Įveikiau nevaisingumą

Na, tarp mano vaiku beveik 9 metai skirtumas Giminems ir pazystamiems sakem, kad kol kas ir vieno gana, mes dar jauni, dabar rupi mokslas, karjera ir taip toliau bla bla Bet is tikruju Mano gimda taip pat pasisukus i nugaros puse, po operaciju like dideliu surandejimu. Viena gydytoja net paskelbe, kad turiu dziaugtis ir vienu vaiku, nes daugiau nepastosiu ir skyre kazkokiu stipriu vaistu bent randams suminkstinti. Aisku, pablioviau kol sutaupiau pinigeliu normaliai klinikai Ten nepasake nieko naujo, tik israsytu vaistu liepe nevartoti, nes jie man netinkami ir tikrai nepades
Taigi, viena eilini karta apsilankiau pas ginekologe ir del gimdos padeties ji patare po pasimylejimo paguleti ant pilvo, o ne lekti praustis, kaip buvau ipratusi Ir jus dabar turbut is manes labai juoksites, kad tokiu metu moteriske Bet po menesio jau buvau nescia Va ka reiskia nesiprausti

Sveikutes,
jau kaskur trumpai rasiau savo istorija, bet pakartosiu. Nezinau ar viskas buvo jau taip beviltiska, bet tuo metu atrode, kad taip.
Taigi su draugu (dabar du metai kaip vyras) niekada labai smarkiai nesisaugojom, o nedaug likus iki vestuviu ir visiskai nustojom saugotis. Taciau metai bego ir niekaip nepastodavau. Tada kaip ir jus labai tikedavausi, kad menesiniu nebus. Bet jos ateidavo ir uzpusdavo vilti, nors atrodydavo, kad jau tikrai mano viduje kaskas gyvena...
Moterisku problemu turejau nuo pat paauglystes, buvo labai nereguliarus ciklas, teko isoperuoti kiausides cista. Prie viso to kai jau nuejau i Vaisingumo klinika suzinojau, kad turiu dvirage gimda ir tai labai trukdys isnesiojimui. Vaisingumo klinikoje atliko daug tyrimu ir konstatavo, kad pas mane nevyksta ovuliacija ir ja reiks skatinti vaistais. Tarpe visu tu tyrimu dare ir kiausintakiu praeinamumo nuotrauka (sake kiausintakiai neuzake). Taigi nusipirkau ovuliacija skatinancius vaistus ir laukiu menesiniu, kad pradeti juos gerti. 45 ciklo diena nusibodo laukti menesiniu (nors prie tokiu ir dar didesniu terminu buvau pripratusi), nusprendziau gerti menesines skatinancius vaistus, bet pries juos geriant gydytojai visada liepia pasidaryti testa. Taigi pasidariau ziuriu ir nesuprantu...is kur cia ta antra juostele atsirado. Testa jau buvau dariusi gal koki 30 kartu ir matyti antra juostele buvo labai neiprasta
Nulekiau iskarto parodyti vyrui, jis pasirupino gauti antra testa....ir ten dvi juosteles, bet netikim abu...cia gal koks negimdyvinis nestumas...ta pacia diena nulekiau i Vaisingumo klinika, kurioje tikejausi patvirtinimo ir nuosirdaus pasveikinimo Bet susilaukiau tik kandzios replikos: "na taip nestumas yra, bet sansu isnesioti labai nedaug...". Nezinodama kaip dabar jaustis ir ka dabar man daryti, nulekiau dar pas daktare, kuri mane operavo, ji pasiziurejo pasveikino ir pasake, kad nieko tokio labai baisaus nemato, tik zinoma reiks pasisaugoti... Pirmas trimestras buvo su komplikacijomis, kraujavimais ir gulejimais ligonineje, bet dabar jau 20 savaiciu kaip
Taigi zvelgiant atgal, galima sakyti, kad man pastoti labiausiai maise nesmarkiai uzake kiausintakiai, kurie darant nuotrauko su dideliu spaudimu prasivale ir as po jos pastojau...Taigi mielosios nepraraskite vilties ir nevisada gerai apmokami gydytojai viska zino...linkiu nenuleisti ranku ir isbandyti visas priemones:)

Sveikos visos bendramintes,
galiu ir as pasidalyti savo patyrimais.
Kai dar dabartiniu vyru draugavome, as saugojausi tabletemis. Veliau pavartojus kokius 2 metus, pati nutariau ju nebevartoti, kazkaip jau ir norejosi leliuko. Vyras to nezinojo. Tik po kokiu 3 metu (oi kaip laikas bega) net pati nepajutau, kaip pastojau. Susimasciau tik tada, kai su drauge kalbejomes apie mmm (mes su ja panasiai pradedam) ir ji lyg pasiguode kad jai jau jos prasidejo ir l.bloga jos sveikata. o as pagalvojau, o kur mano mmm. Teko greitai isigyti testa, o ten gi 2 juosteles. Apsidziaugiau . Bet ne ilgam (tik 7 savaitems). Ilgai ilgai . Ka padarysi.
Bet prisimenu, kad ir man teko patingeti nuieiti i dusa.

