gera buvo,deja buvo.Kai su juo pradejau gyvent,pakeldavo nekarta ranka .Veliau atsiprasydavo,as jam atleisdavau ir vel kuri laiko budavo ,bet kuri laika .
Mano vyras labai geras zmogus,ramus,padeda visuomet,net kai su kitu gyvenau daug padedavo ne tik man bet ir jam...
dabar esu tarp dvieju ugniu.Nezinau ka daryt? Viena labai myliu,bet nesu su juo saugi. Su kitu esu saugi bet visiskai jo nebemyliu.
Taip,kad ieskodamos kito,neskubekit susiraskit toki,kuris visapusiskai tenkintu

[quote=goreti,2008 04 11, 22:55]
Jau trys metai:( tai be galo šlykštus jausmas,nes kartu su šio dalyko išnykimu išnyksta ir bet koks švelnumas ir dėmesys iš vyro pusės. .tiesiog jautiesi kaip daiktas, kurio išmesti nesiryžta, bet kuris ir nereikalingas. ir taip bus visada:(
[/quot
As su vyru gyvenau 7 metus .Mes gyvenam kaip brolis ir sesuo,kam pasakai netiki
Papildyta:
Suprantu,kad nei vienas man netinka,bet gyvent viena ir nedrystu

Jūsų istorija labai įdomi, spėju, jog esate patraukli moteris ir nėra sunkumų susirasti dar kitą vyrą-tarsi anų dviejų mišinį gal verta mesti sau iššūkį ir pradėti mastyti kitaip, gal tikrai nėra to blogo , kas neišeitų į gerą?

sveikos.
pasiskaiciau ir pamaciau, kad ne viena as tokia, kuriu vyrai retai mylisi.
keistas tas sutverimas vyras. kai susipazinom, tai net naktimis zadindavo, nereikejo nieko daryt, viskas savaime gaudavosi, nors ir gyvenom su vaiku viename kambaryje. dabar atrodo salygos pasikeite, bet atsirado priezasciu - pavalges negali, pavarges negali, prisigeres alaus negali, na nezinau kada tada begali. aisku yra rytai, kuomet niekas netrukdo, nei alus, nei maistas, kuris jau susivirskino, nei tuo labiau nuovargis, bet nezinau. ryta as pati dar noriu miego, tad tikiuosi iniciatyvos is vyro, bet nepamenu kada ji buvo. parasiau jam laiskeli, o jis pasake, kad viskam savas laikas. va ir mastau kada tas laikas ateis

Pas mus is pradziu lyg ir nieko buvo, bet paskui 1-2 kartai per menesi. Man tai mazai, as be galo pasiilgdavau jo. Pykau nerealiai ant jo. Visada turejo pasiaiskinimu: kad dirba sunkiai ir labai pavargsta (sita vieninteli as pateisinu, bet savaitgalis yra savaitgalis, kai pailsi, tai juk galetu laiko skirti mudviem), paskui sakydavo, kad as jam pasidariau nebe tokia patraukli, nes priaugau 5,5 kg, paskui visada sakydavo savo teorija: kad jeigu jis mane daznai tures, tai as jam nusibosiu ir eis pas kitas, todel musu pasimylavimai turi buti reti, bet ypatingi. Jau ko ko, bet as tu retu nepavadinciau ypatingais. Veliau ir dabar sako, kad as per daug ji vilioju, per daug esu lipsni ( o kaip nebusiu, kai as is jo laukiu ir jo labai noriu) ir neleidziu jam manes „sumedzioti“. Tai kai jau leidziu jam mane vilioti, tai taip tas jo viliojimo laikas ir neateina. I mano viliojimus nekreipia demesio, jeigu susijaudina, tai vistiek susilaiko. Sako, kad viskam savas laikas, o as noriu, kad butu spontaniskai ir is aistros, o ne suplanuota. Viena karta buvau nusprendus, kad jis gejus. Kad gal, kai eina i klubus... Anksciau labai del to nervindavausi, na kaip sakoma „sienomis laipiojau“. Verkdavau, paskui is nervu valgydavau, tai dar kelis kg priaugau. Dabar vis kovoju su svoriu (cia jo siaip jau nekaltinu, nes pati esu bevale saldumynu megeja, bet nervai priveda prie didesnio valgmo).
Buvau nusprendus ji palikti... Buvo santykiu krize, bet ja isgyvenome. Nezinau, bet po tos krizes as taip daznai nebenoriu sekso, nebeteikiu sitam dalykui tokios svarbos kaip anksciau ir del to neverkiu ir „sienom nebelaipau“. Aisku jo elgesys sekso atzvilgiu nepasikeite. As vis tiek jo pasiilgstu, trokstu jo glamoniu ir svajoju (o giliai sirdy pagalvoju jeigu dabar taip retai, tai kas bus po 10 metu).

Panasu, kad ir mano seima anksciau ar veliau subyres del sios- sekso poreikiu neatitikimo priezasties.

