
su pirmuoju kažkaip sugebėjau palaikyt idealią tvarką,na o dabar,kažkaip nelabai sekasi,einu iš paskos,renku,šluoju plaunu,bet generalinei tvarkai nelabai yra laiko,nebent visą vyriją išsiųsti reiks į kaimuką,o taip kasdien apsimėtai ir gerai

QUOTE(auroryt @ 2008 05 08, 12:40)
su pirmuoju kažkaip sugebėjau palaikyt idealią tvarką,na o dabar,kažkaip nelabai sekasi,einu iš paskos,renku,šluoju plaunu,bet generalinei tvarkai nelabai yra laiko,nebent visą vyriją išsiųsti reiks į kaimuką,o taip kasdien apsimėtai ir gerai 

Man taip pat GENERALINIAI tvarkai,visus tris savo vyrus reik isvyti is namu,nes kitaip neimanoma.Gerai,kad vyresnis po pamoku mazyli valandelei issiveza i lauka,tai nudirbu darbus,kuriu nespejau padaryti,kai mazius miegojo.
Jei problema būtų tik išmėtyti žaislai/daiktai, tai man stogas nevažiuotų.

QUOTE(Zona @ 2008 05 08, 01:09)
Darai viska ,nes reikia,o tai jei nesitvarkysi tai vaikai taip namus "pagrazins",kad galutinem finale net nezinai nuo ko pradet tvarkyt 


QUOTE(Ode @ 2008 05 08, 15:05)
kaip kam vieniem tai problema o kiti į tai dėmesio nekreipia pvz MB mano tai perlipa jei ką

QUOTE(arabele @ 2008 05 14, 06:45)
kaip kam vieniem tai problema o kiti į tai dėmesio nekreipia pvz MB mano tai perlipa jei ką 

Tai va aš irgi galiu perlipti ar 'perstumti' į vaikų kambarį - aš žaislų tiesiog nepastebiu, nes nėra pas mus jų tiek daug, kad erzintų, o tie, kuriuos turim, išmėtyti net savotiškai žavu: "čia gyvena vaikai"


Man aktualiau kitų namų ruošos darbų atlikimas, lakstant paskui savo vijurką. Tiksliau - neišgalėjimas abiejų suderinti: jei normaliai lovą pakloju per porą minučių, tai su savo terminatoriuku - per dešimt, jei normaliai indus suplaunu per penkioliką minučių, tai dalyvaujant mažajam - valandą (ir tai paprastai dar lieka...); jei susitvarkau virtuvę, tai kambariuose dulkių kamuoliai skraido. Ir t.t. ir pan. Ir čia net ne nuovargyje klausimas, o laiko trūkume. Nors, prisipažįstu, taip praktiškai nieko nenuveikdama, vakare būnu žiauriai išsekusi nuo to mėtymosi, lakstymo, gaudymo...

QUOTE(Ode @ 2008 05 14, 21:20)
Tai va aš irgi galiu perlipti ar 'perstumti' į vaikų kambarį - aš žaislų tiesiog nepastebiu, nes nėra pas mus jų tiek daug, kad erzintų, o tie, kuriuos turim, išmėtyti net savotiškai žavu: "čia gyvena vaikai"
(kol neužlipi ir vos kojos nenusisuki
).
Man aktualiau kitų namų ruošos darbų atlikimas, lakstant paskui savo vijurką. Tiksliau - neišgalėjimas abiejų suderinti: jei normaliai lovą pakloju per porą minučių, tai su savo terminatoriuku - per dešimt, jei normaliai indus suplaunu per penkioliką minučių, tai dalyvaujant mažajam - valandą (ir tai paprastai dar lieka...); jei susitvarkau virtuvę, tai kambariuose dulkių kamuoliai skraido. Ir t.t. ir pan. Ir čia net ne nuovargyje klausimas, o laiko trūkume. Nors, prisipažįstu, taip praktiškai nieko nenuveikdama, vakare būnu žiauriai išsekusi nuo to mėtymosi, lakstymo, gaudymo...


Man aktualiau kitų namų ruošos darbų atlikimas, lakstant paskui savo vijurką. Tiksliau - neišgalėjimas abiejų suderinti: jei normaliai lovą pakloju per porą minučių, tai su savo terminatoriuku - per dešimt, jei normaliai indus suplaunu per penkioliką minučių, tai dalyvaujant mažajam - valandą (ir tai paprastai dar lieka...); jei susitvarkau virtuvę, tai kambariuose dulkių kamuoliai skraido. Ir t.t. ir pan. Ir čia net ne nuovargyje klausimas, o laiko trūkume. Nors, prisipažįstu, taip praktiškai nieko nenuveikdama, vakare būnu žiauriai išsekusi nuo to mėtymosi, lakstymo, gaudymo...

matytas vaizdelis aš irgi taip pat lakstau o rezultatų nesimato. o dėl išmėtytų žaislų pasirodo tai pavojinga manoji vakar į kaladėlę koją persivarė tai dabar jau ranklioju visas kalades ir kai tik baigia žaisti iškart renku
Fiziškai retai kada pavargus būnu nuo tvarkos
turbūt nesitvarkau
, bet užtat morališkai-protiškai esu senai išsekusi



QUOTE(Delight @ 2008 05 15, 08:22)
Fiziškai retai kada pavargus būnu nuo tvarkos
turbūt nesitvarkau
, bet užtat morališkai-protiškai esu senai išsekusi 



Man lygiai taippat

QUOTE(Delight @ 2008 05 15, 08:22)
Fiziškai retai kada pavargus būnu nuo tvarkos
turbūt nesitvarkau
, bet užtat morališkai-protiškai esu senai išsekusi 



Tą ir norėjau pasakyti.

O aš tai nesu idealios tavrkos mėgėja, dar žinau posakį, kad jei mama, auginanti vaiką, nuolat tvarko namus, bloga mama. Reikia kuo daugiau laiko skirti vaikeliui, jo ugdymui, lavinimui, o ne tvarkos įvedimui. Bet šlaiužiojantis vaikas ir dulkių kalnai ant grindų irgi prasilenkia. Taigi reikia kartais ir pasitvarkyti. Bet jei labai imsi į galvą dėl kiekvieno ne vietoj padėto daikto, turbūt išprotėtum. Juk vaikas iš vienur paima, kitur padeda. Ir taip visą dieną. Man tai smagu gyventi tarp žaislų. Juk ne vią laiką taip bus.....
QUOTE(Ode @ 2008 05 14, 23:20)
jei susitvarkau virtuvę, tai kambariuose dulkių kamuoliai skraido. Ir t.t. ir pan. Ir čia net ne nuovargyje klausimas, o laiko trūkume. Nors, prisipažįstu, taip praktiškai nieko nenuveikdama, vakare būnu žiauriai išsekusi nuo to mėtymosi, lakstymo, gaudymo... 

iš tiesų,kartais būna tokių vakarų,kad vos kojas pavelki,nors atrodo nieko sunkaus ir nedirbai...
kiti darbai atima laiką iš vaikų.kad ir kaip būtų gaila,kitos išeities nėra.todėl vos ne pastoviai kariaujam su mažąja.aš vieną kampą tvarkau-ji kitą jau verčia