Siai dienai vis dar tikiuosi buti , nes nuo to laiko jau praejo 1 metukai (tik). as optimiste. tikiu beviltiskai stebuklais.

visom sekmes

Malonu skaityti kad zmones daznai aplanko stebuklai. Tas stebuklas aplanke ir mus.
As irgi ilgai negalejau pastoti. Gydziausi, dare operacijas, bet viskas nedave jokiu rezultatu. Net dirbtinio apvaisinimo niekas nesutiko man daryti, nes neissivysciusi gimda. Taigi praradom visas viltis, isverkem visas asaras, susitaikem su ta mintim jog nebus vaikucio. Vis guosdavom save, paziurekit kiek seimu be vaiku, ir gyvena . Bet tik tiek kad tos gyvenimo pilnatves nera be mazu zmoguciu. Mes pasiiemem berniuka, maza 2metuku is vaiku namu... Ir nepatikesit as ta pati menesi pastojau. Manom kad musu Justukas atsivede ir Skirmantuka. Va ta rugpjucio 10 pati paciausia mano gyvenime kaij suzinojau jog nestumas vietoje, ir vystosi normaliai. Nes pries taij jau turejau ektopini nestuma. Musu stebuklui greit metukai. Mes ji juokaudami vadinam musu ponas milijonas, taij pati geriausia loterija, kurioje mes galejom laimeti kada nors gyvenime.
Dabar turim du sunelius, o norim tik dukrytes.. Buvau lapkriti pastojusi, ir vel nevietoje Tik mes jau taip esam nutare jei per tris metus nepastosiu, pasiimsim mazyte dukryte... gandras atnes broliukams sesute

Kaip gaila, kad nezinojau apie si foruma kol bandziau pastoti. Tada maniau, kad as viena tokia "nenormali, kas menesi nelaukianti menesiniu ir besidaranti testus po kuriu paaiskeja, kas esu tuscia kaip kibiras". Tokios ir dar ziauresnes mintys ir saves apibudinimai lisdavo i galva. Geriau visokiausius vaistus, lankiausi pas daugybe ginekologu ir kiekvienakart pasimylejus galvodavau "gal jau". Taciau psichologiskai pervargau nuo tokios nuolatines busenos ir nutariau nutraukti vaistu vartojima ir po poros-triju menesiu kreiptis i specialistus tyrimams, tiek savo, tiek vyro. Del vaikelio - susitaikiau su mintim, kad jei dar nera, vadinasi dar ne laikas, kai reikes Dievulis ir duos. Ir ka jus manot - atsipalaidavau ir i specialistus kreiptis nebeteko -pries metus, kovo 6 radau 2 juosteles, o dabar kovo 5 mano suneliui sueis 4 menesiukai.
Beje, po gimdymo man pasake, kad gimda irgi uzsisukus ar tai uzsilenkus nugaros link ir kad tai galejo turet itakos ilgesniam nepastojimui, bet iki tol kazkodel niekas to nemate.
Laikykites ir stenkites atpalaiduot smegenine.

Bondos sėkmė

Norėčiau pasidalinti savo išgyvenimais, gal kam nors suteiks vilties. Šiadniet turiu du vaikus, kiekvieno svajonę - berniuką ir mergytę. Bet susilaukiau jų pakankamai sunkiai. Pirmą kartą mane ištiko persileidimas 3 mėn., po to aš žiauriai išgyvenau, ieškojau ligų ir priežasčių, atsakymoo į klausimą KODĖL MAN TAIP ATSITIKO? 2 metus negalėjau pastoti ir daktarai nerado jokių kliūčių. Tuomet aš kreipiausi į Vilniaus Antakalnio ligoninę pas gyd. Daunoravičių, kuris kaip ir visi daktarai, sakė, kad greičiausiai nieko nėra, bet gal vertėtų atlikti kelias procedūras, grynai profilaktines, daro ir sanatorijose bei pagerti vitaminų. Ir ištarė stebuklingą frazę - tik dabar nepastokit, nes nėšioms tų procedūrų atlikti negalima. Ir ką jūs manot - ant tų žodžių Apie nėštumą nepasakosiu, čia kita tema, bet gimė sveikas berniukas. Kai su vyru nusprendėm, kad šaunu būtų susilaukti dar nors vieno vaikelio, vėl prasidėjo ta pati istorija. Stengėmės metus, prisidariau vėl krūvą tyrimų ir viskas baigėsi negimdiniu nėštumu, ko pasekoje prireikė operacijos ir šansai, kad vėl taip neatsitiks 50x50, o jeigu dar įskaičiuoti, kad ir taip ilgai užtrukdavo. Bet vėlgi man padėjo gyd. Ramanauskienė, kuriai dėkinga iki šiolei už tokį nuoširdų palaikymą ir tikėjimą mano sėkme. Ji man pasiūlė 3 mėn pagerti kontraceptikus "kad kitą kartą pastojimas būtų ten kur reikia ir kokybiškas". Aš netikėjau, bet ji sakė, susitiksim po 3-4 mėn ir džiaugsimės tavo nėštumu. Taip ir atsitiko. Aišku, nėštuvas vėl buvo sudėtingas, gėriau palaikančius vaistus ir pan., bet dabar turim dukrytę.