Man nusviro rankos, as niekuo nebetikiu, niekas nepadeda. Jis tiesiog saltas zmogus ir viskas. Gyvenam mes labai gerai, nieko netruksta, vyras nori vaiku, bet juk tam myletis reikia.... O as kuo toliau tuo aiskiau suprantu, kad bus vaiku- bus dar blogiau, bus dar reciau, ir as tikrai susivarysiu savo sveikata...Jei ne fizine, tai psichologine tikrai.

Ir turiu aisku supratima, kad geresnio as nerasiu, rasiu gal seksualesni, bet tikrai ne geresni.

Ir ka daryt? Nenoriu dvigubo gyvenimo, nenoriu jo skaudint, nenoriu su meiluziais lakstyt. Kazkoks uzburtas ratas, kazkoks uzdetas gyvenimo kryzelis....

Sveikos mergaitesIsiterpiu ir as i pokalbi,nes mane kamuoja ta pati nelaime,nezinodama kur kreiptis-prisiregistravau cia ir ieskau atsakymo i taip rupima klausima.Idomios jusu diskusijos,bet kaip gyventi be sexso???kaip susitaikyti,jei draugas visiskai frigidiskas ir i nieka nereaguoja,netgi pyksta,jei palieciu!

Sveikos, norėčiau pakomentuoti, nors ir jokia ne psichologė esu Visų pirma kažkas rašė, kad vyras neva ne gėjus, nes jais labai "bjaurisi" - tai va tokia perdėta reakcija greičiausiai ir reiškia, kad slopina kažkokius polinkius... aišku, tai tik mano nuomonė,gali būti ir kitaip... bet toks elgesys, šaltumas žmonos atžvilgiu nėra normalus. Ir dar, man atrodo, lietuviai vyrai buvo taip auklėjami (bent tarybiniais laikais... ), kad seksas neva yra kažkas blogo, užtat save taip ir slopina. Yra toks reiškinys, kai į žmoną žiūri tik kaip į šeimos narę, "šventąją", o instintus neva sužadina tik kekšės... Katalikiškas mentalitetas irgi skatina tokį požiūrį. O gal tiesiog fizinės problemos, kurių nenori pripažinti. Ir tada kaltina žmoną, nes pas mus seksas vis dar laikomas "vyrų sritimi"... bet jeigu vyras pyksta paliestas, jam tikrai kažkas netvarkoj...
Nežinau, ar aiškiai čia mintis išdėsčiau... irgi esu turėjusi panašius santykius, vis dar nežinau, kokia buvo priežastis... prisispėliojau tada, o dabar ir su jumis mintimis pasidalinau:) Tik dabar norisi, kad būčiau tada greičiau viską nutraukusi, nes paskui dar ilgai nuosėdos lieka tik ne taip lengva, kai esi įsimylėjusi...

O ka daryti kaip vyrui niekadaa negana reik ir diena ir nakti, ir ryte ir per piet
na zodziu visada

Goreti, man atrodo tu papasakojai apie mane
Kalbėjau su vienu seksologu, būtent tą pati patvirtino ir jis, kad nelikus seksualinio susidomėjimo, nelieka ir dėmesingumo. Tik aš dėl to geriau nepasijaučiau.... Ir išeities jis man nepasiūlė....

Mielosios, kad jus paguosčiau pasakysiu, kad ir aš esu išbandžiusi visokius viliojimo būdus - ir apatiniai gundantys, ir netradicinės vietos, ir maudynės kartu.... Kartais sulaukdavau atsako, dažniau tik - aš dabar užsiėmęs O mūsų bendro gyvenimo pradžioje aistros (ir dėmesio, žinoma) buvo tiek daaaaaug, kaip niekados iki šiol mano gyvenime. Pati netikėdavau, kad taip gali būti nuostabu, kad aš galiu būti kažkieno taip karštai mylima. Matyt todėl dabar ir nusivylimas toks pats didelis

Išeities aš dar kol kas neradau. Bet nusprendžiau jos ir neieškoti kurį laiką. Pradėjau daugiau laiko leisti atskirai - dažniau susitikėti su draugėmis, domėtis naujais dalykais, skaityti knygas, bei stengiuosi ta tema nekalbėti. Žiūrėsim, gal viskas išsispręs:ax:

Man atrodo, jūs be reikalo problemos ieškote savyje - t.y., pradedat pernelyg rūpintis išvaizda, vilioti... normaliam vyrui tai nebūtina. Juk kokią pamilo, tokią ir mylėti turėtų, ar ne? Aišku, nesiūlau visai nesirūpinti savimi - bet tai reikia daryti dėl savęs, ne dėl jo. O tai, kad vyrui nebereikia sekso - yra jo problema, nuo kurios kenčia du žmonės. Neišspręsite jos keisdamos save... Čia vyrui reikia į sėdimąją įspirti kad susiimtų ir gydytųsi. Na taip, žinau, tai nelengva... Tiesiog norėjau pasakyti, kad neverta susiversti atsakomybės ant savo pečių. Mūsų vyrai tą labai mėgsta - ak tu priaugai svorio, nebejaudini... o kad jo niekas nebejaudina?.. nė karto neteko girdėti, kad moteris sakytų - mano vyras pastambėjo, tad jo nebenoriu...

Tikrai, reiks įspirt į sėdimąją.