QUOTE(manjana @ 2007 11 12, 11:09)
Man paskaičius kyla tik viena mintis - o kas jum sakė, kad tarp vaiko ir šuns užsimegs koks nors ryšys? Turėjote vieną šunį, kitą turite dabar - ir jokios naudos vaikui. Kam dar vieno?
Cia nuo suns priklauso, ne nuo vaiko, juk dabar turimas suo nera prisirises nei prie vieno, o kad rysys butu reikia kad vaikas paimtu suneli pats - issirinktu is lizdo, parsiveztu ant renku namo, pats pirma karta pasertu ir t.t. - milziniskas uosvu suo, kuri as matau kas trys menesiai, sutirpsta mane pamates, nes butent as ji paemiau, atveziau, dvi dienasjis praleido pas mus budamas dvieju menesiu, bet praejus keturiems metams vis taip pat i mane reaguoja.
Papildyta:
QUOTE(lavilazaira @ 2007 11 12, 13:27)
Kas čia per tema? Vaikui reikia šuniuko....nupirkit pliušinį meškiną.
Vaikams reikia tik žaisti, o kas jį prižiūrės? Kad laikyti šunį reikia pirmiausia tėvų didelio noro, galimybių ir supratimo kad tai ne žaislas.
Mane pavyzdžiui erzina kai atvažiuoja draugai su vaikais, tampo mano šunį, lenda, lipa. O tėvams labai juokinga....
čia mano nuomonė...
Manau, kad jus tiesiog nelabai mylite vaikus - o kaip vaikas ismoks rupintis, myleti, saugoti, gerbti jeigu tures pliusini meskina, be emociju, atidziai isiskaitykit i visa tema - kodel vaikui reikia suniuko.
Mano keturiu metu dukriuke taip pat turi savo nuosava suni, paaugs mazylis - ir jis tures savo suni - taip pat ir as uzaugau, kai pati neatsikeldavau budavau keliama penkta ryto ir begiodavau su vokieciu aviganiu, todel ir vaikus taip auginu, kol kas jiems net mintis nekyla suduoti ar spirti katinui ar suniui, ka kiti dvimetukai daro - ir akmeni paleidzia, ir katinui pirmiausia trenkia paskui pas save saukia, gerai kai vaikas auga su draugu, visai kitoks vaikas bus.
Papildyta:
QUOTE(*VICI* @ 2007 11 12, 13:30)
aš irgi pritarčiau manjanos nuomonei
kažkaip man įdomiai skamba, kad tas jau esantis šuo vaikui netinka
kai tikrai norišuns, tai džiaugiesi bet kokiu, net ir ne savu, gali net kaimyno šuniu džiaugtis
man tai primena vieną atvejį, kada vienas šuniukas jau buvo šeimoje ir vaikas turėjo nors ne kasdien, bet turėjo galimybių su juo atsibūti... bet buvo vis blogai, negerai
užsigeidė savo NUOSAVO šuns, kurio dabar beveik nežiūri... na kaip ir nėra tam perdaug laiko, bet noro turbūt irgi mažoka
svarbiausia ne pasidziaugti retkarciais - o ismokti RUPINTIS mazuoju draugu, kai vaikas tik dziaugsis - jis niekada is tiesu nepamils jokio suns - jis turi tureti SAVO, ne kaimynu suni, uz kuri jausis atsakingas.