Noriu papasakot ir savo istorija.
Pirma karta pastojau is karto. Sugalvojom, pabandem ir buvo. Deja, nestumas nesivyste, teko daryti valyma. Gydytojai patarinejo ivairiai: vieni sulaukti pirmu menesiniu ir bandyt, kiti-palaukti puse metu. Kadangi leliaus labai norejom, pabandem jau po pirmu menesiniu. Nieko. Po antru-nieko. Seksualinis gyvenimas buvo aktyvus. Pabandem suretinti-nieko, skaiciuoti dienas-nieko, abu gerti vitaminus-nieko. Per metus laiko priaugau 15kg, sirgti pradejau kada noriu: kas 15, 30, 40, net 50 dienu. Vos susilaikius menesinem kasdien jausdavau kaip ,,puciuosi". Zodziu, zinojau kad man kazkas negerai.
Per kaledu atostogas jau buvom suplanave vaziuoti i Vilniu, domejomes kur. Kazkaip dar karta surizikavau ir nuejau pas visu giriama mieste gydytoja. Nesitikejau nieko, siaip nuejau. Ji uzsimine, kad gali reiketi gimdos nuotraukos, patare pasidaryti kraujo tyrimus 21 ciklo diena. Pasake-padarysiu. Net susidomejau, juk del hormonu sutrikimo gali augti svoris. Dar kazkaip pamasciau, kad tai pirmoji gydytoja, kuri parode kazkokia sviesele tunelio gale.
Tyrimus padariau, uzsiregistravau pas gydytoja.
Tuo metu kaip tik perejau i nauja darba, net sventvagiskai pagalvojau, kad tiek nepastojau, tai dabar sulaukiau tos darbo vietos. Ta menesi kaip tik buvau isvykusi i sesija.
Pas gydytoja turejau eiti spalio14. Is vakaro nusipirkau testa (padariau ju per ta laika kokiu 50), negi eisiu susirgus? Ryte nieko nesitikedama ji atlikau ir pradejau valyti dantis. Kadangi dar buvau be linziu, nieko nemaciau. Po keliu minuciu paemiau i rankas, pavarciau. Lyg ir antra nori rysketi? Pagalvojau, kad jau vaidenasi. issivaliau dantis, isidejau linzes, paziuriu-ogi jau ryski antra linija!!!!Nuejau pakeliau vyra, o jis pasake: nenusisnekek, noriu miego, nejuokinga. Tik kai pamate patikejo.
Gydytoja mane pasveikino ir po savaites patare nueiti echoskopu paziuret ar viskas gerai.
Sirdis drebejo, labai bijojau. Vis klausinejau gydytojo ar kas nors negerai, o jis: palauk, dar nieko nematau. Man sirdis beveik sustojo. Sako padarom vaginalini. Ir ka jus galvojat? Sako: matau, va kamputyje. Nieko as ten nebemaciau, apsiblioviau is laimes. Jam buvo 5 sav. Po 3 sav. liepe ateiti vel. Atejom su vyru. Dabar mus rado is karto, ugtelejusius. Dar gydytojas nuramino, kad si karta viskas bus gerai, nes gemaliukas labai grazus, lygiais, taisyklingais krasteliais. Na kol kas mums viskas labai gerai, nestumas lengvas, pradzioje vemiau, nieko negalejau valgyt, dabar negaliu miegot del dazno meslungio, mazius jau paspardo ir sonkaulius. Bet viskas gerai, svarbu, kad jis auga ir jam viskas gerai.

