QUOTE(Laineris @ 2010 06 30, 23:53)
O kodel kai zmones klausia patarimo, visada rasoma, "kad pinigai ant medziu cia
neauga" ar "milijonu cia neuzdirbsit". Man atrodo, kad zmogus gali buti laimingas ir
be tukstantiniu saskaitu. As, pavyzdziui cia pripratau nuo pirmos dienos. Gal musu
seimai labiau pasiseke, bet as kaip ir
Daumox visai nepasiilgau tevynes (iskyrus tevus ir draugus). Va turim bilietus i Lietuva, o kiekviena vakara
pagalvoju, kad manes visai ten netraukia. O ir maziukes sako, kad gal dar
atidedam skrydi. Cia visai kitas gyvenimas, net kvepuojasi lengviau. Vyriausioji
dukra ir neatsidziaugia mokslais koledze. Lietuvoje mokytojai pikti, pasipute, o cia
kaip vyresnieji draugai, tiesiog turintys daugiau gyvenimiskos patirties ir ziniu ir
mielai jomis besidalinantys. O ir kaip mamom ar seimininkem cia geriau - nereikia
sukt galvos ka siandien pirksiu, o kas dar palauks. Maistas ir apranga tikrai
iperkami. O ir pramogoms lieka. Ir cia be visu taip aprasomu milijonu.
As tai labai noreciau, kad cia atvaziuotu tevai ir draugai visam laikui.
Daug prirasiau, bet galiu pasakyti, kad musu seima dziaugiasi emigracija.
tai mergina,i kurios posta sureagavau,sake,kad vaziavo uzsidirbti.Tai cia situacija visai kita tada jau yra,nes tokie zmones gyvena 'per dvi salis',kaip as sakau.Jiems ant peciu gula dvieju saliu ukiai:))) nes reikia islaikyti buta ir cia, ir ten,dar gi remontus pasidaryt,paskolas atiduot ir t.t.,o tokie dalykai greitai nesidaro,reikia laiko ir daug sunkaus darbo ideti,kad visa tai islaikyti.
o kas pasirinko ir gyvena su visa seima kitoj saly ir bando prisitaikyti,tai isgyvent tikrai galima,tik adaptacija bet kokiu atveju yra gana sudetinga,beja,daugeliui atvaziuojanciu jau vien del kalbos barjero.
Tai va, as labai noriu namo!!!! 
Tai šitą ilgesį galima atmest, vis mažiau liks 