Musu vaikelis irgi neskubejo ateiti
Po 1.5 metu laukimo jau pradejau dometis ivairiausiom klinikom, tyrimais ir t.t.
Bet viena diena darbe pasiule abonenta i sporto kluba su nuolaida, susigundziau, paemiau ir pradejau lankyti. Labiausia patiko jogos pratimai, stengiausi nevieno nepraleisti. O kita menesi menesiniu taip ir nesulaukiau . Vyras iki siol juokiasi, ar grazus tas jogos treneris buvo

Ilgai svarsčiau ar verta dėti čia mano istoriją, nes negalėjau apsispręsti ar tai sėkmingo gydymo istorija... Tačiau prie temos "Įveikiau nevaisingumą" tinka

Diagnozė :
Policistinės kiaušidės, geltonkūnio fazės nepakankamumas, endometirozė, kiaušintakių nepraienamumas; vyro paskutinis spermos tyrimas parodė, kad šiek tiek yra sutrikęs spermatozoidų įsiskverbimas į kiaušialąstę. Taip pat prie diagnozės norėčiau priskirti pasiruošimą kovoti su nevaisingumu nuo 18 m. (tada išgirdau pirmą kartą, kad tur būt niekada neturėsiu vaikų).

Trumpa anamnezė :
Amžius: 31 m., 1997 m. 13 sav. persileidimas (nėštumas buvo stimuliuotas) dėl progesterono trukumo.

Gydymas:
Laparatomija (pjūvis per visą pilvą); laparaskopija; gimdos nuotraukos darytos 5 kartus; kelis metus iš eilės stimuliacijos serophenu, gonaliu, pregonaliu; apie 15 IUI; nesėkmingas paruošimas IVF (nepakankamas kiekis folikulų).

Sėkminha pabaiga ;
Kiaušintakių veiklos slopinimas celestu 3 mėn., atsitiktinis vaisto vartojimo nutraukimas;
ruošiausi daryti IVF 2004-09, pastojau netikėtai ir be pagalbinių metodų 2004-07.

O čia mano istorija
Man jau nuo 17metų diagnozuota Policistinių kiašidžių sindromas (kas nežino - prie šio sindromo nesubręsta kiaušinėlis, todėl nebūna ir mėnesinių, o kai kiaušinėlis nesubręsta tai ir pastoti neįmanoma) (dabar man 23). Nuo tada tikrų mėnesinių neturėjau. Lankiausi pas Gyd.Stankevičių. Jis labai prapoguoja kontraceptines, tai ir gėriau - iš pradžių Diane, po to cileste. Vaikų dar neplanavau, o ir nesitikėjau. Draugas mano padėtį žinojo, bet vaikus labai mylėjo. Abu buvom sutarę kol nebus vaikų - nebus ir vedybų. Nu ir po nepertraukiamo 3 - 4 metų cilest gėrimo nusprendžiau pasitikrinti (negerti kontraceptikų)- gal gi jau tos mėnesinės pačios atsiras, apie vaikus tai net nesusimąsčiau. Neatsirado... Tai ir toliau tęsiau gert cilest, kol supratau kad... laukiuosi. Jau laimės visiems buvo pilnos kelnės!!! Tada vasarą sekė vedybos, o dabar esam labai laimingi supdami dukriuką. Buvau girdėjusi kad nevisada po neštumo pasveikstama nuo PCOS, tai nelabai ir tikėjausi. Bet! Jau sulaukiau dviejų tikrų mėnesinių!!!

Sveikos mergynos,papasakosiu savo istorija,gal kam irgi pades.Gyvenau su savo vyru 7metus(4metus iki vestuviu,dar siek tiek saugojomes)3metus po vestuviu nesisaugojom,ir niekaip negalejau pastoti.Vaiksciojau pas daktarus,ko tik jie nesake:ir cista pas mane,ir gimdos uzdegimai,ir kiausidziu uzdegimai,ir ciklo sutrikimai.Buvau jau beveik nuleidusi rankas,ir kaip paskutiniu vilciu varydama nuejau i mokoma klinika Vilniuje,Grybu g-je pas gyd.Kudziene.Kaip nustebau,kai pasake kad nieko to,ka vardinau pas mane nera.Tiesiog pas mane nereguliarus ciklas,liepe gerti vtamina E,folio rugsty,ir dar kazkokias tabletes(nepamenu,bet jai reiks gal prisiminsiu)nemaziau 6menesiu.Ir aplamai ji pasake,kad dauguma moteru negali pastoti del to kad organizmuj butinos folio rugsties neturi.Geriau tas tabletes 1metus,ir vistek nepastojau,meciau viska ir nutariau:kaip bus,taip bus.Ir mazdaug po keliu menesiu nuejau dar pas kita gydytoja ir ta pasake kad viskas o,kej,tik nusiunte pasidaryti tyrimus chlamidiozej ir dar kazkokiaj bakterijai;ir ta kita bakterija manyje rado ji nepiktibine,bet kai kurioms ji ne leidzia pastoti.Issigydziau ir tik po 6menesiu pastojau.Kas man padejo ir kas man buvo iki siol nesuprantu pati,tik galiu pasakyti,kad mano draugej kuri negalejo pastoti 15metu padejo folio rugstys,vitaminas E,ir tos tabletes(kuriu pavadinimo nepamenu).